- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-20
- Bylos Nr.
- 1-100-300/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Vytautas Kursevičius, Raimundas Jurgaitis
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., neveiksnus, be išsilavinimo, už LR BK 129 str. 2 d. 3 p. numatytos nusikalstamos veikos padarymą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. 2010m. spalio 12d. - 13d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, apie 18-19 val., (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) k., gyvenamojo namo kambaryje, šeimyninio konflikto metu, dėl sunkaus protinio atsilikimo negalėdamas suvokti savo atliekamų veiksmų esmės ir jų valdyti, sudavė medine lazda daug kartų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas savo tėvui nukentėjusiajam S. M., padarydamas S. M. kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiojo didžiojo pusrutulio srityje, daugybines krūtinės ląstos, pilvo, dešinės šlaunies poodines kraujosruvas, dėl trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu kairiojo didžiojo pusrutulio srityje, išsiliejusiam kraujui suspaudus galvos smegenis, išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui ir galiausiai prisidėjus hipostaziniam plaučių uždegimui, S. M. K. universitetinėje ligoninėje 2010-11-23 05.55 val. mirė, taip jis nužudė savo šeimos narį.
2010-11-15 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) k., gyv. namas ( 5-12 b. l).
Liudytojas M. M. parodė, kad brolis A. M. psichikos liga serga jau nuo gimimo. A. M. kartais būna agresyvus. A. M. tėvą S. M. yra subraižęs. 2010m. spalio mėn. pradžioje namuose rado brolį A. bemušantį tėvą. A. sėdėjo ant tėvo, kuris gulėjo tarp lovų. A. sėdėjo ant tėvo viršaus ir trankė tėvą. Jis puolė tėvą gelbėti, vos atplėšė A. nuo tėvo. Tėvas buvo visas kraujais pasruvęs, gulėjo kraujo klane. Siūlė tėvui iškviesti greitąją pagalbą, bet tėvas atsisakė. Po sumušimo tėvas kelias savaites pragulėjo namuose. Atsikeldavo ir iš lovos, ir ateidavo pavalgyti. Brolis A. M. yra neveiksnus, jo globėju buvo paskirtas tėvas.
Liudytojas G. M. parodė, kad tėvas gyveno su broliu M. ir A. M.. A. M. yra neįgalus dėl psichinės ligos. A. M., kai susinervina būna labai agresyvus, turi daug jėgos. Susinervinęs A. M. yra ne kartą trenkęs tėvui. Mano, kad tėvas galėjo duoti A. M. alaus, dėl ko jis ir tapo nevaldomas.
Liudytoja G. S. parodė, kad ji gyvena netoli M.. A. M. nuo vaikystės serga psichine liga, nekalba, tik rodo gestus. 2010m. spalio mėn. paskambino M. M. ir paprašė, kad ji padėtų nuprausti tėvą, nes A. M. sumušė tėvą. Jai nuėjus, tėvas S. sėdėjo ant lovos, jis buvo visas kruvinas, jam buvo praskelta galva keliose vietose. Ji apiprausė S. M. ir pasakė, kad reikia kviesti greitąją pagalbą, tačiau S. atsakė, kad ir taip praeis. Kitos dienos ryte ji nuėjo pas M.. Kai atėjo, S. gulėjo lovoje. Ji vėl siūlė kviesti greitąją pagalbą, bet S. neleido, po to sumušimo jis pragulėjo namuose apie 2-3 savaites. 2010m. lapkričio mėn. pradžioje ji sužinojo, kad S. K. ligoninėje mirė.
Liudytoja L. M. parodė, kad A. M. yra jos brolis. A. nuo gimimo turi psichinę negalią. Apie tai, kad tėvas S. M. buvo sumuštas ir pristatytas į ligoninę, ji sužinojo 2010 m. lapkričio mėn. pradžioje. Brolis pasakė, kad tėvą sumušė brolis A. M., kuris yra nuo vaikystės neįgalus. Brolis minėjo, kad tėvą A. mušė užuolaidų karnizu, po to šluotos kotu, tačiau ji pati nematė. Ji nėra mačiusi A. agresyvaus, niekas jai nėra pasakojęs, kad A. būtų kada sumušęs tėvą. A. globėjas buvo paskirtas tėvas.
