Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2015-01-08 · Civilinė byla Nr. 2-170-766/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-08
Bylos Nr.
2-170-766/2015
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-02245-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Šabanskienė
Pareiškėjas
N. M., I. M.
Suinteresuotas asmuo
AB DNB bankui
Kategorijos
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-170-766/2015Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02245-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 113.1.; 117.2.;128.11. (S)
RADVILIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. sausio 8 d.Radviliškis

Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Šabanskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų N. M. ir I. M. skundą suinteresuotiems asmenims AB DNB bankui, antstoliui R. K. dėl antstolės veiksmų (atsisakymo atlikti procesinius veiksmus),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-12-03 Radviliškio rajono apylinkės teisme gautas antstolio R. K. patvarkymas, kuriuo atsisakyta tenkinti N. M. ir I. M. skundą dėl antstolio veiksmų. Kartu su antstolio patvarkymu nagrinėti teismui perduotas N. M. ir I. M. skundas bei vykdomoji byla Nr. 98-888/2014.

Šalies argumentai

Skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjai N. M. ir I. M. nurodo, kad antstolio R. K. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 59832,04 Lt skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkų Ingos ir N. M. kreditoriaus DNB banko naudai. Nurodo, kad skolininkams priklausančio išvaržomo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra mažiausiai 100000 Lt, o ne 50000 Lt, kaip nurodyta turto arešto akte. Skolininkų turtinė padėtis sunki ir jie antstolio nurodytos 726,00 Lt sumos už ekspertizę sumokėti negali, mano, kad išlaidas už ekspertizę turi sumokėti antstolis iš savo lėšų ir jas vėliau galėtų susigrąžinti pardavęs skolininkų turtą varžytynėse. Nurodo, kad N. M. pateikė antstoliui prašymą, kad būtų atidėtas mokėjimas už ekspertizę dėl sunkios jo turtinės padėties, tačiau antstolis nepagrįstai skubiai paskelbė varžytynes ir skolininko prašymo nesvarstė, todėl pažeidė skolininkų teises, kad būtų tinkamai įvertintas parduodamas turtas. Patvarkyme nebuvo nurodytos pasekmės, tuo atveju, jei nebus sumokėtos vertinimo išlaidos bei apskundimo tvarka. Teismo prašo įpareigoti antstolį R. K. skirti turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizę ir iš naujo svarstyti klausimą dėl išlaidų už ekspertizę apmokėjimo klausimą.

Antstolis R. K. 2014-12-10 patvarkymu netenkino pareiškėjų skundo. Patvarkyme antstolis nurodė, kad per įstatyme nustatytą terminą nei skolininkai, nei išieškotojas antstoliui prieštaravimų dėl hipotekinio turto vertės nepareiškė. Nors antstolis, areštuodamas skolininkų turtą, jį įkainojo rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą, Registrų centro viešai skelbiamą informaciją apie daikto vidutinę rinkos kainą, į tai, kad parduodamas ne visas daiktas, o tik 1/2 jo dalis bei kitus kriterijus, turėjusius įtakos kuo tikslesnės varžytynėse parduodamo turto kainos rinkoje nustatymui, tačiau atsižvelgęs į skolininkų argumentus, jog jie po turto įsigijimo jį pagerino: pakeitė langus ir duris, namą apkalė dailylentėmis, remontavo stogo dangą, atliko kitų bendrastatybinių darbų, tenkino skolininkų prašymą ir 2014-10-31 patvarkymu paskyrė turto vertinimo ekspertizę, o skolininkus įpareigojo iki 2014-11-07 už ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 726,00 Lt. Skolininkai pinigų į sąskaitą iki nurodytos datos neįmokėjo, todėl 2014-11-10 buvo paskelbtos jų turto varžytynės. Skolininkų turto varžytynės baigėsi 2014-12-10 11:15:59 ir per visa varžytynių laikotarpį nuo 2014-11-10 iki 2014-12-10 skolininkų turtu realiai niekas nesusidomėjo, varžytynėse nė vienas dalyvis neužsiregistravo, todėl pasibaigus varžytynių laikui jos paskelbtos neįvykusiomis. Skolininkų skundas, kuriuo prašoma iš naujo svarstyti dėl išlaidų už ekspertizę apmokėjimo klausimą, pateiktas jau vykstant turto varžytynių procedūrai, todėl šiame vykdymo proceso etape yra ne tik nepagrįstas, bet ir nenagrinėtinas. Skundo argumentas, kad skolininkai neturi lėšų sumokėti už ekspertizę ir jų finansinė padėtis yra sunki, antstolio nuomone, neatitinka tikrovės, nes abu skolininkai dirba ir šeima per laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2014-10-31 gavo 16528,20 Lt, tai yra po 4132,05 Lt per mėnesį darbo pajamų, be to, skolininkai turi kito nekilnojamojo turto ir, kad turėtų daugiau skolinių įsipareigojimų, antstolis informacijos neturi. Iš šių duomenų yra pakankamas pagrindas išvadai, kad skolininkų turtinė padėtis nėra sunki ir, jei skolininkai tikrai norėtų, jog jų turtas būtų įvertintas eksperto, jie turi realias galimybes už ekspertizę sumokėti 726,00 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų skundas atmestinas.

