Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovei UAB „Privati erdvė“ dėl skolos, nuostolių ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo V. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje atsakovės atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą, būdą, formą atsakovė informuota tinkamai.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą, būdą, formą trečiasis asmuo informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė atsisako 1 500 Eur ieškinio reikalavimų dalies (atsisakomą ieškinio reikalavimo dalį sudaro reikalavimas 500 Eur dėl avanso grąžinimo ir 1000 Eur suma dėl nuostolių atlyginimo). Ieškovės atstovas, kuris yra profesionalus teisininkas – advokatas, patvirtino, kad ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo ir šios bylos dalies nutraukimo teisinės pasekmės ieškovei yra žinomos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovės atstovas patvirtino, kad ieškovei yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 294 straipsnio 2 dalyje. Teismas sprendžia, kad atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl atsisakymas nuo dalies ieškinio priimtinas, civilinės bylos dalis dėl 500 Eur avanso ir 1000 Eur nuostolių priteisimo nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 8 d. tarp trečiojo asmens V. M., atstovaujančio atsakovę UAB „Privati erdvė“, ir ieškovės buvo sudarytas rezervacijos sutartis. Pagal šią sutartį ieškovė sumokėjo 500 Eur rezervavimo mokestį, o trečiasis asmuo V. M. įsipareigojo už 15000 Eur sumą parduoti ieškovei patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrame plane pažymėtos 3-16, 3-17, 3-18 ir rūsio patalpos . Pagal šią sutartį, preliminarioji arba notarinė pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2019 m. gruodžio 8 d.

2019 m. gruodžio 21 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta preliminarioji sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo ieškovei parduoti patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendrame plane pažymėtos 3-16, 3-17, 3-18, rūsio patalpos 18,19), esančias (duomenys neskelbtini) ir iki 2020 m. kovo 31 d. sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Pasirašant šią sutartį, ieškovė 2019 m. gruodžio 21 d. sumokėjo atsakovei 3 000,00 Eur avansą. Preliminariosios sutarties 3.3.1 punktu šalys susitarė pagal rezervacijos sutartį sumokėtą 500 Eur sumą įtraukti į turto pardavimo kainą. Preliminariojoje sutartyje buvo sulygta, jog pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. (Preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 p.). 2020 m. birželio 26 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas, kuriuo šalys pagrindinės sutarties sudarymo terminą pratęsė iki 2020 m. rugsėjo 30 d.

Byloje nėra ginčo, kad nustatytu terminu pagrindinė pirkimo – padavimo sutartis nebuvo sudaryta. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovei ieškovei grąžino 1000 Eur sumokėtos sumos dalį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.163 straipsnio 1 dalį, šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Nagrinėjamu atveju mokėjimo prievolė neatsirado, nes pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, todėl nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. CK 6.165 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

Atsakovė dar iki bylos iškėlimo teisme (t. y. 2020 m. lapkričio 26 d.) pripažino prievolę grąžinti rezervacijos mokestį ir avansą.

Preliminariosios sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad nėra jokių turto naudojimo ir (ar) disponavimo apribojimų-suvaržymų. Sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad pardavėjas pareiškia, jog turtas jam priklauso nuosavybės teise ir nėra jokių kitų turto naudojimo-disponavimo suvaržymų, įsiskolinimų, kurie nenurodyti sutarties 3.2 punkte. Taip pat nurodyta, kad sutarties 3.2 punkte nurodytus turto naudojimo-disponavimo suvaržymus pardavėjas turi pašalinti savo sąskaita ne vėliau kaip iki pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos. Tuo atveju, jei dėl šių suvaržymų nebus galima sudaryti pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties, bus laikoma, kad dėl jos nesudarymo yra kaltas pardavėjas. Preliminarios sutarties 6.2 punkte šalys sutarė, jog tuo atveju, jei pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis iki sutarties 2.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl pardavėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), pardavėjas per 10 dienų nuo sutarties 2.1 punkte numatyto termino pabaigos privalės grąžinti pirkėjui sumokėtą sutarties 5.1 punkte ir 3.3.2 punkte numatytą sumą ir sumokėti tokio pat dydžio sumą, kaip šalių aptartus minimalius pirkėjo nuostolius.

Atsakovė su atsiliepimu pateikė restruktūrizuojamos uždarosios akinės bendrovės „Privati erdvė“ restruktūrizavimo planą , iš kurio 6 dalies „Įkeitimai“ matyti, kad 2019 m. sausio 4 d. kreditoriaus UAB „SOSCREDIT‘ naudai buvo įregistruota negyvenamosios patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) hipoteka. Atsakovės tvirtinimu, pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl teisminių ginčų su hipotekos kreditoriumi. Teismo vertinimu, ši faktinė aplinkybė patvirtina ieškovės argumentus, kad preliminariosios sutarties sudarymo metu atsakovė jau žinojo ir neatskleidė ieškovei informacijos, jog ketinamas parduoti ieškovei turtas jau buvo atsakovo įkeistas hipotekos kreditoriui. Tokių faktinių aplinkybių neatskleidimą teismas vertina kaip atsakovės nesąžiningus, o tuo pačiu ir neteisėtus veiksmus.

