Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-07-23 · Civilinė byla Nr. e2-21688-1098/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-23
Bylos Nr.
e2-21688-1098/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Leščinskienė
Pareiškėjas
I. B., V. B.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos bankas, Luminos bank AS
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)NUTARTIS2019 m. liepos 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų I. B. ir V. B. skundą dėl Lietuvos banko neteisėtų veiksmų, suinteresuoti asmenys – Lietuvos bankas, Luminos bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjai I. B. ir V. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Lietuvos banko 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 242-192 ginčo byloje Nr. 2019-00749, ir įpareigoti Lietuvos banką 2019 m. balandžio 18 d. pareiškėjų skundą Nr. B-0332 nagrinėti visa apimtimi, nušalinti Lietuvos banko pareigūną M. Š. nuo pareiškėjų bylos nagrinėjimo, pranešti prokurorui apie Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio požymius M. Š. veiksmuose.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad Lietuvos banko sprendimą skundžia vadovaudamiesi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatomis. Paaiškino, kad 2019 m. balandžio 18 d. pateikė Lietuvos bankui skundą dėl Luminor Bank AS neteisėtų veiksmų. Kartu su skundu pateikė 2018 m. lapkričio 27 d. Luminor Bank AS laišką, kuriuo pareiškėjų atstovui buvo pateikti kredito apskaitos duomenys, remiantis kuriais 2012-2014 metais Luminor Bank AS pareiškėjų kreditui taikė neteisingas bazines palūkanas LIBOR 3M USD – vietoje 0,46585 proc. taikė 1,38 proc., ko pasėkoje apskaičiavo palūkanų 2 678,14 USD daugiau, nei priklausė. Pareiškėjai su skundu Lietuvos bankui taip pat pateikė Luminor Bank AS adresuotą 2018 m. gruodžio 3 d. pretenziją dėl neteisėto palūkanų skaičiavimo ir kredito sutarties nutraukimo. Skundžiamą Lietuvos banko sprendimą pareiškėjai gavo 2019 m. gegužės 20 d. Skiundžiamame sprendime Lietuvos bankas konstatavo, kad pareiškėjai dėl 2016 m. rugpjūčio 10 d. kredito sutarties nutraukimo, banko veiksmų iki kredito sutarties nutraukimo bei dėl 2017 m. birželio 19 d. ir 2017 m. birželio 28 d. sudarytų susitarimų kreipėsi tik 2018 m. gruodžio 3 d., t. y. praleidę Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklėse, patvirtintose Lietuvos banko valdybos 2012 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 03-23 (toliau – Taisyklės) nustatytą trijų mėnesių nuo sužinojimo apie savo teisės pažeidimą kreipimosi į banką terminą. Lietuvos bankas taip pat konstatavo, kad pareiškėjų kreipimasis buvo gautas praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo to laiko, kai bankas su pareiškėjais nutraukė kredito sutartį, sudarė papildomus susitarimus dėl kredito sutarties galiojimo atnaujinimo, t. y. praleidus Taisyklių 10 ir 14 punktuose nustatytus terminus. Dalį pareiškėjų skundo reikalavimų Lietuvos bankas atsisakė nagrinėti motyvuodamas tuo, kad notariškai sudarytus sandorius negaliojančiais pripažįsta tik teismas. Pareiškėjų teigimu, skundžiamame sprendime Lietuvos bankas nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundą nurodydamas, kad praleistas terminas bei motyvuodamas tuo, jog notarinės formos sandorius negaliojančiais pripažįsta tik teismas. Pareiškėjų nuomone, senaties terminas skundui pateikti nebuvo praleistas, kadangi jie apie pažeidimą sužinojo tik 2018 m. lapkričio 27 d. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad hipotekos sandoris yra išvestinis iš kredito sutarties, o teismas negaliojančiais pripažįsta ne tik notarinius, bet ir rašytinės formos sandorius, todėl Lietuvos banko pozicija turėtų reikšti, jog Lietuvos bankas negali vertinti ir rašytinių sandorių, kadangi kitu atveju gautųsi neatitiktis tarp galiojančių ir užtikrintų prievolių. Pareiškėjai prašymus nušalinti Lietuvos banko pareigūną M. Š. nuo pareiškėjų bylos nagrinėjimo ir pranešti prokurorui apie nusikalstamos veikos požymius grindžia argumentais, kad M. Š. jam suteiktus valdžios įgaliojimus naudoja priešingai pareiškėjų interesams ir neteisėtam žalos darymui.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos bankas teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko, prašo skundą atmesti.

