Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (išieškotojos) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys: skolininkas Ž. G., G. G., antstolė Asta Stanišauskaitė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja prašyme nurodo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) 2021-05-06 gavo antstolės Astos Stanišauskautės (toliau – Antstolis) 2021-05-05 siūlymą Nr. (duomenys neskelbtini) kreiptis į teismą dėl skolininko Ž. G. (toliau – Skolininkas) turto dalies, esančios bendroje jungtinėje nuosavybėje su bendraturte – sutuoktine G. G. (toliau – Sutuoktinė), nustatymo. Antstolė vykdo Teismo vykdomasis raštą Nr. e2-25640-466/2020 Nr. e2-25640-466/2020, išduotą 2021-01-27 d., dėl skolos išieškojimo iš skolininko Ž. G. išieškotojos VMI prie FM naudai. LR Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenimis, skolininkas dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau įmonėms procesinių dokumentų įteikti nepavyksta. Areštuotos skolininkui priklausančios sąskaitos, esančios Lietuvos bankuose, tačiau piniginių lėšų iki 2021-05-05 išieškota nebuvo. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skolininkas nekilnojamojo turto neturi. Transporto priemonių registro duomenimis, Ž. G. transporto priemonių neturi. LR Gyventojų registro duomenimis, skolininko Ž. G. šeimyninė padėtis – vedęs. Santuoka su G. G. sudaryta (duomenys neskelbtini). Vedybų sutarčių registre duomenų apie galiojančias asmens vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis, nėra. LR Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenimis, skolininko sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini) bei gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Skolininko sutuoktinės vardu yra atidarytos banko sąskaitos, esančios AB SEB bankas. Atsižvelgus į tai, kad skolininkas su sutuoktine nėra sudarę vedybų sutarties, vykdymo procese vykdomosiose bylose 2021-03-25 Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas bendrąja jungtine sutuoktiniu nuosavybe priklausantis turtas bei išsiųstas patvarkymas dėl sutikimo dėl turto dalies nustatymo. Sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu nebuvo gautas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.89 straipsnio 1 dalį, bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma paties bendraturčio reikalavimu arba pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniams santykiams, arba kai išieškoma iš bendraturčio turto pagal asmenines jo prievoles, jeigu kito jo turimo turto, išskyrus daiktus, turimus bendrąja jungtine nuosavybe, neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai. CK 3.112 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas reglamentuoja, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Ž. G. ir G. G. santuoka yra galiojanti, todėl G. G. gaunamas ar ateityje gautinas darbo užmokestis, pensija ar kitos darbo užmokesčiui prilygintos pajamos, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas, taip pat G. G. banko sąskaitoje esančios ar ateityje būsiančios piniginės lėšos, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas, yra laikoma bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl nustatytina, kad Ž. G. priklauso ½ dalis G. G. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas bei ½ dalis G. G. banko sąskaitoje esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas. Prašo nustatyti, kad skolininkui Ž. G. priklauso ½ dalis G. G. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas bei ½ dalis G. G. banko sąskaitoje esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-25640-455/2020, išduotą 2021-01-27 dėl skolos išieškojimo iš skolininko Ž. G., išieškotojo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro bei valstybės naudai. Antstolė nurodė, kad Ž. G. (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su G. G., kuri dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna iš šios bendrovės darbo užmokestį. G. G. vardu yra atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolės Astos Stanišauskaitės teigimu, skolininkui buvo išsiųstas patvarkymas dėl sutikimo dėl turto dalies nustatymo, tačiau sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu negautas. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkas būtų pateikęs notarine tvarka patvirtintą sutikimo formą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Antstolė 2021-03-25 Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo tokį skolininko sutuoktinės turtą: iš (duomenys neskelbtini) gaunamą darbo užmokesti ir/ar jam prilyginamas pajams bei G. G. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas.

Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinų įgytas santuokos metu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Antstolė nurodė, kad Ž. G. (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su G. G.. Byloje nėra nustatyta, kad šie asmenys būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Ž. G. ir G. G. santuoka yra galiojanti, todėl G. G. gaunamas darbo užmokestis ir piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje yra laikomi bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pabrėžtina, kad pareiga įrodyti aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tenka asmeniui, kuris nori paneigti sutuoktinių lygių dalių prezumpciją. Šiuo atveju teismas nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių prielaidas nukrypti nuo lygių dalių principo.

CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui minėto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Antstolės teigimu, skolininkui buvo išsiųstas patvarkymas dėl sutikimo dėl turto dalies nustatymo, tačiau sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu negautas.

Nagrinėjamu atveju vadovaujantis CPK 667 straipsniu, CK 3.112 straipsniu yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrame turte tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš jam priklausančios turto dalies. Byloje nėra duomenų, kad vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, būtų nuginčytas ar ginčijamas, jis yra galiojantis, todėl privalo būti vykdomas (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 8 punktas). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, nustatant, kad skolininko Ž. G. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalis jo sutuoktinės G. G. iš (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio ir/ar jam prilyginamų pajamų bei ½ dalis G. G. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų, nes tik toks turtas yra areštuotas antstolės 2021-03-25 Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad nors pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui Ž. G. priklauso ½ G. G. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų taip pat, kad skolininkui priklauso ½ dalis G. G. banko sąskaitose esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą, vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

Reikalavimas nustatyti, kas skolininko Ž. G. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalis jo sutuoktinės G. G. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų taip pat, kad skolininkui priklauso ½ dalis G. G. banko sąskaitose esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų atmestinas dėl tokių motyvų. Teismui nepateikta jokių duomenų, kad skolininko Ž. G. sutuoktinė G. G. gauna pensiją ir, kad antstolė areštavo šias gaunamas lėšas, kaip tai numato CPK 667 straipsnio 1 dalis. Be to, teismas dar kartą atkreipia dėmesį, kad spręsdamas klausimą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teismas gali pasisakyti tik dėl antstolio turto arešto akte nurodyto sutuoktinio areštuoto turto, o ne abstraktaus turto, kurį gali gauti sutuoktiniai ateityje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

Prašymą patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininko Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalis jo sutuoktinės G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio ir/ar jam prilyginamų pajamų bei ½ dalis G. G. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.