Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo O. Z. pareiškimą dėl fakto apie pasibaigusią prievolę nustatymo, suinteresuoti asmenys Kretingos rajono savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonė „Turto bankas”.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pareiškėjas patvirtina, kad jam buvo žinoma apie jo tėvų P. Z. ir I. Z. 1990 m. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią buvo įgytas butas Kretingoje, nes sutarties sudarymo metu jis buvo 36 metų amžiaus, atsimena, kad su tėvais yra buvę pokalbiai apie skolos už buto dalį mokėjimą, skolą mokėjo Kretingos rajono savivaldybės administracijai, o kai skola už buto dalį buvo sumokėta, tai abu tėvai nuoširdžiai dėl to džiaugėsi. Pareiškėjo tėvas P. Z. mirė 2016 m.., iki savo mirties gyveno Kretingoje įsigytame bute, adresu. Po pareiškėjo tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė jo sutuoktinė I. Z., pareiškėjo mama. I. Z. 2016 m. rugsėjo 26 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. VK-8821. Pareiškėjo mama I. Z. mirė 2022 m.., iki savo mirties taip pat gyvenusi Kretingoje įsigytame bute, adresu. Po mamos I. Z. mirties pareiškėjas priėmė palikimą pagal testamentą, jam 2023 m. vasario 7 d. buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, notarinio registro Nr. 796. Pareiškėjui gavus pirmiau nurodytą Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą paaiškėjo, kad dėl jo tėvų P. Z. ir I. Z. 1990 m.. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu iki šiol galioja turtinė prievolė – „įsiskolinimas už įsigytą butą“, kas reiškia, kad jis neturi teisės disponuoti visu turtu iki nebus išspręstas klausimas dėl šios prievolės (ne)galiojimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

8. Pareiškėjas prašo pripažinti kad prievolė pagal 1990 m. d. pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 663, kurios pagrindu Kretingos rajono LDT vykdomasis komitetas (teisių perėmėjas – Kretingos rajono savivaldybės administracija) pardavė, o P. Z., gimęs d., nusipirko butą, kurio unikalus yra pasibaigusi. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tuo tikslu, kad turtinio pobūdžio prievolė būtų išregistruota iš viešo registro.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nekilnojamas turtas – butas, esantis, nuosavybės teisė priklauso pareiškėjui. Nekilnojamojo turto registre iki šiol yra fiksuotas įsiskolinimas už įsigytą turtą, įregistravimo pagrindas – 1990 m. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 663. Teismo vertinimu tokia žyma viešame registre apriboja pareiškėjo teisę laisvai disponuoti nuosavybes teise priklausančiu turtu, todėl šioje byloje sprendžiamas įsiskolinimo už įsigytą turtą (prievolės tinkamo įvykdymo) fakto klausimas turi juridinę reikšmę.

11. Iš teismui pateiktos 1990 m. . pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad P. Z. už 7 199,00 Rub nupirko butą Nr. 16, esantį daugiabučiame name Kretingoje, adresu Sutarties šalys patvirtino, kad P. Z. 3 599,50 Rub sumokėjo Kretingos rajono LDT vykdomajam komitetui, pagal Taupomojo banko Kretingos skyriaus 1990 m. d. kvitą Nr. 869250, o likusius 3 599,50 Rub, P. Z., įsipareigojo sumokėti per 10 metų lygiomis dalimis kiekvienais metais. Taigi, prievolės įvykdymo terminas suėjo 2000 m. balandžio 12 d. Duomenų apie likusios turto kainos sumokėjimą pareiškėjas neturi, nes nekilnojamąjį turtą priėmė pagal testamentą, jam 2023 m. vasario 7 d. buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Pareiškėjas tinkamą atsiskaitymą su kreditoriumi pagrindžiančių dokumentų ieškojo paveldėtame bute, kuriame iki jį paveldint gyveno jo tėvai, tačiau nerado. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo pateikta informacija, nes nuo prievolės termino įvykdymo pabaigos (2000 m. d.) iki palikimo priėmimo dienos (2023 m. vasario 7 d.) praėjo beveik 23 metai ir prievolės įvykdymo faktą pagrindžiantys dokumentai turėjo ir galėjo būti tik ankstesnių savininkų, pareiškėjo tėvų P. Z. ir P. Z., dispozicijoje ir atsižvelgiant į trukmę, pagrįstai galėjo būti neišsaugoti.

12. Pareiškėjas kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administraciją, prašydamas pateikti patvirtinimą, nurodant, kad prievolė, pagal 1990 m. d. pirkimo – pardavimo sutartį yra pasibaigusi tinkamai įvykdžius skolinį įsipareigojimą kreditoriui Kretingos rajono savivaldybės administracijai. Kretingos rajono savivaldybės administracija atsisakė tokį faktą patvirtinti, nes archyve nėra duomenų, susijusių su 1990 m.. pirkimo – pardavimo sutartimi, taip pat nurodė neturinti duomenų, patvirtinančių prievolės, pagal 1990 m. pirkimo – pardavimo sutartį, tinkamą įvykdymą. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas, priėmęs palikimą, kartu būtų priėmęs ir skolinius įsipareigojimus, byloje nėra. Tokias aplinkybes patvirtinta ir VĮ „Turto bankas“, nurodydamas, kad neturi reikalavimo teisės į turtą, pareiškėjas VĮ „Turto bankas“ nėra skolingas. VMI nurodo, kad nėra susijusi su prievolės pagal 1990 m. d. pirkimo – pardavimo sutarties vykdymu bei neturi reikalavimo teisės į turtą. Informacijos apie likusios dalies turto kainos sumokėjimą neturi ir Kretingos rajono savivaldybės administracija. Teismui Kretingos rajono savivaldybės administracijos pateiktame atsiliepime nurodoma, kad nėra informacijos ir apie P. Z., gimusio d. ir P. Z., gimusios skolinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

