Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Bronius Zalaga,

teismo posėdyje apeliacine tvarka po pertraukos išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. skundas dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 183 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia nustatyta nuo sulaikymo dienos.

Nuosprendžiu tenkintas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys ir priteista iš T. M. 6082 EUR (šeši tūkstančiai aštuoniasdešimt du eurai) žalos atlyginimo.

Taip pat iš T. M. priteisti 34,74 EUR už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą svetimą turtą: 2014-08-26 su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) sudaręs lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 21000 Lt (6082,02 EUR) įsigijo automobilį BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei suteikė jam teisę valdyti ir naudotis šiuo automobiliu su teise išsipirkti, nevykdė šios sutarties sąlygų, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį 2015-01-05 nutraukė bei pareikalavo iki 2015-01-12 sumokėti 24478,88 Lt (7089,57 EUR) įsiskolinimą arba grąžinti automobilį, tačiau jis per nustatytą terminą įsiskolinimo nesumokėjo, automobilio BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperdavė.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. M. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas tinkamai kvalifikavo T. M. padarytą nusikalstamą veiką dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir pagrįstai paskyrė T. M. laisvės atėmimo bausmę.

T. M. teiginiai, jog byloje nėra surinktą jo kaltę pagrindžiančių įrodymų ir jis apkaltintas neteisingai, atmestini kaip nepagrįsti.

T. M. kaltė visiškai įrodyta, o jo teiginiai, jog jis automobilio nepasisavino, o automobilis buvo pasisavintas iš jo kitų asmenų prieš jo valią, laikytini jo gynybine pozicija bei siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu atlikus papildomą įrodymų tyrimą nepavyko surinkit jokių įrodymų, kurie patvirtintų nuteistojo pateiktą versiją apie tai, kad automobilis BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo iš T. M. pagrobtas.

Pagal BK 183 str. atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai.

Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas.

Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).

Išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog T. M. turėjo galimybę pasisavinti svetimą turtą ir jį pasisavino, nes kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo šios nusikalstamos veikos subjektu.

Iš byloje esančios 2014-08-26 lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad šios sutarties 1 dalyje „Pagrindinės nuostatos“ užfiksuota, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių klienų aptarnavimo skyriaus ir lizingo gavėjo T. M. nuo 2014-08-26 iki 2019-10-26 laikotarpio buvo sudaryta sutartis, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansuoja 21 000 Lt sumą su 34,38 % metine palūkanų norma automobiliui BMW X3 3.0D, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), įsigyti, pagal grafiką mokant po 712,64 Lt per mėnesį (1 t., 3-9 b. l.).

Iš byloje esančio 2014-08-28 VĮ „Regitra“ išduoto registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra automobilio BMW X3 3.0D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas (1 t., 12 b. l.).

Iš byloje esančio 2015-01-05 Pranešimo dėl sutarties nutraukimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu informavo T. M., kad jis ilgą laiką nevykdė savo įsipareigojimų (duomenys neskelbtini) ir nepadengė įsiskolinimo po to, kai jam buvo įteiktas 2014-12-23 įspėjimas dėl Sutarties nutraukimo, dėl ko nuo 2015-01-05 Sutartis yra nutraukiama (1 t., 14 b. l.).

Iš byloje esančio 2015-06-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo matyti, kad T. M. po 2015-01-05 sutarties nutraukimo, kuriuo buvo pareikalauta grąžinti transporto priemonę BMW X3 3.0D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), arba padengti įsiskolinimą, nėra grąžinęs transporto priemonės ir nepadengė susidariusio įsiskolinimo (1 t., 23 b. l.).

Iš byloje esančio ieškomos kelių transporto priemonės išrašo matyti, kad 2015-05-08 paskelbta automobilio BMW X3 3.0D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paieška (1 t., 31 b. l.).

Iš byloje esančio 2015-03-19 tarnybinio pranešimo matyti, kad T. M. atvykęs į apklausą pas policijos komisariato tyrėją atsisakė duoti parodymus ir nurodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiaiškins artimiausiu metu (1 t., 86 b. l.).

Iš byloje esančio 2015-03-27 tarnybinio pranešimo matyti, kad T. M. automobilio BMW X3 3.0D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui dar nėra grąžinęs, susiekus su juo telefonu ir paprašius pristatyti automobilį BMW X3 3.0D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), T. M. policijos pareigūnui paaiškino, kad į apklausą negali atvykti, o su automobilio savininku neturėjo laiko aiškintis dėl žalos atlyginimo (1 t., 87 b. l.).