4. Suinteresuotas asmuo Lietuvos bankas atsiliepime nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad 2019 m. balandžio 18 d. gavo pareiškėjų atstovo advokato A. K. skundą, kuriuo buvo prašoma išnagrinėti tarp pareiškėjų ir Luminor Bank AS kilusį ginčą dėl 2008 m. kovo 31 d. būsto kredito sutarties Nr. BK/08/03/116SV nutraukimo pagrįstumo. Skunde pareiškėjų atstovas kėlė pagrindinį reikalavimą – pripažinti 2016 m. rugpjūčio 10 d. ir 2018 m. rugsėjo 26 d. kredito sutarties nutraukimus neteisėtais ir negaliojančiais. Papildomai pareiškėjų atstovas prašė pripažinti, kad: 1) laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. kovo 5 d. bankas priskaičiavo palūkanų 2 678,14 JAV dolerių daugiau, nei turėjo, o pareiškėjai nurodyto dydžio palūkanas sumokėjo; 2) laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjų sąskaitos likutis visada buvo teigiamas; 3) V. B. sąskaitos likutis 2016 m. rugpjūčio 5 d. po įmokos sumokėjimo buvo 772,89 JAV dolerių, kredito likutis – 141 284,12 JAV dolerių; 3) kredito sutartis turi būti atkurta nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. Taip pat pareiškėjų atstovas prašė: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento pareiškėjų ir banko 2016 m. gruodžio 2 d. sudarytą Skolos grąžinimo susitarimą Nr. BK-159; 2) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento pareiškėjų ir banko 2017 m. birželio 19 d. sudarytą susitarimą dėl kredito sutarties galiojimo atnaujinimo Nr. 17/06/01; 3) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento pareiškėjų ir banko 2017 m. birželio 28 d. sudaryto papildomo susitarimo Nr. BK-17/06/405D prie kredito sutarties atitinkamas dalis; 4) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento pareiškėjų ir banko 2017 m. liepos 14 d. susitarimo dėl hipotekos lakšto pakeitimo atitinkamas sąlygas; 5) pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d. V. B. sąskaitos likutis buvo teigiamas; 6) pripažinti 2018 m. rugsėjo 26 d. kredito sutarties nutraukimą neteisėtu ir atkurti kredito sutartį nuo 2018 m. rugsėjo 26 d.; 6) pripažinti visiškai negaliojančiu nuo išdavimo momento 2018 m. lapkričio 2 d. Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. K. išduotą vykdomąjį įrašą. Nurodyto pareiškėjų atstovo skundo pagrindu Lietuvos bankas pradėjo tarp pareiškėjų ir suinteresuoto asmens Luminor AS banko kilusio ginčo nagrinėjimo procedūrą dėl reikalavimo pripažinti 2018 m. rugsėjo 26 d. kredito sutarties nutraukimą neteisėtu ir su tuo susijusių aplinkybių vertinimą (skolos pagal kredito sutartį skaičiavimo) bei apie tai raštu informavo pareiškėjų atstovą. Dėl likusių pareiškėjų atstovo skundo reikalavimų Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius priėmė sprendimą Nr. 242-192 „Dėl atsisakymo nagrinėti iš dalies V. B., I. B. ir Luminor Bank, AS ginčą“, kuriame konstatavo, kad pareiškėjai dėl 2016 m. rugpjūčio 10 d. kredito sutarties nutraukimo, banko veiksmų iki kredito sutarties nutraukimo, 2016 m. gruodžio 2 d. skolos grąžinimo susitarimo, 2017 m. birželio 19 d. susitarimo panaikinimo ir 2017 m. birželio 28 d. susitarimo pakeitimo kreipėsi praleidę Taisyklių 10 ir 14 punktuose nustatytus terminus. Lietuvos bankas, pasisakydamas dėl pareiškėjų skundo reikalavimų panaikinti notaro patvirtintą hipotekos sandorį bei notaro vykdomąjį įrašą, nurodė, kad dėl šių reikalavimų jie turėtų kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, nes tik teismas gali pakeisti arba panaikinti notaro atliktą notarinį veiksmą. Suinteresuoto asmens Lietuvos banko nuomone, esminis pareiškėjų skunde pareikštų reikalavimų tikslas – atnaujinti kredito sutarties galiojimą ir sustabdyti prasidėjusį skolos išieškojimo vykdymo procesą, todėl bankas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjų atstovo skundą įvertino kaip prašymą nagrinėti vartojimo ginčą ir sprendimą priėmė, laikydamasis Taisyklių. Lietuvos bankas papildomai pažymėjo, kad jo sprendimas dėl ginčo esmės yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas. Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjai klaidingai supranta neteisminės vartotojų ir finansų rinkos dalyvių Lietuvos banke procedūros paskirtį ir nepagrįstai išplečia Lietuvos banko įgaliojimus prašydami panaikinti notaro patvirtintą hipotekos sandorį, kadangi tiek įstatymų normose, tiek teismų praktikoje yra įtvirtinta išimtinė teismų kompetencija spręsti klausimus dėl notarinių hipotekos sandorių galiojimo. Be to, Lietuvos bankas pažymėjo, kad pareiškėjų skundžiamas sprendimas nepažeidžia pareiškėjų materialinių teisių ar įstatymo saugomų interesų bei neapriboja ir neatima pareiškėjų teisės dėl skunde nurodytų aplinkybių kreiptis į teismą. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjų prašymai dėl M. Š. nušalinimo ir kreipimosi į prokuratūrą yra nepagrįsti, kadangi pareiškėjai išreiškė tik savo nesutikimą su priimtu sprendimu.

5. Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS atsiliepime į pareiškėjų skundą prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip neapgrįstą.

6. Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS atsiliepime nurodė, kad Lietuvos bankas, nagrinėdamas pareiškėjų atstovo skundą, tinkamai taikė Taisyklių 10 ir 14 punktuose nustatytus terminus ir pagrįstai vadovaudamasis Taisyklių 25.6 papunkčiu atsisakė nagrinėti dalį skundo reikalavimų. Pažymėjo, kad Lietuvos bankas nagrinėja ginčus, kylančius tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių, nurodytų Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje, taip pat ginčus, priskirtus Lietuvos banko kompetencijai kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose. Notaro atliktų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra priskirtinas Lietuvos banko kompetencijai, pagal Notariato įstatymo 41 straipsnį, notaro veiksmai gali būti skundžiami teismui, todėl Lietuvos bankas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundo reikalavimą pripažinti negaliojančiu nuo išdavimo momento 2018 m. lapkričio 2 d. Vilniaus miesto 19-ojo Notarų biuro notaro M. K. išduotą vykdomąjį įrašą.

7. Teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartimi byla skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų skundas netenkintinas.

8. Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 29 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nagrinėjant vartojimo ginčą priimti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos.

9. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Bankas 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 242-192 „Dėl atsisakymo iš dalies nagrinėti V. B., I. B. ir Luminor Bank, AS ginčą“ atsisakė nagrinėti dalį pareiškėjų skundo reikalavimų (dėl 2016 m. rugpjūčio 10 d. kredito sutarties nutraukimo, banko veiksmų iki kredito sutarties nutraukimo, 2016 m. gruodžio 2 d. skolos grąžinimo susitarimo, 2017 m. birželio 19 d. susitarimo panaikinimo ir 2017 m. birželio 28 d. susitarimo pakeitimo), nustatęs, kad praleisti Taisyklių 10 ir 14 punktuose nustatyti terminai, dalį pareiškėjų skundo reikalavimų (dėl notaro patvirtinto hipotekos sandorio bei notaro vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais) atsisakė nagrinėti nustatęs, kad tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimas nėra priskirtas Lietuvos banko kompetencijai. Pareiškėjai su tokiu Lietuvos Banko sprendimu nesutinka, teigia, kad nepraleido senaties terminų reikalavimams dėl 2016 m. rugpjūčio 10 d. kredito sutarties nutraukimo, banko veiksmų iki kredito sutarties nutraukimo, 2016 m. gruodžio 2 d. skolos grąžinimo susitarimo, 2017 m. birželio 19 d. susitarimo ir 2017 m. birželio 28 d. susitarimo pakeitimo panaikinimo, kadangi apie pažeidimą sužinojo tik 2018 m. lapkričio 27 d. Pareiškėjai taip pat laikosi pozicijos, kad hipotekos sandoris yra išvestinis iš kredito sutarties, todėl Lietuvos bankas kompetentingas nagrinėti skundo reikalavimus dėl notaro patvirtinto hipotekos sandorio bei notaro vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais. Tuo tarpu Lietuvos Banko vertinimu, esminis pareiškėjų skunde pareikštų reikalavimų tikslas – atnaujinti kredito sutarties galiojimą ir sustabdyti prasidėjusį skolos išieškojimo vykdymo procesą, todėl bankas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjų atstovo skundą įvertino kaip prašymą nagrinėti vartojimo ginčą ir sprendimą priėmė, laikydamasis Taisyklių.