LR CPK 681 straipsnio 1 dalis numato, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Iš nurodytos teisės normos matyti, kad antstolis gali skirti ekspertizę tik dviem atvejais: išieškotojui ar skolininkui nesutinkant su turto verte arba jeigu pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Abejones dėl turto įvertinimo gali sukelti tik kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai ir juos patvirtinantys įrodymai.

Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų matyti, kad išieškotojas AB DNB bankas 2014-06-09 kreipėsi į antstolį R. K., prašydamas pradėti priverstinio išieškojimo veiksmus pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš N. M. ir I. M., išieškojimą pirmiausiai nukreipti į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (v. b. 1 b. l.). Antstolis R. K., priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, 2014-07-03 užklausė VĮ Registrų centrą apie skolininkų turimą nekilnojamąjį turtą. Iš VĮ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), turto įvertinimas atliktas 2008 m. gegužės 9 d., turto rinkos vertė nurodyta 2008-05-09 stoviui. Antstoliui nekilus abejonių dėl turto vertės, jis 2014 m. liepos 16 d. turto arešto aktu areštavo N. M. ir I. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį Radviliškio m., Gražinos g. 13, ir areštuojamo turto vertę nurodė 50000 Lt (v. b. 51– b. l.). 2014 m. spalio 27 d. antstolio R. K. kontoroje gautas pareiškėjų N. M. ir I. M. skundas dėl turto įkainojimo, kuriame pareiškėjai prašė skirti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ekspertizę, nurodydami, kad jie po turto įsigijimo jį pagerino; pakeitė langus ir duris, namą apkalė dailylentėmis, remontavo stogo dangą, atliko kitų bendrastatybinių darbų. 2014 m. spalio 31 d. patvarkymu antstolis tenkino skolininkų prašymą ir paskyrė turto vertinimo ekspertizę, ją pavedant atlikti UAB “V.” ekspertams, o skolininkus įpareigojo iki 2014-11-07 sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 726,00 Lt ekspertizės atlikimo išlaidas (v. b. 79–80 b. l.). 2014 m. lapkričio 13 d. antstolio R. K. kontoroje gautas skolininko N. M. prašymas, atidėti sumokėjimą už nekilnojamojo turto ekspertizę, nes jis 726,00 Lt sumos iš karto sumokėti negali dėl sunkios turtinės padėties (v. b. 87 b. l.). Skolininkai pinigų į sąskaitą iki nurodytos datos neįmokėjo, todėl 2014-11-10 patvarkymu buvo paskelbtos jų turto varžytynės, kurios vyks nuo 2014-11-10 11.15 val. iki 2014-12-10 11.15 val. (v. b. 86 b. L.).2014 m. lapkričio 17 d. antstolis R. K. netenkino prašymo dėl išlaidų už ekspertizę sumokėjimo, nurodė, kad prašymas nesvarstytinas, nes jis gautas po pirmųjų varžytynių paskelbimo ir tokio prašymo pateikimas nesudaro teisinio pagrindo paskelbtas varžytynes atšaukti (v. b. 89 b. l.). 2014 m. lapkričio 25 d. antstolio R. K. kontoroje gautas skolininko N. M. prašymas iš naujo svarstyti prašymą dėl išlaidų už ekspertizę sumokėjimo atidėjimo ir stabdyti varžytynes dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo (v. b. 90 b. l.). 2014 m. lapkričio 26 d. antstolis R. K. atsakė skolininkams, kad klausimas dėl išlaidų už ekspertizę sumokėjimo atidėjimo išspręstas, paskelbtų varžytynių sustabdymo galimybės nenumato įstatymas (v. b. 92 b. l.).

