- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-14
- Bylos Nr.
- 2A-2387-258/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-09513-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rita Kisielienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- J. F.-T.
- Atsakovas
- A. T.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Ritos Kisielienės, kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės, Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės J. F.-T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 02 26 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3478-96/2013 pagal ieškovės J. F.-T. ieškinį atsakovui A. T. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydžio padidinimo (institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė- Nepilnamečio vaiko materialinio išlaikymo dydžio keitimas.
Šalies argumentai
Ieškovė J. F.-T. 2013-10-09d. ieškiniu prašė pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 03 19 nutartimi šalių susitarimu nustatytą atsakovo A. T. nepilnamečiam sūnui D. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymo dydį ir priteisti po 900 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 03 19 iki jo pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis ir vaikui augant ženkliai padidėjo jo poreikiai, išlaidos maistui, aprangai, būstui, sveikatos priežiūrai, higienos priemonėms, poilsiui, laisvalaikiui, priteisto išlaikymo neužtenka sūnaus poreikiams patenkinti, lavinimui ir tinkamam vystymuisi. Ieškovė nurodė, kad atsakovo pajamos ženkliai pagerėjo, ji turi informacijos, kad atsakovas dirba Vokietijoje, turi gerai apmokamą darbą, nuomojasi prabangų būstą, atostogauja užsienio kurortuose.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui buities tyrimo aktą ir išvadą, kurioje nurodyta, kad išlaikymo paskirtis – sudaryti vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Nepilnametis D. T. gyvena kartu su mama J. F.-T. nuomojamame dviejų kambarių bute, namuose švaru, tvarkinga, yra visi būtiniausi baldai bei daiktai. Nepilnamečio motina J. F.-T. tinkamai vykdo savo pareigas, ieškinys dėl išlaikymo padidinimo pareikštas išimtinai vaiko interesais, valstybinė vaiko teisių gynimo institucija ieškinį palaiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 02 26 sprendimu ieškinys atmestas. Teismas nustatė, kad byloje svarbi aplinkybė buvo ta, kad šalys ankstesni išlaikymo sūnui dydį nustatė tarpusavio susitarimu (taikos sutartimi), teismas tokį sprendimą patvirtino ir nevertino nei vaiko poreikių lygio, nei tinkamo išlaikymo proporcingumo, kadangi buvo preziumuojama, kad šalys įvertino tiek vaiko būtinuosius poreikius, tiek kiekvieno iš tėvų indėlį į jų tenkinimą. Teismas sprendė, kad praėjus metams po šalių patvirtintos taikos sutarties, kuria šalys sutiko, kad atsakovas A. T. nepilnamečio vaiko D. T. išlaikymui mokės išlaikymą kas mėnesį mokamomis 500Lt dydžio išmokomis nuo 2011-11-04 iki vaiko pilnametystės. Aplinkybių, susijusių su ženkliai išaugusiais vaiko poreikiais ar atsakovo turtinės padėties pagerėjimu nenustatyta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė J. F. – T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 02 26 sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys atsakovui dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo buvo atmestas, kaip nepagrįstą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, taip pat prašo prijungti prie bylos apeliantės teikiamus naujus įrodymus. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias aktyvų teismo vaidmenį nagrinėjant šeimos bylas (CPK 376 str.), dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė ir buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Apeliantė nurodo, kad teismas tik formaliai vertino atsakovo gaunamas pajamas, netyrė ir nevertino aplinkybių, kad atsakovas yra oficialiai deklaravęs išvykimą į Vokietiją, atsakovo pajamų ir įgyto turto vertinimas Lietuvoje yra formalumas, kuris neleidžia atskleisti bylos esmės. Apeliantė nurodo, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvada, kad ieškovės turtinė padėtis pagerėjo, taip pat buvo nustatyta, kad nors ir nežymiai- padidėjo vaiko poreikiai. Apie atsakovo pagerėjusią padėtį ieškovė teikė tik žodinius įrodymus, kurių teismas negali vertinti besąlygiškai kaip atitinkančius tikrąją atsakovo padėtį. Ieškovei sutikus su teismo sprendimu bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant, procesinės teisės normos formaliai pažeistos nebuvo, tačiau teismo sprendimas užkirto kelią tinkamai įvertinti byloje esančias ir nesančias, tačiau būtinas aplinkybes.
Atsiliepimas į ieškinį negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
CPK 314 str. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė teikia 2011-10-13d. išrašą apie tai, kad atsakovas nuo 2011 08 03 yra oficialiai deklaravęs savo išvykimą į Vokietiją. Nors ši aplinkybė ieškovei buvo žinoma iki šios bylos iškėlimo, ieškovė turėjo galimybę šį įrodymą teikti pirmosios instancijos teismui.
CK 3.201 str. nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo motinos (tėvo) ieškinį padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys 2012 03 19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo patvirtinta taikos sutartimi sutarė, kad atsakovas A. T. kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokės sūnui D. T. po 500 Lt iki vaiko pilnametystės. Teismas pažymi, kad nuo taikos sutarties sudarymo iki apeliantės kreipimosi į teismą dienos praėjo labai trumpas laiko tarpas, ieškovė neteikė teismui duomenų ir skaičiavimų, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti, kad vaiko poreikiai pasikeitė taip stipriai, kad galėtų būti laikomi esminiais. Apeliantė neįrodinėjo jokių aplinkybių, kurios parodytų esminį vaiko poreikių padidėjimą, todėl šis apeliacinio skundo argumentas yra vertinamas kaip nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išlaikymo dydį lemia tėvų turtinė padėtis. Pirmosios instancijos teismas sprendė dėl apeliantės ir atsakovo turtinės padėties ištirdamas, įvertindamas ir aptardamas visus byloje esančius įrodymus, susijusius su šalių turtine padėtimi (gaunamas pajamas, turimą turtą bei įsipareigojimus). Kaip matyti iš ieškinio pareiškimo, ieškovė atsakovo gyvenamąją vietą nurodė Lietuvos Respublikoje, o ieškinio dėstomojoje dalyje nurodė, jog ieškovės duomenimis atsakovas dirba Vokietijoje. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva rinko įrodymus, kuriais šalis nesirėmė, bandydamas nustatyti atsakovo turtinę padėtį, nes manė, kad tai yra būtina siekiant teisingai išnagrinėti bylą. Teismas sprendimo motyvuose išsamiai vertino šalių turtinę padėtį, konstatuodamas, kad apeliantės turtinė padėtis yra pagerėjusi, nors ji, kaip nurodė ieškinyje jokio turto neturi, bet padidėjo jos pajamos, teismas pagal pateiktus ir teismo iniciatyva surinktus įrodymus padarė išvada, atsakovo turtinė padėtis yra nepakitusi. Šių aplinkybių apeliantė leistinais įrodymais nepaneigė (CPK 12 str; 178 str.).
Apibendrinant tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingus faktus, materialinių bei procesinių teisės normų nepažeidė, todėl įvertinusi bylos aplinkybių visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir konstatuoja, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Vadovaujantis tai kas išdėstyta Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013m. vasario 26d. sprendimą palikti nepakeistą.