Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. R. ir E. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 ir 9 p. laisvės atėmimu 9 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 63 str. 5 d. 2 p., ši bausmė subendrinta apėmimo būdu su bausme paskirta Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 ir 9 p., pritaikius BK 81 str., laisvės atėmimu 9 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d., pritaikius BK 81 str., laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., pritaikius BK 81 str., laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš G. R. ir E. L. solidariai priteista 50000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1115,99 Lt turtinės žalos atlyginimo N. Č. ir 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo L. K. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. ir E. L. nuteisti už tai, kad 2005 m. birželio 24 d., apie 2.00 val., Vilniuje, Sereikiškių parke, prie teniso kortų, ant Vilnelės upės kranto, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, pagal iš anksto paruoštą planą, turėdami ketinimą apiplėšti A. Č. ir pagrobti iš jo mobilaus ryšio telefoną, E. L. išviliojus nukentėjusįjį į nuošalesnę vietą, G. R. pribėgo ir sudavė kumščiu A. Č. vieną smūgį į galvos sritį, dėl ko A. Č. pargriuvo ant grindinio, po ko abudu su E. L. apieškojo nukentėjusiojo drabužių kišenes, tačiau jokių daiktų nerado ir plėšimo neįvykdė dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusysis jokių daiktų su savimi neturėjo. Vėliau tęsiant fizinį smurtą, G. R. ir E. L. spardė A. Č. kojomis bei mušė rankomis, tokiu būdu G. R. sudavė A. Č. 14 smūgių, o E. L. 32 smūgius kojomis ir rankomis nukentėjusiajam į galvą, kaklą, pilvą ir krūtinę. Po ko nustojus mušti, nutempė A. Č. nuo kelio ir paliko prie Vilnelės upės ant kalniuko. Vėliau, po L. K. plėšimo bei pastarojo laikrodžio pagrobimo, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, G. R. ir E. L. sugrįžo prie gulinčio A. Č. , ir toliau tęsė fizinį smurtą, o būtent G. R. kojomis ir rankomis sudavė 19 smūgių, o E. L. kojomis ir rankomis 22 smūgius A. Č. į galvą, kaklą, pilvą ir krūtinę ir tokiais bendrais savo veiksmais iš viso sudavė 88 smūgius ir padarė daugybinius nedidelius rankų nubrozdinimus ir nedideles poodines kraujosruvas rankose bei blauzdose, galvos, kaklo ir krūtinės - pilvo sumušimą, pasireiškusi daugybinėmis plačiomis kraujosruvomis krūtinėje bei pakrūtinėje ir su odos nubrozdinimais galvos plaukuotoje dalyje, veide ir kakle, su muštine žaizda viršutinėje lūpoje, nedideliais kraujo išsiliejimais po galvos smegenų kietuoju ir minkštaisiais dangalais, smegenų žievėje ir į skilvelius, VI ir VII dešinės pusės šonkaulių lūžius ir 3 nedidelius kepenų plyšimus, sukėlusius ūmų nukraujavimą į kūno minkštuosius audinius, trauminį šoką ir mikrocirkuliacijos (kūno organuose ir audiniuose) sutrikimą su širdies – kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo nepakankamumu, nuo ko A. Č. vietoje mirė ir tokiu būdu itin žiauriai nužudė A. Č.

Tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, apie 2.20 val., toje pačioje vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, G. R. ir E. L. , pagal iš anksto paruoštą planą, turėdami ketinimą apiplėšti L. K. , panaudojo fizinį smurtą pastarojo atžvilgiu, tai yra G. R. sudavė rankomis ir kojomis 7 smūgius ir E. L. sudavė 4 smūgius nukentėjusiajam į galvą, kairįjį petį ir kairę blauzdą, tokiais bendrais savo veiksmais padarydami L. K. poodines kraujosruvas ausų kaušeliuose, užausinėse srityse, kaktoje, abiejų akių vokuose, kraujosruvas lūpų gleivinėse, odos nubrozdinimus kairio peties ir kairės blauzdos ir taip atimdami nukentėjusiajam galimybę priešintis kartu su E. L. pagrobė L. K. priklausantį 24 litų vertės laikrodį „Adidas“.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų G. R. ir E. L. gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundą patenkinti, prokuroras prašė abu apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų G. R. ir E. L. apeliaciniai skundai atmestini.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus duomenis ir įvertino įrodymus nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų. G. R. ir E. L. pagrįstai pripažinti kaltais padarę nusikaltimus ir jų nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos. Apeliantai neginčija savo kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su jiems paskirtomis bausmėmis ir prašo jas švelninti.

Kolegijos nuomone, apeliantams G. R. ir E. L. paskirtos tinkamos bausmės ir jos nėra aiškiai per griežtos. Apygardos teismas, skirdamas apeliantams bausmes, BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir BK 80-81, 90-91 str. str. numatytų bausmių skyrimo nepilnamečiams nuostatų, nepažeidė.