10. Nagrinėjamu atveju spręstina, ar Lietuvos Bankas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino pareiškėjų ir Luminor Bank AS ginčo teisinį santykį ir pagrįstai atsisakė nagrinėti minėtus pareiškėjų skundo reikalavimus.

11. Lietuvos banko funkcijos ir veikla nustatyta Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnyje, pagal kurio 2 dalies 2 punktą Lietuvos bankas, įgyvendindamas pagrindinį tikslą, atlieka finansų rinkos priežiūrą, pagal 2 dalies 3 punktą ne teismo tvarka nagrinėja vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus. Minėtos Lietuvos banko veiklos sritys yra sureglamentuotos atskiruose Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo skirsniuose „Finansų rinkos priežiūra“ ir „Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka“, taip pat šiuos skirsnius detalizuojančiuose teisės aktuose – Lietuvos banko valdybos 2012 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 03-23 patvirtintame Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) bei Lietuvos banko valdybos 2014 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 03-44 patvirtintuose Lietuvos banko atliekamų tyrimų nuostatuose (toliau – Nuostatai).

12. Vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo skirsnio „Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka“ nuostatomis, Lietuvos bankas nagrinėja vartotojų ginčus su finansinių paslaugų teikėjais, kylančius iš finansinių paslaugų teikimo (47 straipsnio 1 dalis). Vartotojas, manantis, kad finansų rinkos dalyvis pažeidė jo sutartinių ar susijusių santykių teises ar teisėtus interesus, turi teisę kreiptis į teismą arba į išankstinio ginčų sprendimo ne teisme instituciją – Lietuvos banką. Vartotojo kreipimasis į Lietuvos banką neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą (47 straipsnio 3 dalis). Lietuvos bankas privalo tarpininkauti, kad ginčo šalys pasiektų abi šalis tenkinantį susitarimą, jei, atsižvelgiant į ginčo aplinkybes, taikus susitarimas yra įmanomas. Jei tokio susitarimo pasiekti nepavyksta, Lietuvos bankas priima sprendimą dėl ginčo esmės. Dėl ginčo esmės Lietuvos bankas priima vieną iš šių sprendimų: 1) patenkinti vartotojo reikalavimus, 2) iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus, 3) atmesti vartotojo reikalavimus (Taisyklių 59 punktas; VTAĮ 27 straipsnio 1 dalis). Lietuvos banko sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas (Lietuvos Respublikos Banko įstatymo 47 straipsnio 5 dalis).

13. Lietuvos banko įstatymo skirsnyje „Finansų rinkos priežiūra“ nustatyta, kad Lietuvos bankas, be kita ko, prižiūri bankus bei užsienio valstybių bankų filialus, įsteigtus Lietuvos Respublikoje (42 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Bankas, prižiūrėdamas, kaip prižiūrimi finansų rinkos dalyviai laikosi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atlieka bankų, užsienio valstybių bankų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo, Lietuvos bankui priskirtas funkcijas (42 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Lietuvos Bankas, įgyvendindamas tyrimų uždavinius, turi teisę atlikti visų subjektų veiklos tyrimą, kaip tai numatyta atitinkamą finansų rinkos veiklos sritį, priskirtą Lietuvos banko kompetencijai, reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos įstatyme (Nuostatų 7 punktas). Atliekant tyrimus vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymu, tiriamą subjekto veiklos sritį reglamentuojančiais teisės aktais, Nuostatais ir atsižvelgiama į Lietuvos Banko sutartis, sudarytas su atitinkamos užsienio valstybės priežiūros institucijomis. Sprendimas pradėti tyrimą įforminamas Dokumentu dėl tyrimo. Tais atvejais, kai tyrimas pradedamas skundo dėl galimo teisės aktų pažeidimo pagrindu, sprendimas atlikti tyrimą turi būti priimtas ir apie sprendimą pradėti tyrimą skundo autorius informuojamas per 20 darbo dienų po skundo gavimo Lietuvos banke dienos. Skundo autorius taip pat informuojamas apie atsisakymo pradėti tyrimą priežastis (Nuostatų 13 p.). Pažymėtina, kad Nuostatų 13 punkte įtvirtintas sprendimas pradėti tyrimą/atsisakyti pradėti tyrimą yra Lietuvos banko diskrecija, atliekant finansų rinkos priežiūrą ir taikant prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams poveikio priemones. Gali būti nuspręsta nepradėti tyrimo, jeigu nagrinėti informacijoje nurodomą veiklą nepriklauso Lietuvos banko kompetencijai (Nuostatų 14.4 punktas). Taip pat Lietuvos Bankas nepradeda patikrinimo pagal gautą skundą apie galimą finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, jeigu nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti finansų rinką reglamentuojančio teisės akto pažeidimą ar nagrinėti skunde nurodytus faktus nepriklauso Lietuvos banko kompetencija (Lietuvos Banko įstatymo 42¹ straipsnio 3 dalies 2 ir 6 punktai). Taigi sistemiškai vertinant aptartas teisės aktų nuostatas, pažymėtina, kad tyrimą Lietuvos Bankas imasi atlikti tik kilus įtarimui (nustačius), kad galimai buvo pažeisti Lietuvos Banko kompetencijai priskirtų teisės aktų reikalavimai. Įstatyme nenumatytais atvejais tyrimą atsisakoma atlikti.