Nuslėpdama nuo ieškovės esminę informaciją apie ketinamo pirkti-parduoti turto hipoteką ir taip pažeisdama CK 6.163 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą kitai šaliai atskleisti žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti, atsakovas turi prisiimti ir atsakomybę už pagrindinės sutarties nesudarymą būtent dėl turto hipotekos.

Įvertinus aplinkybę, kad preliminariosios sutarties 3.2 punkte atsakovė nurodė nesant ketinamo parduoti turto suvaržymų, taip pat įvertinus preliminarios sutarties 4.1 punkto turinį, būtent atsakovė yra atsakinga už pagrindinės sutarties nesudarymą per nustatytą terminą. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė įgijo teisę į sumokėto avanso grąžinimą ir minimalių nuostolių atlyginimą (preliminariosios sutarties 6.2 punktas).

Aiškindamas ir taikydamas preliminariąją sutartį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kaip, pvz., bauda už atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindinę sutartį arba kaip šalių sutartas prievolės įgyvendinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir reikalavimą (ieškinio dalykas). <...> ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. <...> Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes parinkdamas ir taikydamas teisės normas, teismas yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės, pageidavimų ir nurodymų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008). Apie teisiškai kvalifikuojant ieškovės reikalaujamos priteisti minimalių nuostolių sumos paskirtį-pobūdį, neturi būti besąlygiškai paisoma ginčo šalių vartojamų šios sumos apibūdinimų - sąvokų. Atsižvelgiant į preliminariosios sutarties 6.2 punkto nuostatas (neatsižvelgiant į šalių vartojamus teisinius terminus) sprendžiama dėl ieškovės teisės į nuostolius, kaip į netesybas už pagrindinės sutarties nesudarymą dėl atsakovės kaltės.

Aiškindamas ir taikydamas materialiosios teisės normas, reglamentuojančias netesybas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, tai teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas.

Atsižvelgdamas į nurodytas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie teiktų pagrindą konstatuoti, jog preliminariąją sutartį šalys būtų sudariusios ne savo laisva valia. Šiuo atveju sumokėto 3000 Eur avanso ir 500 Eur rezervavimo mokesčio dydis, susietas su netesybų dydžiu, atsižvelgiant į šalių sulygtą turto kainą (16 500 Eur), teismo vertinimu, negali būti traktuojamas kaip neatitinkantis abiejų šalių interesų. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė laisva valia atsisakė ieškinio reikalavimo dalies dėl netesybų (nuostolių) priteisimo ir prašė priteisti ne šalių sutartą 3 500 Eur, o 2 500 Eur sumą.

Remdamasis nurodytų motyvų visuma, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas iš atsakovo priteisiant 2500 Eur sumokėto avanso ir 2500Eur netesybų („minimalių nuostolių“). (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.163 straipsnio 1 ir 3 dalys, Preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties 6.2 punktas).

Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. Tenkinant ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą, t. y. 5 000,00 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 1 146,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 146,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 1 000,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2021 m. rugsėjo 22 d. mokėjimo nurodymas Nr. 35 – 146,00 Eur sumai; 2021 m. kovo 2 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą – 500,00 Eur sumai; 2021 m. liepos 27 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą – 500,00 Eur sumai).

CPK 87 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Ieškovė už ieškinio padavimą sumokėjo 146,00 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė dalies reikalavimų atsisakė, t. y. atsisakė 500,00 Eur avanso ir 1 000,00 Eur nuostolių priteisimo, proporcingai atsisakytų reikalavimų daliai ieškovei grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 33,75 Eur (1 500,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.). Likusi žyminio mokesčio suma sudaro 112,25 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės, t. y. iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 1 112,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 1 d.).

Teismas šioje byloje patyrė 14,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį tenkinus visiškai, teismo patirtos išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 259-260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovės A. S. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų dalies - 500 Eur avanso ir 1000 Eur nuostolių priteisimo ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.

Kitus ieškinio reikalavimo tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Privati erdvė“, j. a. k. 125307339, ieškovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 2 500,00 Eur (du tūkstančiai penki šimtai eurų) sumokėto avanso, 2 500,00 Eur (du tūkstančiai penki šimtai eurų) nuostolių, 5 (penki) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 112,25 Eur (tūkstantis šimtas dvylika eurų dvidešimt penki centai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Privati erdvė“, j. a. k. 125307339, į valstybės biudžetą 14,54 Eur (keturiolika eurų penkiasdešimt keturi centai) su procesinių dokumentų siuntimu susijusių bylinėjimosi išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.