- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-16
- Bylos Nr.
- 2S-1528-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09385-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- E. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą dėl antstolės D. P. veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolė D. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė pritaikyti visus suėjusius senaties terminus, nes anksčiau antstolė pareiškėjo nebuvo informavusi apie baudą, vykdomąją bylą nutraukti. Nurodė, jog antstolė vykdo vykdomąją bylą pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-372-503/2010 dėl 868,86 Eur konfiskavimo į valstybės pajamas. Pareiškėjas teikė antstolei skundą dėl antstolės veiksmų, nes vykdomoji byla vykdoma praleidus senaties terminą. Antstolė, atsisakydama tenkinti skundą, privalėjo persiųsti pareiškėjo skundą apylinkės teismui, tačiau antstolė 2016 m. vasario 1 d. priėmė patvarkymą dėl skundo nagrinėjimo sustabdymo. Pareiškėjas skolos niekada nevengė sumokėti, nesislapstė, nuo 2009 metų atlieka bausmę pataisos namuose. Pataisos namų administracija darbo nesuteikia, pajamų pareiškėjas neturi. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės terminai. Apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per trejus metus kai paskirta nelaisvės atėmimo bausmė, todėl vykdomoji byla nutrauktina dėl baudžiamosios atsakomybės senaties. Bauda vykdomojoje byloje skolininkui paskirta 2010 m. birželio 7 d., o antstolė kreipėsi į pareiškėją dėl išieškojimo 2014 metais.
Antstolė 2016 m. vasario 1 d. patvarkymu nutarė sustabdyti pareiškėjo skundo nagrinėjimą, išaiškino, jog pareiškėjas turi tiesiogiai kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu pritaikyti senaties terminą ir nutraukti vykdomąją bylą. Nurodė, jog įstatymas antstolei nesuteikia teisės nutraukti vykdomąją bylą pagal vykdomąjį raštą, išduotą baudžiamojoje byloje.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, jog pareiškėjui taikytas 868,86 Eur konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, turinti padėti įgyvendinti bausmės paskirtį už padarytą nusikalstamą veiką. Įstatymas numato nuosprendžio, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vykdymą, taip pat ir konfiskavimo vykdymo tvarką. Suinteresuotas asmuo neturi duomenų apie antstolės veiksmų atlikimą ar netinkamą atlikimą vykdant vykdomąjį raštą dėl 868,86 Eur konfiskavimo valstybės naudai vykdomojoje byloje, taip pat galimumą ar negalimumą vykdyti 868,86 Eur konfiskavimą iš pareiškėjo. Suinteresuotas asmuo neturi duomenų ar iki apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos pareiškėjas yra padaręs naują nusikalstamą veiką, ar senaties eiga nutrūko, ar nėra pradėtas senaties terminas skaičiuoti iš naujo. Pareiškėjo nurodomos teisės normos netaikytinos įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo procese.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės D. P. veiksmų tenkino iš dalies, panaikino antstolės D. P. 2016 m. vasario 1 d. patvarkymą dėl skundo nagrinėjimo sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. 0068/10/00717, likusioje dalyje skundo netenkino.
Teismas nustatė, jog antstolė gavusi pareiškėjo 2016 m. sausio 25 d. skundą, kuriuo pareiškėjas prašė taikyti suėjusius senaties terminus, nes anksčiau antstolė pareiškėjo nebuvo informavusi apie baudą, vykdomąją bylą nutraukti, 2016 m. vasario 1 d. priėmė patvarkymą, kuriuo sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą. Minėtame patvarkyme antstolė taip pat nurodė, jog įstatymas nesuteikia teisės antstoliui nutraukti vykdomąją bylą pagal baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą. Pagal CPK 510 straipsnio 3 dalį vykdomojoje byloje pateiktą skundą, antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo dienos ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio buveinė. Atsižvelgiant į tai, įstatymas numato antstoliui pareigą gautą skundą išnagrinėti, o atsisakius jį tenkinti, kartu su vykdomąja byla perduoti teismui. Nagrinėjamu atveju antstolė gavusi pareiškėjo skundą, kuriuo pareiškėjas prašė taikyti suėjusius senaties terminus, priėmė patvarkymą, kuriuo sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą, taigi, minėtu patvarkymu antstolė dėl skundo esmės nepasisakė, todėl teismas sprendė, jog antstolė neįvykdė jai įstatymo nustatytos pareigos išnagrinėti pareiškėjo skundą.
Pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose – tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais (CPK 584 straipsnio 1 d. 2 p.). Pagal CPK 587 straipsnio 1 punktą vykdomieji dokumentai yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu. Nagrinėjamu atveju antstolė vykdo vykdomąjį raštą išduotą baudžiamojoje byloje priimto teismo nuosprendžio pagrindu. Pažymėtina, jog CPK 629 straipsnis numato atvejus, kuomet vykdomoji byla nutraukiama. Pagal CPK 630 straipsnio 1 dalį, vykdomąją bylą nutraukia antstolis savo patvarkymu. Sistemiškai aiškinant minėtas teisės normas, darytina išvada, jog įstatymui numatant galimybę vykdyti baudžiamojoje byloje priimtus nuosprendžius, nėra pagrindo teigti, jog įstatymui konkrečiai nenumatant teisės nutraukti vykdomąją bylą, pradėtą baudžiamojoje byloje išduoto vykdomojo rašto pagrindu, antstolė neturi teisės nutraukti vykdomąją bylą įstatymo nustatytais vykdomosios bylos nutraukimo pagrindais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, jog antstolės 2016 m. vasario 1 d. patvarkymas dėl skundo nagrinėjimo sustabdymo vykdomojoje byloje naikintinas.
