Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 50 straipsnį dėl to, kad ji 2016 m. kovo 29 d., apie 13.45 val., Vilniuje, Užupio g. 7, parduotuvėje „Iki“ paėmė 1 vnt. degtinės „Bajorų klasikinė“, 0,2 l talpos, 2,69 Eur vertės, ir praėjo pro parduotuvės kasas už prekę nesusimokėjusi., taip įvykdė smulkų svetimo turto pagrobimą vagystės būdu.

Teismo posėdyje J. J. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad paėmė protokole nurodytą prekę, įsidėjo ją į kišenę, kitoje kišenėje turėjo piniginę. Ją pamatė ir sulaikė tuo metu, kai ji norėjo išsitraukti piniginę, tuo metu ji net nebuvo užėjusi už kasos, dar net nebuvo spėjusi išsitraukti piniginės. Jai 75 metai, turi problemų su atmintimi, užsimiršta. Prie durų nebuvo išėjusi, buvo parduotuvėje. Tuo metu su savimi turėjo 5 eurus. Labai pasimetė, pradėjo drebėti. Anksčiau nėra bausta už tai. Gyvena visai šalia tos parduotuvės, visi ją pažįsta, jai būtų gėda vogti. Iš jos prekę paėmė. Gauna 120 Eur dydžio pensiją, šių pinigų neužtenka net už butą sumokėti.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla J. J. nutrauktina, nenustačius ATPK 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Pagal ATPK 50 straipsnį atsako tas, kas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu pagrobė smulkų svetimą turtą, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas grobdamas vagystės būdu svetimą turtą suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Todėl šį subjektyvųjį ATPK 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymį būtina nustatyti sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės. Pagal teismų praktiką kaltės turinys atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Administracinėn atsakomybėn traukiama J. J. savo kaltės dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepripažino ir apklausiama teisme parodė, kad ji išties paėmė protokole nurodytą prekę, įsidėjo ją į kišenę, kitoje kišenėje turėjo piniginę. Ją pamatė ir sulaikė tuo metu, kai ji norėjo išsitraukti piniginę, tuo metu ji net nebuvo užėjusi už kasos, tačiau ji net nebuvo užėjusi už kasos, dar net nebuvo spėjusi išsitraukti piniginės. Jai 75 metai, turi problemų su atmintimi, užsimiršta. Prie durų nebuvo išėjusi, buvo parduotuvėje. Tuo metu su savimi turėjo 5 eurus. Labai pasimetė, pradėjo drebėti. Anksčiau nėra bausta už tai. Gyvena visai šalia tos parduotuvės, visi ją pažįsta, jai būtų gėda vogti. Taigi, J. J. teigimu, ji net nebuvo praėjusi pro kasas, su savimi turėjo 5 Eur, neturėjo tyčios pagrobti prekės. Tokios pozicijos J. J. laikėsi ir surašant jai administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame užfiksuota, kad ji su pažeidimu nesutinka (b. l. 2). Tokių J. J. parodymų iš esmės nepaneigia nei policijos pareigūno 2016 m. kovo 29 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 5), nei UAB „Palink“ administracijos pareiškimas (b. l. 4), nei kiti byloje esantys duomenys. Atkreiptinas dėmesys, jog, pasak J. J., ji su savimi turėjo 5 Eur, šios sumos būtų pakakę susimokėti už prekę, taigi vien ši aplinkybė sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog J. J. ėjo į parduotuvę ir paėmė prekę ketindama už ją susimokėti. Byloje nepateiktas vaizdo įrašas iš parduotuvės, be to, tokio pobūdžio pažeidimų J. J. gyvenimo istorijoje nėra, ji šalia aptariamos parduotuvės gyvena seniai, pasak jos pačios, ją visi pažįsta, jai būtų gėda vogti, taigi nėra įtikinama versija, kad prekę pro kasą ji ketino pasinešti nesumokėjusi ir veikdama tiesiogine tyčia. Pagal ATPK 250 straipsnio 1 punktą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Taigi, nenustačius būtinojo ATPK 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios – konstatuotina, kad J. J. veiksmuose nėra šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 50 straipsnį jai nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 10, 50, 224 straipsniais, 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

J. J. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.