13. Pažymėtina, kad 1990 m. d. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. liepos 7 d. įstatymo patvirtintas Civilinis kodeksas su visais pakeitimais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) (2000 m. liepos 18 d., Valstybės žinios, 2000-09-06, Nr. 74-2262) 2 straipsnyje numatyta, kad Civilinis kodeksas (toliau – CK) įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d., išskyrus tas CK normas, kurioms šis įstatymas nustato kitus įsigaliojimo terminus. Jeigu prievoliniai teisiniai santykiai, atsirado iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus (Įstatymo 41 straipsnio 2 dalis). CK normos, reglamentuojančios prievolių pabaigą, taikomos, nepaisant jų atsiradimo momento, toms prievolėms, kurios pasibaigia įsigaliojus šiam kodeksui (Įstatymo 41 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, šios civilinės bylos nagrinėjimui taikomos aktualios CK normas.

14. Hipotekos pasibaigia, kai: įkeisto daikto savininkas ar skolininkas gali reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jeigu: 1) yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais; 2) teismo sprendimu ar kitu pagrindu panaikinama hipoteka; 3) hipotekos kreditorius arba hipotekos kreditoriaus buvimo vieta nežinoma dešimt metų nuo skolos mokėjimo termino pabaigos; 4) hipotekos objektas žuvo; 5) yra kiti šiame kodekse nustatyti atvejai ( CK 4.197 straipsnio 2 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju, hipotekos sutartis tarp tuometinio Kretingos rajono LDT vykdomojo komiteto ir P. Z. sudaryta nebuvo. Nors ir tokia sutartis nebuvo sudaryta, tačiau nekilnojamojo turto registro išrašo 8.2 punkte yra įrašas „įsiskolinimas už įsigytą butą“, pagal 1990 m. pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 663, kuris galioja nuo 1990 m. gegužės 15 d. iki dabar.

16. Pasibaigusi hipoteka išregistruojama iš viešo registro. Hipotekos kreditoriaus, skolininko arba turto savininko prašymas dėl hipotekos pabaigos pateikiamas notarui, o šis duomenis apie hipotekos pabaigą perduoda hipotekos registrui (CK 4.197 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas negali kreiptis į Kretingos rajono Notarų biuro notarę J. N., nes ši notarė daugiau nei prieš dešimt metų yra pabaigusi vykdyti notarinę praktiką. Pradinis kreditorius Kretingos rajono LDT vykdomasis komitetas buvo reorganizuotas, 1990 metais šios įstaigos teises ir pareigas perėmė Kretingos rajono taryba, vėliau dar kartą reorganizavus, 1995 metais buvo įsteigta Kretingos rajono savivaldybė, kaip atstovaujamoji valdžia, ir Kretingos rajono savivaldybės administracija, kaip vykdomoji valdžia, kas reiškia, kad turtinio pobūdžio prievolę pareiškėjo tėvai faktiškai vykdė Kretingos rajono savivaldybės administracijai, kuri ir turi teisę išduoti patvirtinimą apie tinkamą prievolės įvykdymą. Tačiau Kretingos rajono savivaldybės administracijai atsisakė išduoti patvirtinimą apie tinkamą prievolės įvykdymą. Darytina išvada, kad jeigu pareiškėjo tėvai P. Z. ir I. Z. būtų netinkamai vykdę savo sutartinę prievolę pagal 1990 m. d. pirkimo – pardavimo sutartį, tai Kretingos rajono savivaldybės administracija, kuri dar 1995 metais (prievolės galiojimo laikotarpiu) perėmė teises ir pareigas iš Kretingos rajono tarybos, būtų kėlusi ginčą dėl skolos priteisimo ir skolą išieškojusi priverstine tvarka. Tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija būtų gynusi savo pažeistas teises.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas įvertinęs pateiktus įrodymus, pripažįsta, jog yra teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjo pateiktą pareiškimą dėl fakto apie pasibaigusią prievolė nustatymo. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu, kad turtinio pobūdžio prievolė būtų išregistruota iš viešo registro (CK 1.5, CPK 445, 448 straipsniai).

18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

19. pareiškimą tenkinti.

20. Pripažinti, kad prievolė pagal 1990 m. pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 663, kurios pagrindu Kretingos rajono LDT vykdomasis komitetas (teisių perėmėjas – Kretingos rajono savivaldybės administracija) pardavė, o P. Z., gimęs d., nupirko butą, kurio unikalus yra pasibaigusi.

21. Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti tikslu, kad turtinio pobūdžio prievolė būtų išregistruota iš viešo registro.

22. Įsiteisėjus teismo sprendimui jo patvirtintą nuorašą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti nekilnojamojo turto viešo registro tvarkytojui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.