Specialisto išvadoje Nr. M 655-10(03) nurodyta, kad S. M. mirė nuo trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu kairiojo didžiojo pusrutulio srityje, išsiliejusiam kraujui suspaudus galvos smegenis, išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui ir galiausiai prisidėjus hipostaziniam plaučių uždegimui. S. M. mirė K. universitetinėje ligoninėje 2010-11-23 05.55 val. S. M. patyrė galvos traumą su kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu kairiojo didžiojo pusrutulio srityje. Sprendžiant iš suburinės hematomos aprašymo K. universitetinės ligoninės ligos istorijoje bei galvos kompiuterinio topografinio tyrimo duomenų, ši hematoma buvo poūminė ar lėtinė – padaryta maždaug prieš dvi savaites iki S. M. patekimo į ligoninę ir galėjo atsirasti vyr. tyrėjos R. L. rašte Nr. 40-51-S-7437 nurodytu laiku. Be to, M. ligoninės 2010-11-06 išraše nurodyta, kad S. M. atvykus į ligoninę „ stebėtos daugybinės krūtinės, pilvo, dešinės šlaunies poodinės kraujosruvos“. Sužalojimai padaryti sumušus bukais daiktais. Kraujas po kietuoju smegenų dangalu išsiliejo nuo vieno galvos trauminio poveikio. Daugybinės krūtinės ląstos, pilvo, dešinės šlaunies poodinės kraujosruvos gavosi nuo daug trauminių poveikių. S. M. mirė nuo trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu. Šis galvos smegenis suspaudęs kraujo išsiliejimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą( sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 6.6.4) – tarp nurodyto kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu ir nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšis. Kiti sužalojimai vertinami kaip sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą.
Pagal kompresijos simptomų atsiradimo laiką suburinės hematomos skirstomos į ūmines – iki 2 parų, poūmines – iki 14 parų, ir vėlyvąsias, arba lėtines, kurių simptomai pasireiškia vėliau kaip po dviejų savaičių. Kol po kietuoju galvos smegenų dangalu išsiliejęs kraujas nesuspaudė galvos smegenų, taip vadinamu „šviesiuoju laikotarpiu“, S. M. galėjo judėti ir savarankiškai atlikti kitus veiksmus. Kadangi nukentėjusiojo subdurinė hematoma buvo poūminė ar lėtinė, todėl tikėtina, kad po galvos sužalojimo jis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus net kelias savaites.
Ištyrus mirusiojo kūną, rastos kraujosruvos krūtinės ląstos, pilvo, kairiojo dilbio ir dešinės šlaunies srityje. Sprendžiant iš spalvos, šios kraujosruvos atsirado prieš kelias dienas iki mirties ir ryšio su užduoties aprašomojoje dalyje nurodytu įvykiu neturi ( įvykio metu- prieš kelias savaites nukentėjusiojo patirtos poodinės kraujosruvos turėjo išnykti) (18-24 b. l.).
Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86 TPK-59/2011 nurodyta, kad A. M. yra protiškai atsilikęs nuo vaikystės – dgn. Sunkus protinis atsilikimas, A. M. visiškai nesupranta savo veiksmų esmės, o dėl sunkaus protinio atsilikimo negalėjo nusikaltimo padarymo metu suvokti savo atliekamų veiksmų esmės ir negali adekvačiai duoti parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų negali teisingai valdyti, jis negali dalyvauti tyrimo ir teismo procese. A. M. yra pavojingas visuomenei. A. M. reikalingas priverstinis stacionarinis stebėjimas ir gydymas sustiprinto režimo skyriuje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (66-68 b. l.).
2011-04-27, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 396 str. 2 d., buvo surašytas protokolas dėl negalėjimo su kaltininku, t.y. su A. M., atlikti proceso veiksmų ( 74 b. l).
Kolegija, remdamasi byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais daro išvadą, kad A. M. įvykdė visuomenei pavojingą veiką, numatytą nes dėl jo panaudoto fizinio smurto mirė jo tėvas S. M.. Kadangi A. M. padarydamas pavojingą veiką : nužudė savo tėvą, jo pavojinga veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. Ekspertai – psichiatrai rekomenduoja A. M. taikyti medicinos priemonę – priverstinį gydymą psichiatrinėje ligoninėje sustiprinto režimo stebėjimo sąlygomis. Kolegija atsižvelgdama į tai, kad veika, kuria kaltinamas A. M., pagal pavojingumą visuomenei yra pakankamai pavojinga, įvertinus A. M. veiksmų sunkumą, padarytų veikų pobūdį, jo asmenybę ir kitas faktines aplinkybes, tai yra į tai, kad ekspertizės išvadoje nurodyta, jog A. M. yra pats pavojingas visuomenei, kolegija pripažįsta, kad priverčiamosios medicininės priemonės taikymas yra pagrįstas. Atsižvelgiant į visumą aplinkybių ir faktų, į tai, kad byloje pakanka duomenų apie tai, kad A. M. diagnozuotas sunkus protinis atsilikimas, dėl kurio negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, yra pavojingas visuomenei, jam skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto režimo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pripažinti įrodyta, kad A. M. įvykdė visuomenei pavojingą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. ir paskirti jam priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą sustiprinto režimo skyriuje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.