Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, susipažinusi su administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje D. J. A., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 str.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 129 str. dėl to, kad jis 2016 m. kovo 18 d., apie 4.30 val., ties Kalvarijų g.-Žvejų g. sankryža, vairavo automobilį BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Šveicarijos registracija), neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis 1,91 promilės, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla gražintina iš naujo tirti.

ATPK 259 str. 1 d. nustatyta, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigūnas) surašo protokolą. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra vienas svarbiausių procesinių dokumentų administracinių teisės pažeidimų byloje. ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, faktinės aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą.

Kartu pažymėtina ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis teismas, net ir būdamas aktyvus, negali būti įpareigotas atlikti kitų institucijų funkcijų, teismo aktyvumo pareiga negali atleisti institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, nuo pareigos surinkti bent jau būtiną administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui medžiagą, pačius svarbiausius įrodymus, kuriais yra grindžiamas administracinio teisės pažeidimo protokole formuojamas kaltinimas. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; iš ATPK 256 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) kylantys teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia ATPK 248 straipsnis, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančius asmenis „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi, akivaizdu, jog administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai.

Teismas, susipažinęs su teismui pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, daro išvadą, kad institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, neišsiaiškino esminių faktinių aplinkybių, nesurinko ir nepateikė teismui svarbiausių įrodymų.

D. J. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokiais duomenimis remiantis buvo nustatyta, jog D. J. A. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. J. 2016 m. kovo 18 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad pats vairuotojas paaiškino, kad jis turi teisę vairuoti, tačiau vairuotojo pažymėjimą paliko Anglijoje. Taigi, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad turi teisę vairuoti transporto priemones. Tuo tarpu pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nenurodė duomenų, kuriais remiantis nustatė, kad asmuo visgi neturi teisės vairuoti. Taip pat tokios aplinkybės neužfiksuotos jokiame kitame byloje esančiame dokumente. Tuo tarpu aplinkybė, ar asmuo turėjo teisę vairuoti transporto priemones yra esminė, nuo kurios priklauso veikos kvalifikavimas. Administracinio teisės pažeidimo protokole D. J. A. veiksmai yra kvalifikuoti pagal ATPK 129 str. Tačiau, kaip jau aukščiau minėta, iš bylos medžiagos nėra neaišku, ar D. J. A. įvykio metu turėjo teisę vairuoti transporto priemones ir tik neturėjo su savimi dokumento, patvirtinančio šią teisę, ar tokios teisės neturėjo. Tuo tarpu minėtų faktinių aplinkybių nustatymas lemia tai, ar D. J. A. galimai padarė pažeidimą, numatytą ATPK 129 str., ar galimai padarė pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ str. 8 d. ir 126 str. 4 d. Šiuo atveju darytina išvada, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nebuvo išsiaiškintos visos, turinčios reikšmės bylai aplinkybės (ATPK 284 str. l d.) bei nesurinkti svarbūs įrodymai, iš kurių galima būtų spręsti, apie tai, kokį pažeidimą galimai padarė D. J. A..

Be to, teismas pažymi, kad ATPK 284 str. 2 d. yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Minėta teisės norma nesuteikia teisės teismui savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui traukiamam administracinėn atsakomybėn naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Šios funkcijos ATPK yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Taigi, teismas negali keisti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų faktinių aplinkybių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, teismas negali tinkamai bei objektyviai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos, nes iš byloje esančių faktinių aplinkybių neaišku, koks administracinis teisės pažeidimas padarytas, nesurinkti ir teismui nepateikti svarbūs įrodymai, turintys esminės įtakos administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimui, bei neišsiaiškintos svarbios aplinkybės. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra su esminiais trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, šių pažeidimų teismas ištaisyti negali, todėl, vadovaujantis ATPK 280 str. 1 d. 2 p., byla grąžinama Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui, iš naujo tirti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 str. 1 d. 2 p., 287 str.,-

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. J. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str., grąžinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui, iš naujo tirti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.