14. Remiantis teisiniu reglamentavimu matyti, kad vartotojų teisių gynimo (ginčų su finansų institucijomis sprendimo) srityje bei finansų rinkos priežiūros srityje Lietuvos Bankas atlieka visiškai savo tikslais, pobūdžiu ir pasekmėmis skirtingas funkcijas. Vienu atveju Lietuvos bankas veikia kaip ginčų nagrinėjimo ne teisme institucija, sprendžianti konkretų tarp vartotojo, manančio, kad jo teisės ir (ar) teisėti interesai yra pažeisti, bei banko kilusį ginčą civilinių teisinių santykių srityje. Tuo tarpu, atlikdamas tyrimus finansų rinkos priežiūros srityje (nors pastarieji ir gali būti pradedami pagal banko kliento (vartotojo) skundą) Lietuvos bankas veikia kaip visų Lietuvos Respublikoje veikiančių bankų priežiūros institucija, užtikrinanti tokių bankų sistemos stabilumą, patikimumą, efektyvumą, saugumą bei rizikos ribojimą, ir jokių tarp vartotojų (bankų klientų) ir bankų kilusių ginčų nesprendžia.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Bankas pareiškėjų skunde nurodytus reikalavimus vertino kaip susijusius su individualaus ginčo nagrinėjimu Lietuvos banke, bet ne su prašymu įvertinti, ar banko veiksmai nepažeidė Lietuvos banko kompetencijai priskirtų teisės aktų reikalavimų ir galimo poveikio priemonių banko atžvilgiu taikymo ir (arba) kitų veiksmų, susijusių su Lietuvos banko vykdoma finansų rinkos dalyvių priežiūra, atlikimo. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjų atstovas neginčijo neteisminės vartojimo ginčo procedūros, kurios pagrindu buvo įvertintas pareiškėjų skundas, taikymo pagrįstumo.

16. Teismas, įvertinęs pareiškėjų atstovo Lietuvos bankui pateikto skundo reikalavimus, su tokia Lietuvos banko pozicija sutinka, kadangi pagrindiniai pareiškėjų skundo reikalavimai tiesiogiai susiję su 2008 m. kovo 31 d. būsto kreditavimo sutarties Nr. BK/08/03/116SV nutraukimu. Teismo vertinimu, Lietuvos bankas įvertinęs pareiškėjų skundą kaip prašymą nagrinėti vartojimo ginčą, teisėtai ir pagrįstai sprendimą dėl skundo išnagrinėjimo priėmė vadovaudamasis Taisyklių nuostatomis, kurios reglamentuoja vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo tvarką Lietuvos banke.

