Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. G., R. B., S. G., nukentėjusiojo J. J. apeliacinius skundus dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant 1 metus be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. E. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant 1 metus be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

S. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant 1 metus be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. S. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies. Iš E. G., R. B., S. G. solidariai priteista 5000,00 Lt žalos atlyginimo J. J. naudai, 5000,00 Lt žalos atlyginimo ir 5000,00 Lt už advokato pagalbą, 124,49 Lt kelionės išlaidų R. K. naudai, 1000,00 Lt žalos atlyginimo D. R. naudai. Pripažinta nukentėjusiesiems R. K., J. J. teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio nuspręsta perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G., R. B., S. G. nuteisti už tai, kad 2007 m. vasario 17 d., apie 00,15 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje degalinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. E. G. atvykęs su draugais nusipirkti degtinės, priėjo prie degalinės langelio, A. D. patraukus jį nuo langelio, nes jis ėjo be eilės, kumščiu vieną kartą tyčia sudavė smūgį A. D. į veidą, matant aplinkiniams R. K., R. K., R. K., L. N., D. R., D. R., K. B.. Šia veika E. G. padarė A. D. veido sumušimą su viršutinės lūpos minkštųjų audinių paburkimu, muštine žaizda, pereinančia į gleivinės sritį, kraujosruvą lūpos gleivinėje, tai sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Po to, E. G., 2007 m. vasario 17 d., apie 00,30 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje degalinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, J. J. priėjus prie jų automobilio, išlipo iš jo ir kumščiu sudavė smūgį E. G.. E. G. sudavė du kartus J. J., prie jų pribėgo nukentėjusysis D. R., bandė juos išskirti. J. J. nugriuvus ant žemės, E. G. gulinčiam spyrė koja keturis kartus ir sudavė kumščiu 5 kartus. Nukentėjusiajam J. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuomonės, kad, nors nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą, pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį jis gali būti tikrinamas dviem aspektais, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję, t. y. subjektyviąja bei objektyviąja prasme (Micallef v. Malta,no. 17056/06, judgement of 15 October 2009).

Pirmiausia, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. turi būti įvertinta ar konkretus teisėjas konkrečioje byloje yra asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotas principas, kad asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė jokių faktų ar aplinkybių, kurios leistų spręsti apie šią bylą nagrinėjusios teisėjos subjektyvų šališkumą. Todėl apylinkės teismo nešališkumo klausimas toliau nagrinėtinas objektyvaus nešališkumo aspektu.

Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią pagrįstą abejonę dėl teismo šališkumo. Vertinant nešališkumą objektyviąja prasme, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo ar teismo nešališkumo (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000 ir kt.). Vis dėlto sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas yra šališki, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Fey v. Austria, no. 14396/88, judgement of 24 February 1993; Vera Fern?ndez – Huidobro c. Espagne, no 74181/01, arr?t du 6 janvier 2010).