Kaip minėta anksčiau, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (LR CPK 681 straipsnio 1 dalis), tačiau teismas pažymi, jog skolininkų abejonės nėra besąlygiškas pagrindas antstoliui skirti ekspertizę, kadangi skolininkas, prieštaraujantis dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą (LR CPK 682 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali, tačiau neprivalo, skirti ekspertizę turto vertei nustatyti (LR CPK 682 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolis pareiškėjams pasiūlė sumokėti ekspertizės išlaidas, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai jų sumokėti nesutiko (v. b. 87, 89, 90, 92 b. l.). Pareiškėjai ekspertizės atlikimo išlaidų nesumokėjo ir neprašė antstolio atleisti nuo jų sumokėjimo. Įstatymas taip pat numato, kad skolininkas motyvuotu prašymu gali kreiptis į antstolį, kad jis atidėtų LR CPK 682 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sumų mokėjimą, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys, kad šių sumų mokėjimą būtina atidėti, o antstolis, atsižvelgdamas į turtinę prašytojo padėtį, savo rašytiniu patvarkymu gali atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos arba prašymą atmesti (LR CPK 682 straipsnis). Skundo argumentas, kad skolininkai neturi lėšų sumokėti už ekspertizę ir jų finansinė padėtis yra sunki, neatitinka tikrovės, yra paneigiamas vykdomojoje byloje esančiais įrodymais – abu skolininkai dirba ir jų šeima per laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2014-10-31 gavo 16528,20 Lt, tai yra po 4132,05 Lt per mėnesį darbo pajamų, be to, skolininkai turi kito nekilnojamojo turto (v. b. 26–27, 29–34, 36 b. l.). Šie duomenys yra pakankamas pagrindas išvadai, kad skolininkų turtinė padėtis nėra sunki ir, jei skolininkai tikrai norėtų, jog jų turtas būtų įvertintas eksperto, jie turi realias galimybes už ekspertizę sumokėti 726,00 Lt.

