Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovams Š. S. ir R. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovei R. S. įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, juos įteikiant viešo paskelbimo būdu. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Kadangi ieškinio suma neviršija penkių tūkstančių eurų, šalys bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašė, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš rašytinės bylos medžiagos, ieškovė UAB „Kauno vandenys“ tiekė geriamąjį vandenį bei tvarkė nuotekas butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams Š. S. ir R. S. Iš 2024-11-19 priskaitymų apmokėjimų žiniaraščio nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023-03-01 iki 2024-10-31 atsakovų įsiskolinimas sudaro 139,95 Eur. Byloje duomenų, kad atsakovai susidariusį įsiskolinimą būtų ieškovei sumokėję, nėra (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai dėl vandens tiekimo paslaugų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1-6.4, 6.383 straipsniai). Rašytinė sutartis dėl atsiskaitymo už butui patiektą ir nukanalizuotą vandenį su atsakovais nebuvo sudaryta, tačiau atsakovai paslaugų neatsisakė, vandenį naudojo, todėl, kaip teisingai pažymi ieškovė, pagal CK 6.384 straipsnį, 6.351 straipsnį ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 3 dalį, laikoma, jog konkliudentiniais veiksmais buvo sudariusi vandens tiekimo sutartį pagal standartines sąlygas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-07-11 sprendimu buvo nutraukta Š. S. ir R. S. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kaip matyti, minėtos sutarties 4.1.1. ir 4.1.2. punktuose šalys susitarė, kad Š. S. ir R. S. asmeninės nuosavybės teise lieka po ½ dydžio gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės dalį. 4.2.3. punkte numatyta, kad visus mokesčius už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), komunalinius patarnavimus įsipareigoja mokėti R. S. savo asmeninėmis lėšomis. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2019-08-13.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir faktines aplinkybes bei jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus pripažintina, kad nors ir butas, kuriam buvo teiktos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos, nuosavybės teise priklauso abiem atsakovams, tačiau teismas, atsižvelgdamas į 2019-07-11 priimtame sprendime patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.2.3. punktą, kuriame Š. S. ir R. S. susitarė, jog visus mokesčius už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), komunalinius patarnavimus įsipareigoja mokėti R. S. savo asmeninėmis lėšomis bei atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad minėtame bute negyvena nuo 2017 m. rugsėjo mėn., sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas Š. S. atsakingas už susidariusią skolą laikotarpiu nuo 2023-03-01 iki 2024-10-31. Taigi, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo solidariai iš atsakovų, netenkintinas.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis ir 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog abonentai ir vartotojai atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose, viešosiose sutartyse nustatyta tvarka privalo tinkamai ir laiku atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovės teikiamomis paslaugomis laikotarpiu nuo 2023-03-01 iki 2024-10-31 naudojosi atsakovė, tačiau savo prievolės neįvykdė – už ieškinyje nurodytu laikotarpiu už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas nesumokėjo, todėl ji laikoma pažeidusi prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje įrodymų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, nėra. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodytų aplinkybių dėl skolos dydžio ar jos pagrįstumo nenuginčijo (CPK 178 straipsnis), taip pat neginčijo ir atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis nuo 2017 m. rugsėjo mėn. bute, adresu (duomenys neskelbtini), negyveno, todėl ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo už vandenį ir nukanalizavimą laikotarpiu nuo 2023-03-01 iki 2024-10-31, laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės R. S. priteistina 139,95 Eur skolos.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 139,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024-12-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nors ieškinys tenkintinas iš dalies (teismas visą skolą priteisė iš vieno iš atsakovo, o ne solidariai), bylinėjimosi išlaidos nemažintinos, kadangi esminis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas yra tas, jog „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021).

Ieškovė ieškinį apmokėjo 22 Eur dydžio žyminiu mokesčiu, todėl ieškovei iš atsakovės R. S. priteistina 22 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalimi).

Byloje susidarė mokėti 24,51 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2024-01-01 įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 139,95 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 95 ct) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos 139,95 Eur (vieno šimto trisdešimt devynių eurų 95 ct) sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2024-12-05) iki visiško sprendimo įvykdymo bei 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, naudai.

Netenkinti reikalavimo dėl skolos priteisimo iš atsakovo Š. S.

Priteisti iš atsakovės R. S. 24,51 Eur (dvidešimt keturis eurus 51 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.