Vadovaujantis BPK 255 straipsnio 1 dalimi, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos prokuroro surašytame kaltinamajame akte ar prašyme pakeisti kaltinimą ir teismo nutartyje perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Skuodo rajono apylinkės teismui prokuroro prašyme pakeisti kaltinimą E. G. buvo kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje matant R. K., R. K., R. K., L. N., D. R., D. R., K. B., įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, kumščiu vieną kartą sudavė A. D. į veidą, padarydamas jam veido sumušimą su viršutinės lūpos minkštųjų audinių paburkimu, muštine žaizda, pereinančia į gleivinės sritį, kraujosruvą lūpos gleivinėje. Dėl šio sužalojimo A. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Po to E. G. tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2007 m. vasario 17 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), degalinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, viešoje vietoje matant R. K., R. K., R. K., L. N., D. R., D. R., K. B., įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, J. J. priėjus prie jų automobilio, iš jo išlipo ir nutempęs už rūbų ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė stovinčiam J. J. į galvą. J. J. nugriuvus ir vėl atsistojus, E. G. vėl ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu sudavė jam į galvą. J. J. dar kartą nugriuvo ir E. G. gulinčiam ant žemės J. J. ne mažiau kaip du kartus koja įspyrė į galvą, padarydamas J. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. kraujosruvas viršutinėje ir apatinėje lūpose, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, apatinio žandikaulio kairio kampo srities minkštųjų audinių sumušimą. Po to, E. G., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu 2007 m. vasario 17 d., apie 00.35 val., (duomenys neskelbtini), degalinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, D. R., kuris norėjo apginti R. K., kumščiu suduodamas ne mažiau kaip dešimt smūgių į dešinę ausį, sprandą, nugaros viršutinę dalį, D. R. sukėlė fizinį skausmą, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Prokuroro prašyme pakeisti kaltinimą R. B. kaltinamas tuo, kad jis 2007 m. vasario 17 d., apie 00.20 val., (duomenys neskelbtini), degalinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, viešoje vietoje matant R. K., R. K., R. K., L. N., D. R., D. R., K. B., įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką be priežasties vieną kartą tyčia kumščiu trenkė J. J. į veidą ir nežymiai jį sužalojo, t. y. padarė kraujosruvas viršutinėje ir apatinėje lūpose, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, apatinio žandikaulio kairio kampo srities minkštųjų audinių sumušimą. Po to, R. B. 2007 m. vasario 17 d., apie 00.30 val., Stripinių kaime, Skuodo rajone, degalinės „Kvistija“ teritorijoje, E. G. už rūbų nutempus prie jų automobilio priėjusį J. J., ir ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavus stovinčiam J. J. į galvą, J. J. dar kartą nugriuvus ir gulinčiam ant žemės, ne mažiau kaip du kartus įspyrus į galvą, R. B. už rūbų suėmęs laikė norintį padėti J. J. R. K., o S. G. ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu sudavė R. K. į galvą. Po to R. B. už rūbų patempęs apvertė R. K. ant žemės ir ne mažiau kaip keturis kartus spyrė jam į galvą, o S. G. ne mažiau kaip tris kartus spyrė R. K. į galvą, dėl ko padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą: muštinę žaizdą ir pogleivinę kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, nosies kaulo lūžius be dislokacijos kairėje šoninėje sienelėje bei nosikaulio gale, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Prokuroro prašyme pakeisti kaltinimą S. G. kaltinamas, kad jis 2007 m. vasario 17 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), degalinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, E. G. už rūbų nutempus prie jų automobilio priėjusį J. J., ir ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavus stovinčiam J. J. į galvą, jam nugriuvus ir vėl atsistojus, tada vėl ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu sudavus J. J. į galvą, J. J. dar kartą nugriuvus ir gulinčiam ant žemės, ne mažiau kaip du kartus įspyrus į galvą, o R. B. už rūbų suėmus ir laikant norintį J. J. padėti R. K., S. G. ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu sudavė R. K. į galvą. R. B. už rūbų patempus ir apvertus R. K. ant žemės ir ne mažiau kaip keturis kartus spyrus jam į galvą, S. G. ne mažiau kaip tris kartus spyrė R. K. į galvą, dėl ko padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą; muštinę žaizdą ir pogleivinę kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, nosies kaulo lūžius be dislokacijos kairėje šoninėje sienelėje bei nosikaulio gale, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Skuodo rajono apylinkės teismo 2010-04-09 nutartimi E. G. atiduotas teismui, kaltinant tuo, kad jis viešoje vietoje – degalinės teritorijoje įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra tyčia, kumščiu sudavė A. D. į veidą, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to E. G. toje pat vietoje tuo pat metu tyčia du kartus kumščiu sudavė J. J. į galvą, jam nugriuvus dar penkis kartus sudavė kumščiu į galvą, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. E. G. taip pat toje pat vietoje tyčia kumščiu sudavė D. R. apie dešimt smūgių, sukėlė jam fizinį skausmą, kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d. R. B. kaltinamas tuo, kad jis degalinėje tyčia kumščiu sudavė J. J. į veidą, nežymiai jį sužalojo. Po to R. B. toje pat vietoje tyčia kumščiu dar sudavė kelis smūgius J. J. į galvą, taip pat penkis smūgius sudavė R. K. į galvą, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d. S. G. kaltinamas tuo, kad jis tuo pat metu, toje pačioje vietoje sudavė kelis smūgius kumščiu J. J. į galvą, vėliau kelis kartus spyrė R. K., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu E. G., R. B., S. G. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 284 str. 1 d. Teismas nustatė, kad 2007m. vasario 17d., 00,15 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje degalinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, E. G. kumščiu vieną kartą tyčia sudavė smūgį A. D. į veidą, padarydamas A. D. nežymų sveikatos sutrikdymą, sudavė du kartus J. J., šiam nugriuvus spyrė keturis kartus ir sudavė kumščiu 5 kartus, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, R. B. sudavė kumščiu J. J. į veidą ir nežymiai jį sužalojo, be to R. B. kumščiu sudavė du kartus į galvą J. J., o šiam nugriuvus dar ne mažiau kaip du kartus spyrė gulinčiam J. J. į galvą ir pargriovęs R. K. keturis kartus spyrė į galvą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, S. G. du kartus kumščiu sudavė J. J. galvą, vėliau sudavė dar keturis kartus į galvą, sudavė kumščiu keturis kartus R. K. į galvą, o šiam nugriuvus, tris kartus spyrė į galvą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl minėtos bendros kaltinamųjų neteisėtos veikos nukentėjusiesiems J. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas: kraujosruvos viršutinėje ir apatinėje lūpose, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, apatinio žandikaulio kairio kampo srities minkštųjų audinių sumušimas. Nukentėjusiajam R. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas: muštinė žaizda ir pogleivinė kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, nosies kaulo lūžius be dislokacijos kairėje šoninėje sienelėje bei nosikaulio gale. Nukentėjusiajam D. R. ekspertizės metu nenustatyta sumušimų.

Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančio kaltinamojo akto, aukščiau paminėto prokuroro prašymo pakeisti kaltinimą, Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, taip pat iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamoje byloje nukentėjusiaisiais buvo pripažinti J. J., A. D., R. K., D. R. ( 2 t. b.l. 30-389; 3 t. b.l. 31-32; 33-34), byla buvo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui būtent dėl šių keturių nukentėjusiųjų atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų. Taigi pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu pripažindamas E. G., R. B., S. G. kaltais dėl viešosios tvarkos pažeidimo nukentėjusiųjų J. J., A. D., R. K. atžvilgiu, turėjo priimti vienokį ar kitokį galutinį procesinį sprendimą ir dėl kaltinimo dalies, susijusios su kitu nukentėjusiuoju – D. R.. Tačiau dėl šios kaltinimo dalies pirmosios instancijos teismas galutinio procesinio sprendimo nepriėmė, nepadarė jokių teisinių išvadų, kuriomis būtų patvirtinta ar paneigta nuteistųjų kaltė dėl nukentėjusiajam D. R. suduotų smūgių ir fizinio skausmo sukėlimo, nors nukentėjusiajam priteisė solidariai iš nuteistųjų atlyginti 1000 Lt neturtinę žalą. Todėl kolegijos manymu, apylinkės teismas neišnagrinėjo šios baudžiamosios bylos ta apimtimi, kuria ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BPK nuostatas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimo teisme ribas bei nuosprendžio surašymą, taip nepagrįstai suvaržydamas nukentėjusiojo teises ir teisėtus interesus. Pastebėtina, kad vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalimi, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. R. proceso metu duodamas parodymus, bei baigiamosiose kalbose sutikdamas su prokuroro siūloma nuteistiesiems bausme, aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo siekį, kad būtų įgyvendintas jo teisėtas interesas, numatytas BPK 44 straipsnio 10 dalyje, t. y. kad asmuo jų atžvilgiu galimai padaręs nusikalstamą veiką būtų nubaustas (t. 3, b. l. 208 – 229). Kartu kolegija konstatuoja, kad tokiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pažeidžiamos ir nuteistųjų teisės. Kaip jau minėta, iš apylinkės teismo nuosprendžio neaišku ar nuteistieji E. G., R. B., S. G. pripažinti kaltais dėl nukentėjusiajam D. R. suduotų smūgių, sukėlusių fizinį skausmą, koks nukentėjusiojo atžvilgiu nuteistųjų padarytų veiksmų teisinis įvertinimas.

Nuteistieji E. G. ir R. B. apeliaciniuose skunduose teisingai pažymi, kad apylinkės teismas nuosprendyje nenurodė, jog kuris nors iš nuteistųjų vartojo smurtą prieš D. R., bet priteisė atlyginti neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas dėl nukentėjusiojo D. R. atžvilgiu padarytų nusikalstamų veiksmų nuosprendyje nepasisakė, šis klausimas nesvarstytas, neišdėstyti tai patvirtinantys ar paneigiantys motyvai. Taip pat nuteistasis S. G. apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad prokuroro prašyme pakeisti kaltinimą jis nebuvo kaltinamas sudavęs smūgius J. J., o teismas pripažino jį dėl to kaltu.

Pagal baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, baudžiamosios bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje nustačius, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, teisėjas perduoda bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Lietuvos Respublikos BPK 233 str. 3 d. reikalauja perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nutartyje suformuluoti sprendimą perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nurodyti kaltinamojo vardą ir pavardę, veiką, kurios padarymu jis kaltinamas, ir tą nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą, išspręsti kitus procesinius klausimus.