Nagrinėjamoje byloje antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0068/10/00717 pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl 3000 Lt (868,86 Eur) konfiskavimo iš E. B., vykdomasis raštas išduotas 2010 m. gegužės 13 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžio pagrindu. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnis numato atvejus kuomet apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas. 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pareiškėjui skirta subendrinta 6 metų laivės atėmimo bausmė su 3000 Lt konfiskavimu. Pagal BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, o pagal to paties straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktį apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dešimt metų, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dešimt metų. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BK 96 straipsnio 2 dalis). Nuosprendis įsiteisėjo 2010 m. birželio 3 d., vykdomasis raštas išduotas 2010 m. birželio 7 d., antstolė patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą priėmė 2010 m. birželio 15 d., taigi, nagrinėjamu atveju, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pradžia yra 2010 m. birželio 3 d., o jo vykdymo senaties termino eiga baigėsi pradėjus nuosprendį vykdyti 2010 m. birželio 15 d., t.y. iki nuosprendžio vykdymo pradžios BK 96 straipsnyje nustatytas senaties terminas nebuvo suėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2009). Pareiškėjas nurodo, jog nebuvo informuotas apie baudą. Turto konfiskavimas paskirtas pareiškėjui teismo nuosprendžiu, iš vykdomojoje byloje esančio kurjerių tarnybos pranešimo matyti, jog antstolės vykdomojoje byloje siųsti procesiniai dokumentai 2010 m. liepos 5 d. įteikti J. B., antstolė vykdomuosius dokumentus taip pat siuntė į Vilniaus bei Marijampolės pataisos namus. Pareiškėjas skunde remiasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, numatančiu, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, tačiau nagrinėjamu atveju minėta teisės norma netaikoma. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo spręsti, kad vykdomoji byla nutrauktina dėl pasibaigusio apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino, todėl pareiškėjo skundų dalys dėl vykdomosios bylos nutraukimo netenkintinos.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas E. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį. Nurodo, jog pareiškėjas niekada nevengė mokėti skolos, nesislapstė, nuo 2009 m. atlieka bausmę pataisos namuose. Pataisos namų administracija darbo nesuteikia, pareiškėjas pajamų neturi. Pagal BK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Pagal BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punktą apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė. Todėl vykdomasis procesas turi būti nutrauktas, suėjus senaties terminui. Antstolės siųsti dokumentai buvo įteikti J. B., bet ne pareiškėjui asmeniškai. Vykdomojoje byloje nėra nei kvietimo skolininkui kopijų, nei duomenų apie faktinį šių kvietimų išsiuntimą ir jų įteikimą. Todėl galima daryti išvadą, kad vykdymo procesas užsitęsė dėl antstolės veiksmų (neveikimo).
Atsiliepimas
Antstolis ir suinteresuotasis asmuo atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu bei su CPK ir BK nustatytų senaties terminų vykdymo procese taikymu, tinkamai aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjui Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-372-503/2010 buvo paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė su 3000,00 Lt (868,86 Eur) konfiskavimu. Nuosprendžiui įsiteisėjus, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. birželio 7 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 3000,00 Lt (868,86 Eur) konfiskavimo iš pareiškėjo į valstybės pajamas ir perdavė jį vykdyti antstolei D. P.. Antstolė 2010 m. birželio 15 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėjo vykdymo veiksmus, tai yra 2010 m. birželio 22 d. išsiuntė pareiškėjui raginimą įvykdyti sprendimą ir siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, atliko pareiškėjo turto ir gaunamų pajamų paiešką, 2010 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu areštavo pareiškėjo lėšas banko sąskaitose ir įpareigojo kredito įstaigas pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą, 2014 m. spalio 16 d. patvarkymu išieškojimą nukreipė į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje detaliai analizavo antstolės atliktus veiksmus bei tinkamai taikė vykdomojo dokumento senatį reglamentuojančius įstatymus bei rėmėsi teismų praktika. Pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytame BK 3 straipsnyje yra apibrėžtas baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas, o ne bausmės vykdymo senaties terminai. Todėl šis straipsnis nagrinėjamoje byloje netaikytinas. Pagal BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų. Tuo tarpu pareiškėjui buvo paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Todėl pareiškėjui taikytinas BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktis, pagal kurį apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dešimt metų, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dešimt metų. O dešimt metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo 2010 m. birželio 3 d. dar nėra praėję. Be to, pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, jog pagal BK 96 straipsnio 2 dalį apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Antstolė patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą priėmė 2010 m. birželio 15 d., taigi nuosprendžio vykdymo senaties termino eiga baigėsi pradėjus nuosprendį vykdyti ir BK 96 straipsnyje nustatytas senaties terminas nebuvo suėjęs. Todėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog nuosprendžiu paskirto turto konfiskavimo vykdymo senaties terminai yra suėję, yra nepagrįsti.
Pirmos instancijos teismas taip pat detaliai aiškinosi antstolės siųstų dokumentų įteikimo pareiškėjui aplinkybes ir nustatė, jog jie buvo įteikti tinkamai. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė, kokios vykdymo procese nustatytos aplinkybės patvirtina skundžiamos teismo nutarties neteisėtumą, nenurodė jokių įrodymų bei teisinių argumentų, kurie galėtų patvirtinti, kad pirmos instancijos teismo padarytos išvados yra nepagrįstos.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.