- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-08
- Bylos Nr.
- 2A-11-613/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- R. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1082-635/2018 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. K. kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti tarp jos ir atsakovo V. K. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismo sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę. Nurodė, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje. Dėl charakterių nesuderinamumo santuoka faktiškai yra iširusi, transporto priemonių savo vardu nėra įregistravę, kreditorių neturi, išlaikymo neprašo priteisti, atsakovas V. K. sutinka nutraukti santuoka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino – santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 121) tarp R. K. ir V. K. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei R. K. paliko santuokoje įgytą pavardę – K., taip pat priteisė iš atsakovo V. K. 31,66 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
3. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, nustatė, kad dėl santuokos iširimo kaltos abi šalys, santuokos metu šalys bendro turto neįgijo, ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, šalys santuokoje bendrų vaikų nesusilaukė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atsakovas V. K. apeliaciniame skunde prašo teismo Tauragės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Teismas netyrė visų svarbių faktinių aplinkybių tiek dėl santuokos iširimo, tiek dėl turto padalijimo, nesiėmė visų priemonių sutuoktiniams sutaikyti, dėl ko priėmė skubotą ir nepagrįstą sprendimą.
4.2. Iki santuokos sudarymo šalys bendrą ūkį vedė apie trejus metus. 2016 m. spalio 5 d. įsigijo žemės sklypą R. K. vardu, ant kurio ketino statyti sodo namelį. Žemės sklypas buvo įgytas už 1 000 Eur, kuriuos žemės sklypo pardavėjui grynaisiais pinigais sumokėjo V. K.. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas buvo įgytas iki santuokos sudarymo, šalys sutarė, kad šio turto padalijimo klausimo teisme nekels ir jį išspręs taikiu būdu. Tačiau po santuokos nutraukimo R. K. vengia tartis dėl žemės sklypo padalijimo klausimo, todėl jis turėtų būti sprendžiamas teisme.
4.3. Santuokos metu abu sutuoktiniai pasiskolino iš R. K. sesers V. S. 700 Eur. Iki santuokos nutraukimo V. K. V. S. grąžino 300 Eur. Paskolos sutartis buvo sudaryta dviem egzemplioriais, iš kurių vienas liko pas paskolos davėja, o kitas pas R. K.. V. K. buvo įsitikinęs, kad paskola yra grąžinta, nes R. K. procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu tvirtino, kad sutuoktiniai jokių kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturi. Tačiau po teismo sprendimo priėmimo V. S. pradėjo reikalauti iš V. K. 400 Eur. Taigi, V. S. nebuvo įtraukta į bylą kaip šalių kreditorė ir sprendimu nebuvo išspręstas paskolos grąžinimo klausimas.
Atsiliepimas
5. Ieškovė R. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo V. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą nepakeistą, taip pat priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Atsakovo reikalaujamas padalinti žemės sklypas buvo įgytas iki santuokos sudarymo, todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo jo dalinti.
5.2. Paskola iš V. S. buvo asmeninė V. K. paskola, o ne abiejų sutuoktinių, nes jis skolinosi iš ieškovės sesers, siekdamas grąžinti teismo priteistą ir nuo 2011 m. birželio 23 d. išieškomą jo asmeninę skolą. V. S. yra ieškovės sesuo, todėl tikrai žinojo apie santuokos nutraukimo bylą ir jos kaip kreditorės teisės nebuvo pažeistos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovės ieškinyje nebuvo nurodyta ir į bylą įtraukta sutuoktinių kreditorė V. S., su kuria paskolos sutartis buvo sudaryta šalims gyvenant santuokoje. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kas po santuokos vykdys prievolę pagal minėtą paskolos sutartį. Pagal CPK 382 straipsnio 5 punktą ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius, ir nurodymas, kad ieškovė yra pranešusi jai žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Šis pranešimas yra reikalingas kreditoriaus teisėms įgyvendinti, nes jis pagal CK 3.126 straipsnį turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Pareiga nurodyti kreditorius bei pranešti kreditoriams apie bylos dėl santuokos nutraukimo tenka sutuoktiniams. Nagrinėjamu atveju pateiktame pirmosios instancijos teismui ieškinyje dėl santuokos nutraukimo ieškovė nurodė, kad kreditorių nei abu kartu, nei kiekvienas atskirai neturi. Aplinkybė, kad santuokos metu buvo sudaryta paskolos sutartis su V. S., paaiškėjo tik atsakovui pateiktus apeliacinį skundą ir ieškovei atsiliepime į apeliacinį skundą pripažinus, kad tokia paskolos sutartis buvo sudaryta. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad skundžiamame sprendime nėra išspręsta prievolės kreditorei vykdymo tvarka, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
8. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo, tai patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turės būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme atsižvelgus į visos bylos procesinę baigtį.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti ir bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį dėl santuokos nutraukimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.