Tokiu atveju, kai prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės pareiškęs skolininkas ar išieškotojas nesumoka antstolio nustatytos sumos už ekspertinį turto vertinimą, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti (LR CPK 682 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad antstolis savarankiškai sprendžia dėl ekspertizės reikalingumo. Įstatymo įtvirtinta, kad antstolis privalo skirti ekspertizę, jeigu jam kyla abejonių dėl turto vertės (LR CPK 681 straipsnio 1 dalis). Aiškinant aptartas nuostatas sistemiškai, darytina išvada, kad jei asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo, jis turėtų skirti ekspertizę, nors prieštaravimus pateikęs asmuo nesumoka nustatytos sumos ekspertizei atlikti. Abejonių dėl atlikto turto įvertinimo teisingumo galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. Pareiškėjai antstoliui turi pateikti tokius įrodymus, kurie pagrįstų, jog antstolio nustatyta turto vertė yra neteisinga. LR CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pareiškėjai nurodė, kad po turto įsigijimo žymiai pagerino turto būklę, kad reali turto vertė yra ne 50000 Lt, o 100000 Lt, tačiau nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti ir, kad antstolio nustatyta turto vertė neteisinga.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi nuomonės, kad antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto vertės įkainojimui nustatyti tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia jam abejonių. Skolininkai įstatymo nustatyta tvarka nepateikė prieštaravimų dėl turto įvertinimo, tačiau antstolis atsižvelgdamas į skolininkų prašyme išdėstytus argumentus, kad jie po turto įsigijimo jį žymiai pagerino, 2014-10-31 patvarkymu paskyrė ekspertizę, nors ginčydami areštuoto turto vertę skolininkai nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių turto arešto akte nurodytą turto vertę. Kaip jau minėta, pirmiausia, LR CPK 681 str. 1 d., numato, kad aukščiau nurodytu atveju antstolis skolininko turtą įkainuoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į vykdymo procese dalyvaujančių asmenų nuomonę. Tik tuomet, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui, arba pačiam antstoliui kyla abejonių, jis skiria turto vertei nustatyti ekspertizę. Iš šios normos turinio seka, kad ne tik antstolis savo lėšomis atlieka ekspertizę, bet ir kiti vykdymo proceso dalyviai. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į LR CPK 682 str. 3, 4 dalį. Tik tuomet, jeigu pvz., skolininkai nesumoka būtinų sumų už ekspertizės atlikimą ir nėra teisinio pagrindo jų nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis turi teisę, o ne pareigą savo iniciatyva skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Be to, įstatymas suteikia antstoliui teisę, o ne pareigą, kreiptis į turto vertės nustatymo ekspertus tik esant motyvuotiems skolininko prieštaravimams ir, jeigu jis pats abejoja dėl tikrosios turto vertės. Tokiu atveju antstolis turi sumokėti ir turto ekspertams už ekspertizės atlikimą. Be to, iš minėtos teisės normos turinio seka, kad kitu atveju antstolis privalo skirti parduodamo turto vertei nustatyti ekspertizę, tačiau neprivalo mokėti už jos atlikimą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad antstolis yra privatus asmuo, vykdantis dalį jam valstybės patikėtų funkcijų. Antstolis neprivalo finansuoti vykdymo proceso dalyvių pareikštų prašymų, jeigu jie nenurodo dėl kokių priežasčių to negali padaryti patys. Nors pareiškėjai teigė, kad neprivalo ir neturi lėšų sumokėti už ekspertizės atlikimą, tačiau tokių duomenų teismui apie jų dabartines pajamas jie nepateikė. Pakartotinai atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nedraudžia antstoliui sumokėti ekspertams už vieną iš vykdymo proceso dalyvių pastarajam neturint lėšų, tačiau tokio įpareigojimo jis antstoliui nenustato ir iš normos turinio negalima daryti išvados, jog ji yra imperatyvi. Nors dalis vykdymo proceso normų turi imperatyvų pobūdį, tačiau kiekvienu atveju esant skirtingiems teisiniams santykiams ir aplinkybėms, tokių normų turinys dėl imperatyvumo negali būti absoliutinimas. Be to, antstoliui suteikta teisė, esant tam tikroms aplinkybėms, atsisakyti skirti turto vertės nustatymui ekspertizę ir, laikoma, jog turtas yra įkainotas turto arešto akte antstolio nurodyta verte (LR CPK 682 str. 3d.).

Pažymėtina, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, be to, pareiškėjai LR CPK 704 str. nustatyta tvarka patys gali pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.

Pastebėtina, kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis LR CPK 681 straipsnyje nustatytos tvarkos.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad 2014-10-31 patvarkyme, kuriuo antstolis paskyrė turto įvertinimo ekspertizę, nebuvo nurodytos pasekmės, tuo atveju, jei nebus sumokėtos vertinimo išlaidos bei apskundimo tvarka. Tačiau iš patvarkymo matyti, kad pareiškėjams yra išaiškinta patvarkymo apskundimo tvarka, todėl nesutikdami su patvarkymo dalimi dėl ekspertizės išlaidų apmokėjimo, šį antstolio patvarkymą pareiškėjai galėjo apskųsti, tačiau to nepadarė.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad N. M. ir I. M. nepateikė įrodymų, paneigiančių turto arešto akte nurodytą turto vertę, o taip pat įrodymų dėl nustatytos turto kainos neatitikimo rinkos vertei, konstatuoja, kad pareiškėjai neįrodė, jog ginčo turto kaina neatitinka šio turto realios rinkos vertės. Nesant abejonių dėl areštuoto turto rinkos vertės, antstolis neprivalo skirti ekspertizę ir už ją sumokėti. Be to, pareiškėjai teismui nepateikė duomenų, įrodančių jų sunkią turtinę padėtį, priešingai vykdomojoje byloje esantys duomenys įrodo, kad pareiškėjai turėjo galimybę sumokėti už ekspertizę nustatytą sumą. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, pareiškėjų skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 290-291 str., 510 str., 513 str.,

nutaria:

pareiškėjų N. M. ir I. M. skundą atmesti.

Teismo nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui R. K. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Radviliškio rajono apylinkės teisme.

Teisėja Daiva Šabanskienė