Ir nors nuteistasis pirmosios instancijos teismo posėdyje teigė, kad automobilio BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis nepasisavino, o automobilis buvo iš jo pagrobtas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią versiją atmetė. Aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismui, kad ši nuteistojo versija paneigiama tuo, kad T. M. apie tariamą automobilio pagrobimą iš jo nepranešė teisėsaugos institucijoms, o galimai pats ieškojo automobilio. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad T. M., pareiškus jam įtarimą dėl automobilio pasisavinimo, net du kartus atsisakė duoti parodymus (1 t., 92, 96 b. l.), o versiją apie pagrobtą automobilį pateikė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (2 t., 6 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas nuteistojo T. M. pateiktą versiją apie galimą automobilio pagrobimą, taip pat rinkto įrodymus, tačiau T. M. versiją dėl automobilio pagrobimo patvirtinančių įrodymų surinkta nebuvo.

Nuteistasis T. M. apeliacinės instancijos teismui nurodė, jog apie pagrobtą automobilį gali patvirtinti liudytojas K. G., kuris buvo kartu su juo ir buvo tuo metu sužalotas, o be to ir asmenys, buvę degalinėje, matė, kad automobilis buvo pagrobtas (2 t., 33 b. l.). Norint surinkti įrodymus, patvirtinančius T. M. nurodytas aplinkybes, į apygardos teismo posėdį buvo kviečiamas liudyti K. G., tačiau tai padaryti nepavyko, kadangi nustatyta, kad šis asmuo yra išvykęs į užsienį. Be to, T. M. apylinkės teismo posėdyje buvo nurodęs, kad galimai automobilis iš jo buvo atimtas V. gatvėje, M. mieste, iki 2014 m. gruodžio 10 dienos, kai tuo tarpu iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad K. G. į medikus dėl sužalojimo kreipėsi 2014-12-19 (2 t., 58-61 b. l.), t.y. daug vėliau, nei tą dieną, kai, T. M. tvirtinimu, atimant automobilį galimai buvo sužalotas kartu su juo buvęs K. G.. Ir nors apygardos teismo posėdyje T. M. jau teigė, kad automobilis iš jo buvo atimtas 2014-12-19 ir tą kartą degalinėje buvo sužalotas ir K. G., tačiau liudytoju apklaustas degalinėje dirbęs R. S. parodė, kad jokio įvykio, įvykusio 2014-12-19, jis neprisimena, nei apsauga, nei medikai į degalinę kviečiami nebuvo, degalinėje žmogaus su praskelta galva nematė.

Esant anksčiau išvardintiems įrodymams ir nesant įrodymų, patvirtinančių, jog automobilis BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš T. M. buvo pagrobtas, nuteistojo aiškinimai, kad automobilio jis nepasisavino, nepagrįsti ir tai motyvuotai išdėstyta ir apylinkės teismas savo nuosprendyje. Tokių duomenų nebuvo gauta ir apeliacinės instancijos teismui, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, tenkinus nuteistojo prašymus bei atlikus dalinį įrodymų tyrimą. Taip pat nebuvo gauta ir duomenų, remiantis kuriais, galima būtų daryti priešingą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, išvadą, jog nuteistojo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 183 str. 1 d., požymių, todėl T. M. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 183 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. M. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurodė bausmės rūšies parinkimo nuteistajam T. M. ir parinktos bausmės dydžio nustatymo motyvus. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas parinktos bausmės trukmę, atsižvelgė į tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę. T. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą savanaudiškais motyvais, anksčiau teistas 12 kartų (1 t., 32-49 b. l.), tame tarpe ir už tyčinius savanaudiškus nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, anksčiau paskirtos bausmės, net ir susijusios su laisvės atėmimu, nuteistojo nuo nusikalstamų veikų nesustabdė. Be to, T. M. baustas administracine tvarka (1 t., 60-71 b. l.), iš ko darytina išvada, kad T. M. yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų ir sistemingai pažeidinėti įstatymus.

Įvertinus aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik T. M. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuteistajam T. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė už aukščiau paminėtą nusikalstamą veiką atitinka tiek nuteistojo asmenybę, tiek nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, savo trukme nėra aiškiai per griežta, yra mažesnė, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl dar labiau ją švelninti nuteistojo T. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad keisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo T. M. apeliacinį skundą atmesti.