Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, rašytinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Viktorijos Vėliuvienės pavaduojančios antstolį Albiną Zenkevičių prašymą suinteresuotiems asmenims UAB „Vingio būstas“, Z. M., V. M., dėl šalies pakeitimo vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti skolininką G. M. jo sutuoktine Z. M. ir sūnumi V. M. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000-11-07 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-8847(16)/2000 dėl 138,47 Eur (478,11 Lt ) skolos išieškojimo. Nurodė, kad skolininkas G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Pagal LR CPK 596 str. 1 d. pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, o jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis Albinas Zenkevičius vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000-11-07 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-8847(16)/2000 dėl 138,47 Eur (478,11 Lt ) skolos išieškojimo iš skolininko G. M. išieškotojos UAB „Vingio būstas“ naudai. LR Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad skolininkas G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Palikimo priėmimo faktų, registruotų Testamentų registre, nėra. G. M. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Antstolis nurodė, kad šį turtą šiuo metu valdo, moka komunalinius mokesčius mirusiojo sutuoktinė Z. M. ir sūnus V. M..

LR CK 5.52 str. numato, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų, kad mirusio skolininko sutuoktinė ar sūnus būtų kreipęsi į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad palikimo priėmimo, pradėjus turtą faktiškai valdyti, faktas yra nustatomas teismo sprendimu. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuoti asmenys būtų kreipęsi į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Pažymėtina, kad įpėdiniai turi teisę, bet ne pareigą priimti palikimą. Jei įpėdiniai palikimo nepriima, nors ir pradėję jį valdyti, laikoma, kad palikimą įpėdinis valdė dėl kitų įpėdinių interesų. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nesant išduoto paveldėjimo teisės liudijimo mirusiojo sutuoktinei ir sūnui ar teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto patvirtinimo, nėra jokio teisinio pagrindo pakeisti mirusį skolininką jo teisių perėmėjais.

Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl palikimo priėmimo, tačiau gavo atsakymą, kad VMI paveldėjimo procedūros nepradės, nes yra kitų įpėdinių. Pažymėtina, kad Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – kai nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Tokiu atveju palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus.

Taigi nesant mirusio skolininko įpėdinių, priėmusių palikimą įstatymo nustatyta tvarka, antstolio prašymas pakeisti skolininką jo teisių perėmėjais netenkintinas. Antstoliui išlieka teisė kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją su pareiškimu dėl galimo palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimo.

Vadovaujantis LR CPK 596 straipsnio 1 dalimi, 290, 291, straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui Albinui Zenkevičiui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.