Iš Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, matyti, kad S. G. atiduotas teismui kaltinant jį sudavus kelis smūgius kumščiu J. J. į galvą (3 t. b.l. 33-34), nors prokuroro prašyme pakeisti kaltinimą S. G. tuo nebuvo kaltinamas (3 t. b.l. 33-34). Šia nutartimi E. G., R. B., S. G. atiduoti teismui pagal BK 284 str. 1 d., tačiau nutartyje aprašant veiką, tik E. G. kaltinamas viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdęs visuomenės rimtį ir tvarką, o R. B., S. G. pagal aprašytą veiką yra kaltinami tik sudavę smūgius nukentėjusiesiems. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu E. G., S. G. ir R. B. nuteisti už tai, kad viešoje vietoje degalinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Iš to seka, jog pirmosios instancijos teismas pakeitė kaltinimą, praplėtė prašyme pakeisti kaltinimą nurodytas nusikalstamos veikos ribas. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatas, teismas priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva gali tik neesminiai patikslinti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes arba jas pakeisti, bet iš esmės skirtingomis kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos tik prokuroro ar nukentėjusiojo iniciatyva, laikantis BPK 256 str. 1 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nei prokuratūra, nei nukentėjusieji teisiamojo posėdžio metu prašymo pakeisti kaltinimą nebuvo pateikę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų ir tuo atveju, kai iš esmės pasikeičia nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir panašiai, jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikacijai, bausmei ar kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą. Nagrinėjamu atveju S. G. buvo naujai suformuluotas kaltinimas, išplėstos kaltinamajam inkriminuojamos veikos ribos, dėl smurto prieš nukentėjusįjį J. J.. Kaltinamojo teisės į gynybą įgyvendinimas neįmanomas atėmus jo teisę žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 str. 3 d.), ir teisę pasirengti gynybai (BPK 44 str. 7 d.). Juolab, kad iš nuteistųjų parodymų matyti, kad jie ginčijo jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes.

Kolegijos manymu, tokiu būdu buvo suvaržyta nuteistųjų teisė į gynybą, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra išdėstyta principinė bylą pirmąja instancija nagrinėjusio teismo pozicija dėl smurto nukentėjusiųjų D. R. J. J. atžvilgiu. Juolab, kad iš bylos medžiagos, nukentėjusiojo J. J. bei nuteistųjų apeliacinių skundų matyti, jog jie kelia savo versiją dėl įvykio eigos, jų pačių veiksmų įvykio metu bei jų teisinio įvertinimo.

Kolegijos manymu, aukščiau aptarti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumai negali būti pašalinti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kadangi, apylinkės teismas visiškai teisine prasme neįvertino nuteistųjų veiksmų nukentėjusiojo D. R. atžvilgiu. Šį klausimą iš esmės išsprendus apeliacinės instancijos teismui, proceso dalyviai nebetektų galimybės šio teismo sprendimą skųsti apeliaciniu skundu, tokiu būdu negalėtų tikėtis, kad bus apeliacine tvarka patikrintos nustatytos bylos faktinės aplinkybės, paliekant jiems galimybę savo teises ginti tik kasacinės instancijos teisme teisės taikymo aspektu BPK 369 straipsnyje, numatytais pagrindais. Todėl teisėjų kolegija mano, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog nukentėjusiojo D. R. atžvilgiu teismas nepasirūpino, kad byla būtų nagrinėjama užtikrinant pakankamas objektyvaus nešališkumo garantijas, t. y. bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas objektyviuoju aspektu buvo šališkas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo užtikrinta nukentėjusiojo teisė į nešališką teismą bei nuteistųjų teisė į gynybą ir šių pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ištaisyti nėra galimybių, todėl nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kartu kolegija konstatuoja, kad nustačius, jog apylinkės teismas buvo objektyviai šališkas ir šiuo pagrindu panaikinus nuosprendį bei bylą perdavus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas negali daryti jokių apibendrintų išvadų dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų galimų pažeidimų susijusių su nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimu, jų kaltės nustatymu, jiems skirtinomis bausmėmis, civilinių ieškinių išsprendimu, proceso išlaidomis bei su kitais apeliaciniuose skunduose išdėstytais klausimais. Visas apeliaciniuose skunduose nurodytas ir ginčijamas aplinkybes nagrinėjimo teisme dalyviai galės išsakyti bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuris privalės šias aplinkybes išsamiai ir nešališkai ištirti bei teisiškai įvertinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Skuodo rajono apylinkės teismui.