Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio pro­ce­so tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. S. atstovo advo­kato Tomo Vildžiūno apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimo G. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas G. S. surašytas už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 5 d. 20.31 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz Sprinter 308 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam nustatytas lengvas (1,49 prom.) girtumo laipsnis), atbuline eiga, neįsitikino, jog tai daryti yra saugu, dėl ko kliudė ir apgadino kitą stovėjusią transporto priemonę. Eismo įvykio metu apgadinti abu auto­mo­biliai. Iš eismo įvykio vietos pasišalino apie įvykį nepranešęs policijos pareigūnams. Protokole nu­rodyta, kad G. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 114 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje.Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimu G. S. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta: pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį – 1310 Eur bauda su teisės vai­ruoti transporto priemones atėmimu 4 metams; pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 1020 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Vadovaujantis ATPK 33 straips­nio 2 dalimi, G. S. paskyrė galutinę 1310 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.G. S. atstovas advokatas T. Vildžiūnas skunde prašo panaikinti 2016 m. birželio 16 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad transporto priemonių apgadinimai užfiksuoti byloje esančiais rašytiniais įrodymais patvirtina tą faktą, kad minėti apgadinimai negalėjo būti padaryti automobiliui „Mer­cedes Benz Sprinter 308 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant atbuline eiga. Teik­da­mas paaiškinimą D. A. nurodė, kad jam į šoną įvažiavo automobilis. Skunde tei­gia­ma, kad esant tokioms aplinkybėms, G. S. surašytas protokolas neatitinka fak­ti­nių aplinkybių ir tokiu būdu buvo pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti dėl ko jam reikia aiškintis ir gintis. Skunde pažymima, kad G. S. pa­ro­dė, kad nevairavo, eismo įvykio metu sėdėjo automobilio priekyje tarp vairuotojo ir ke­lei­vio. G. S. parodymus patvirtino ir liudytojai R. B. A. P.. Skunde nurodoma, jog visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių pirmos instancijos teismas šiuos paro­dymus vertino kaip norą padėti G. S. išvengti administracinės atsakomybės. Advokatas skunde taip pat atkreipia dėmesį, jog nei vienas iš liudytojų – policijos pareigūnų nenurodė ir neatpažino G. S. kaip asmens vairavusio automobilį. Teismas nesi­aiš­kino dėl kokių priežasčių administracinio teisės pažeidimo protokolas G. S. buvo surašytas tik po daugiau nei dviejų mėnesių, teismas taip pat nevertino aplinkybių, jog liudytojas L. R. patvirtino, kad automobilio raktelių pas G. S. nerado, raktelių nebuvo ir automobilyje. Teismas taip pat neišsireikalavo vaizdo registratoriaus duomenų.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatas pa­tei­kė atsiliepimą į G. S. skundą, kuriame teigia, jog netikslinga panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimą. G. S. atstovo advokato Tomo Vildžiūno apeliacinis skundas tenkinamas iš da­lies.Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis spren­dimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įver­tin­tos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pa­rei­gū­nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas ad­mi­nis­tra­ci­nėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas G. S. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netin­ka­mai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą, įrodymų šaltinių patikimumą. Apy­linkės teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje iškilusių prieš­ta­ravimų, nesurinko visų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų. Išnagrinėjus bylos medžiagą, apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog šiuo metu byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai pa­tvir­tinančių G. S. kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog būtent G. S. padarė pažeidimus numatytus 127 straipsnio 3 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas L. R., parodė, kad jo automobilyje sumontuotas vaizdo registratorius (b. l. 153), tačiau apylinkės teismas nesikreipė į policijos komisariatą su prašymu pateikti vaizdo įrašus. Ka­dangi liudytojų parodymai prieštaringi, minėtas vaizdo įrašas, kuriame gali būti užfiksuota, kas vai­ravo automobilį „Mercedes Benz Sprinter 308 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ar kitos įvykio ap­lin­kybės, gali būti reikšmingas įrodymas, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad ši aplinkybė turi būti išsiaiškinta, ištirta, ir tik po to padarytos išvados bei priimtas sprendimas dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.Aukštesniosios instancijos teismas taip pat pažymi, jog bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti by­los įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiš­ki­ni­mus, eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Kons­ta­tuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skir­tinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam ad­mi­nistracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų by­lų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisin­gu­mo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinti kiek­vie­nos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl paminėtų pro­ce­sinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įro­dy­mus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 straipsnio 3 dalis, todėl pats negali pašalinti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimas yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pir­mosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skun­do motyvai yra nevertinami, kad tai nedarytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios ins­tan­cijos teisme, tačiau į juos turi būti atsižvelgta iš naujo nagrinėjant bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

G. S. atstovo advokato Tomo Vildžiūno apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimą panaikinti ir G. S. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.