Teismas, skirdamas nuteistiesiems G. R. ir E. L. bausmes, atsižvelgė į nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes. Apeliantai padarė tris nusikaltimus, iš kurių vienas yra ypač pavojingas, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Šiuo nusikaltimu buvo padarytos neatstatomos pasekmės – dėl savanaudiškų paskatų ir itin žiauriai buvo nužudytas jauno amžiaus žmogus – A. Č. Šis labai sunkus nusikaltimas apeliantų buvo iš anksto apgalvotas, nukentėjusįjį apgaule nusivedant parke į atokesnę, tamsesnę vietą. Apeliantai sumuštą nukentėjusįjį nutempė į dar nuošalesnę vietą, po kurio laiko sugrįžę ir įsitikinę, kad jis kvėpuoja, pakartotinai mušė. Kiti du nuteistųjų padaryti nusikaltimai – plėšimas ir pasikėsinimas padaryti plėšimą, priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat atsižvelgta į tai, kad nors G. R. padarė nusikaltimą, būdamas nepilnamečiu, tačiau jis jau buvo teistas už kitą plėšimą, baustas administracine tvarka. Teismas taip pat atsižvelgė į E. L. padarytos veikos pobūdį, motyvus bei jo elgesį prieš nusikaltimų padarymą, nusikaltimų padarymo metu, taip pat į liudytojų parodymus, vaikų globos namų charakterizuojančią jį medžiagą, ir padarė išvadą, kad E. L. pagal savo socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir jo atžvilgiu taikė BK 81 str. nuostatas bei paskyrė jam bausmę kaip nepilnamečiui.

Apeliantai savo skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatižvelgė į BK 61 str. 2 d. reikalavimus ir nepagrįstai jų atžvilgiu netaikė BK 61 str. 5 d. nuostatos. Šis apeliantų skundų argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, vadovavosi BK 61 str. 2 d. nuostatomis. Teismas atsižvelgė, kad yra apeliantų atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jie prisipažino padarę nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi nusikaltę, taip pat atsižvelgta ir į tai, kad yra jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jie nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Apygardos teismas, įvertinęs apeliantų atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, jų pobūdį, tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, nuteistiesiems motyvuotai parinko ir paskyrė bausmes didesnes negu BK 129 str. 2 d. sankcijos vidurkis. Apeliantų padarytas nužudymas kvalifikuotas esant dviem šį nusikaltimą kvalifikuojančioms aplinkybėms.

Iš nuteistųjų apeliacinių skundo turinio darytina išvada, kad apeliantai mano, kad yra dar viena jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jų pagalba aiškinantis nusikalstamą veiką. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas dėl A. Č. nužudymo iš pradžių buvo pradėtas prieš kitą asmenį – L. K. (t.1 b.l. 121), kuris buvo sulaikytas 2005 m. birželio 28 d., ir tik atlikus papildomą ikiteisminį tyrimą, buvo nustatyta, kad nusikalstamą veiką padarė G. R. ir E. L. , kurie buvo sulaikyti vėliau – 2005 m. rugpjūčio 11 d. (t. 2 b.l. 94, 172), policijos pareigūnams jau turint duomenų apie asmenis, dalyvavusius padarant šią nusikalstamą veiką. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantai padėjo aktyviai išaiškinti šią veiką.

Taip pat nepagrįstai abu apeliantai savo skunduose nurodo, kad teismas nepagrįstai jų atžvilgiu netaikė BK 61 str. 5 d. Pažymėtina, kad apeliantai savo skunduose cituodami BK 61 str. 5 d. nuostatą, ją iškraipo. Lietuvos Respublikos BK 61 str. 5 d. numatyta, kad ne didesnę kaip sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę teismas gali skirti asmeniui, dalyvavusiam tyčia nužudant, jeigu jis prisipažino dėl visų savo padarytų nusikalstamų veikų ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytą tyčinį nužudymą. Taigi, bausmės švelninimas remiantis apeliantų nurodoma nuostata, t.y. pagal BK 61 str. 5 d., galimas tik tada, jei nustatomos abi sąlygos: pirma – kaltininkas prisipažino dėl visų savo padarytų nusikalstamų veiksmų, ir antra – aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytą tyčinį nužudymą. Pastarosios aplinkybės nebuvo nustatytos. Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad apeliantai nužudymą padarė veikdami bendrininkų grupėje. Beje, ši aplinkybė pagal BK 60 str. yra laikoma atsakomybe sunkinančia aplinkybe. Tačiau teismas nuosprendyje šios aplinkybės neįvertino ir nepripažino jos apeliantų atsakomybe sunkinančia nenurodydamas to motyvų.

Be to, abu apeliantai savo skunduose pažymi, kad jie yra kreipęsi į psichiatrus ir psichologus, o E. L. dar nurodo ir tai, kad jis ne kartą gydėsi psichiatrinėje ligoninėje. Iš tokių apeliantų skundų teiginių darytina išvada, kad jie ginčija savo pakaltinamumą.

Nors iš byloje esančios VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pažymos (t. 3 b.l. 27) matyti, kad E. L. gydėsi psichiatrijos ligoninėje, jam buvo diagnozuotas elgesio sutrikimas, lengvas protinis atsilikimas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu atlikus teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizę nustatyta, kad jis inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu (psichikos liga) nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus (t.3 b.l. 35-37). Nuteistajam G. R. taip pat buvo atlikta teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizė, iš kurios duomenų matyti, kad jis inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu (psichikos liga) nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jie galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus (t. 2 b.l. 165-167).

Apeliantai savo skunduose naujų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu švelninti jiems paskirtas bausmes, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Todėl pagrindo švelninti apeliantams paskirtas bausmes nėra.

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų G. R. ir E. L. apeliacinius skundus atmesti.