17. Pagal Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, Lietuvos bankas nagrinėja šio straipsnio 2 dalyje nurodytų vartotojų ginčus su šio įstatymo 42 straipsnyje nurodytais finansų rinkos dalyviais ir kitais juridiniais asmenimis, kylančius iš finansinių ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikimo, iš draudimo paslaugų sutarties ar susijusius su ja, jeigu tokiai sutarčiai yra taikytina Lietuvos Respublikos teisė, taip pat vartotojų ginčus su kitais ūkio subjektais, kylančius dėl Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme nustatytų reikalavimų laikymosi, kai ginčo nagrinėjimas Lietuvos bankui priskirtas finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose. Lietuvos bankas taip pat nagrinėja vartotojų – Lietuvoje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų, pensijų fondų dalyvių ginčus su šių subjektų ar fondų valdytojais, kylančius iš dalyvavimo atitinkamame subjekte ar fonde santykių, taip pat investuotojų ir emitentų, savo jėgomis vykdančių pirminę vertybinių popierių emisiją, ginčus, kylančius iš vertybinių popierių platinimo santykių.

18. Bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos bankas pradėjo ginčo nagrinėjimo tarp pareiškėjų ir Luminor Bank AS banko procedūrą dėl pareiškėjų skundo reikalavimo pripažinti neteisėtu kredito sutarties 2018 m. rugsėjo 26 d. nutraukimą ir su tuo susijusių aplinkybių. Šio ginčo nagrinėjimo metu bus įvertintos visos aplinkybės, susijusios su kredito sutarties 2018 m. rugsėjo 26 d. nutraukimu, įskaitant ir skolos bei palūkanų pagal kredito sutartį apskaičiavimo pagrįstumą. Atlikus ginčo nagrinėjimo tarp pareiškėjų ir Luminor Bank AS banko procedūrą bus priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, kuris bus rekomendacinio pobūdžio ir teismui negalės būti skundžiamas. Šiuo atveju pareiškėjams išliks teisė dėl ginčo sprendimo iš esmės kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka.

19. Remiantis Taisyklių 10 punkto nuostatomis, vartotojas, manantis, kad finansų rinkos dalyvis pažeidė jo teises arba teisėtus interesus, atsirandančius iš sutarčių arba su jais susijusių santykių, ir ketinantis dėl kilusio ginčo sprendimo kreiptis į Lietuvos banką, prieš kreipdamasis į Lietuvos banką pirmiausia privalo raštu kreiptis į finansų rinkos dalyvį, jam nurodyti ginčo aplinkybes ir savo reikalavimą. Vartotojas privalo kreiptis į finansų rinkos dalyvį ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią vartotojas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių arba teisėtų interesų pažeidimą. Taisyklių 14 punkto nuostatos numato, kad vartotojas, gavęs jo netenkinantį finansų rinkos dalyvio atsakymą, turi teisę kreiptis į Lietuvos banką raštu arba elektroniniu būdu per vienus metus po kreipimosi į finansų rinkos dalyvį. Vartotojas, praleidęs nurodytą kreipimosi į Lietuvos banką terminą, netenka teisės dėl to paties ginčo, t. y. dėl to paties dalyko (reikalavimo finansų rinkos dalyviui) ir tuo pačiu pagrindu (aplinkybių, kuriomis vartotojas grindžia reikalavimą), kreiptis į Lietuvos banką ir nesvarbu, kad jis pakartotinai yra atlikęs Taisyklių šiame ir 10 punktuose nurodytus veiksmus.

20. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai 2018 m. gruodžio 3 d. pateikė pretenziją dėl 2016 m. rugpjūčio 10 d. kredito sutarties nutraukimo ir iš to kylančių papildomų reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kad iki 2018 m. gruodžio 3 d. pareiškėjai būtų teikę bankui pretenzijas dėl ginčo kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo, dėl banko veiksmų iki pirmojo 2016 m. rugpjūčio 10 d. kredito sutarties nutraukimo, dėl 2017 m. birželio 19 d. susitarimo dėl kredito sutarties atnaujinimo bei 2017 m. birželio 28 d. papildomo susitarimo ir jame sulygtų kredito sąlygų. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apie pirmąjį ginčo kredito sutarties nutraukimą pareiškėjams buvo žinoma. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad po pirmojo kredito sutarties nutraukimo pareiškėjai pasirašė su banku papildomus susitarimus (2016 m. gruodžio 2 d. skolos grąžinimo susitarimas). Pasirašydami su banku papildomus susitarimus pareiškėjai sutiko su negrąžintos kredito dalies suma, įsipareigojimų nevykdymo palūkanų suma, nesumokėtų kredito palūkanų suma, kredito valiutos, banko maržos bei bazinės palūkanų normų sąlygomis, taigi apie jas žinojo, su jomis sutiko ir jas vykdė bei neteikė jokių pretenzijų bankui, iki kol bankas antrą kartą 2018 m. rugsėjo 26 d. nenutraukė kredito sutarties.

21. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjams visos ginčo kredito sutarties ir jos papildomų susitarimų sąlygos buvo žinomos, jie juos vykdė ir neteikė jokių pretenzijų iki kol bankas antrą kartą nutraukė kredito sutarties galiojimą, todėl pateikdami bankui 2018 m. gruodžio 3 d. pretenziją ir Lietuvos bankui 2019 m. balandžio 18 d. skundą pareiškėjai praleido Taisyklių 10 punkte nustatytą trijų mėnesių kreipimosi į banką terminą ir vienerių metų kreipimosi į Lietuvos banką dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo terminą (taisyklių 14 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, Lietuvos bankas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundo reikalavimus dėl 2016 m. rugpjūčio 10 d. kredito sutarties nutraukimo, banko veiksmų iki kredito sutarties nutraukimo, 2016 m. gruodžio 2 d. skolos grąžinimo susitarimo, 2017 m. birželio 19 d. susitarimo ir 2017 m. birželio 28 d. susitarimo pakeitimo panaikinimo, kaip pareikštus praleidus Taisyklėse nustatytus terminus.

22. Teismo vertinimu, nepagrįsti pareiškėjų argumentai, kad Lietuvos bankas kompetentingas nagrinėti klausimus dėl notarine forma sudaryto pareiškėjų ir Luminor Bank AS 2017 m. liepos 14 d. susitarimo dėl hipotekos lakšto pakeitimo ir Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro išduoto vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 41 straipsniu, suinteresuotas asmuo, manantis, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro buveinės adresą. Išimtinę kompetenciją spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą turi tik teismas ginčo teisenos tvarka, esant skolininko reikalavimui, ginant galimai pažeistas jo teises ir teisėtus interesus (CK 1.138 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, Lietuvos bankas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundo reikalavimus dėl hipotekos lakšto pakeitimo ir notaro išduoto vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, kaip nepriskirtinus Lietuvos banko kompetencijai (Taisyklių 25.1 punktas). Šiuo atveju pareiškėjų ginčijamų sandorių sudarymo forma (notarinė) neturėjo esminės reikšmės Lietuvos banko atsisakymui nagrinėti reikalavimus, susijusius su notaro atliktais atitinkamais veiksmais, todėl teismas plačiau dėl šių pareiškėjų argumentų nepasisako.

23. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo naikinti Lietuvos banko 2019 m. gegužės 14 d. priimto sprendimo Nr. 242-192 ginčo byloje Nr. 2019-00749 bei įpareigoti Lietuvos banką 2019 m. balandžio 18 d. pareiškėjų skundą Nr. B-0332 nagrinėti visa apimtimi, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

24. Pareiškėjai savo procesiniuose dokumentuose pareiškė prašymus nušalinti Lietuvos banko pareigūną M. Š. nuo pareiškėjų bylos nagrinėjimo ir pranešti prokuratūrai apie nusikalstamą veiką.

25. Pažymėtina, kad CPK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo pareiga pranešti prokurorui, kai civilinio proceso metu paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių. Tik nustatęs aiškias aplinkybes, turinčias nusikalstamos veikos požymių, teismas kreipiasi į prokurorą.

26. Teismas, įvertinęs pareiškėjų skunde nurodytus galimai neteisėtus Lietuvos banko pareigūno M. Š. veiksmus, nenustatė juose atitinkamos nusikalstamos veikos požymių. Esant tokiai situacijai atmetamas kaip nepagrįstas pareiškėjų prašymas dėl Lietuvos banko pareigūno M. Š. nušalinimo bei duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką pateikimo prokuratūrai. Atkreiptinas pareiškėjų dėmesys į tai, kad manydami, jog yra įvykdyta nusikalstama veika ir turėdami duomenų apie šią nusikalstamą veiką, jie gali tiesiogiai kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją su skundu dėl atitinkamų duomenų įvertinimo.

27. Atkreiptinas taip pat pareiškėjų dėmesys, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamos nagrinėti ginčą iš esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu, tiek po šios institucijos sprendimo priėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjų I. B. ir V. B. skundą dėl Lietuvos banko neteisėtų veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jelena Leščinskienė