Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Jankauskaitė, spręsdama ieškovės V. L. pareiškimo dėl nuosavybės teisės gynimo, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė V. L. pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, kad jos tėvui M. L. priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Rūsį užėmė kaimynas iš 25 buto. Kadangi draugiškai susitarti nepavyko, todėl ieškovė kreipiasi į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.93 str. numato, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. Niekas neturi teisės: 1) paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus; 2) reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje yra nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė - kai nuosavybės dalys nenustatytos. Bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pažymėtina, kad ieškinys turi atitikti LR CPK 111 str. ir 135 str. nustatytus turinio reikalavimus bei apmokėtas žyminiu mokesčiu.

Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuoto asmens vardu ieškinį padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (CPK 137 str. 2 d. 8 p.). Kaip matyti iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, V. L. nėra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Butas nuosavybės teise priklauso ieškovės tėvui, todėl M. L. turi teisę ginti savo pažeistas teises dėl jam priklausančios nuosavybės. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės pareiškimas dėl nuosavybės teisės gynimo atsisakytinas priimti.

Ieškovei išaiškintina, kad bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti procesinio dokumento dalyko ir pagrindo. Siekiant tinkamai apginti M. L. teises į jam nuosavybės teise priklausantį turtą, jis gali pasinaudoti kvalifikuoto atstovo (advokato) pagalba, o esant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatytoms sąlygoms, gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teikiamą Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, esančios Kęstučio g. 21, Kaune.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovės V. L. pareiškimą dėl nuosavybės teisės gynimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.