- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-20
- Bylos Nr.
- e2YT-4831-633/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01052-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos, Vilkaviškio rajono savivaldybei
- Advokatai
- Sigitas Balaišis
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant pareiškėjai R. B. (toliau ir – pareiškėjai), jos atstovui advokatui Sigitui Balaišiui, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau ir – Nacionalinės žemės tarnybos, NŽT) atstovei Eglei Narmontienei (nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma Zoom), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilkaviškio rajono savivaldybei, valstybės įmonei (toliau ir – VĮ) „Turto bankui“, Nacionalinei žemės tarnybai bei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Statybos inspekcijai) dėl juridinę reikšmę turinčio pastatų su priklausiniais valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja prašo teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjas, velionis jos tėvas R. A. (toliau ir – palikėjas), miręs (duomenys neskelbtini), kurio teises yra perėmusi, priimdama pagal įstatymą jo palikimą, nuosavybės teise valdė (duomenys neskelbtini) esančius statinius : pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A1/b, pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 3I1/p, bei kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – ginčo statinius). Šio fakto nustatymas turės pareiškėjai juridinę reikšmę, kadangi jis leis jai įregistruoti Nekilnojamo turto registre ginčo statinius bei palikėjo, o vėliau ir savo nuosavybės teisę į juos. Ginčo statinių nuosavybės teisę palikėjui patvirtinantys dokumentai nėra išlikę, ginčo turtas iš Nekilnojamo turto registro išregistruotas registro tvarkytojo įsakymu dėl dokumentų nepateikimo, jokių kitų trečiųjų asmenų teisės į ginčo statinius nebuvo ir nėra registruotos, statiniai nepriklauso valstybei ar savivaldybei.
2. Pareiškime nurodė bei teismo posėdyje pareiškėja pati ir per atstovą papildomai paaiškino, jog ginčo statinius palikėjas per ilgą laiką (1963 – 1991 metus) legaliai pasistatė bei 1990-191 m. m. rekonstravo pats, ginčo statiniuose nuo 1970 m. buvo deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta tiek jo, tiek kitų šeimos narių, pareiškėja ginčo statiniuose gyvena nuo gimimo iki šių dienų bei faktiškai valdo juos po palikėjo mirties. Ginčo statinių statybą ir vėliau rekonstrukciją palikėjas vykdė laikydamasis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų (legaliai), - gavęs iš vietos savivaldybės individualiai statybai skirtą žemės sklypą, patvirtintą sklypo užstatymo planą bei leidimą statybos darbams vykdyti, taip pat sudaręs notarinę sutartį dėl žemės sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui individualus namo statybai asmeninės nuosavybės teise; rekonstrukcijai (priestato prie gyvenamojo namo statybai, seno ūkinio pastato griovimui ir naujo statybai) pareiškėjui buvo patvirtintas žemės sklypo genplanas ir 1990 m. spalio 16 d. buvo išduotas savivaldybės architekto leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Palikėjas ginčo statinius ir savo nuosavybę į juos 1971 m. įregistravo Nekilnojamo turto registre, tačiau 2013 m. gegužės 24 d. registro tvarkytojo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo statiniai ir palikėjo daiktinės teisės į juos buvo išregistruotos, palikėjui (jo teisių perėmėjams) nepateikus reikalingų dokumentų. Pareiškėja prisimenanti ir patvirtinanti, kad tiek pabaigus pirminę statybą apie 1970 metus, tiek atlikus rekonstrukciją 1990-1991 m. m. statybos darbai buvo priduoti savivaldybės tarnautojų komisijai, šie buvo atvykę, vietoje tikrino statybos (rekonstrukcijos) rezultatus, jokių priekaištų ar privalomų nurodymų trūkumų ištaisymui (pašalinimui) neturėjo ir nedavė. Po palikėjo mirties ji namuose nerado dalies asmeninių ir kt. reikšmingų dokumentų, tame tarpe ir ginčo statinių statybos/rekonstrukcijos užbaigimo (pridavimo-priėmimo) dokumentų, pastarųjų nepavyko rasti nei archyvuose, nei pas bylos suinteresuotus asmenis. Nesant išlikusių statybos teisėtą užbaigimą patvirtinančių dokumentų, kurių kitokiu (ne teisminiu) būdu pareiškėja atkurti negalinti, ji kreipėsi į teismą su nagrinėjamu byloje pareiškimu. Ginčo dėl teisių į ginčo statinius su jokiais trečiaisiais asmenimis nebuvo ir šiuo metu nėra.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybė atsiliepimu į pareiškimą su pareiškėjos reikalavimu visiškai sutiko, taip pat patvirtino pareiškimo faktiniu pagrindu pareiškėjos nurodytą aplinkybę apie tai, kad ginčo statiniai jai, savivaldybei, niekada nepriklausė ir nepriklauso.
4. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškimą su pareiškėjos reikalavimu taip pat sutiko, nurodė, kad neturi duomenų apie R. A. palikimą bei ginčo statinių valdymą, taip pat patvirtino pareiškimo faktiniu pagrindu pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog ginčo statiniai valstybei taip pat niekada nepriklausė ir nepriklauso.
5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškimą nurodė bei papildomai per atstovę teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškimo faktiniu pagrindu nurodytų aplinkybių neginčija, tame tarpe ir to, kad palikėjui (statytojui) buvo teisėtai suteiktas valstybinės žemės sklypas individualiai ginčo statinių statybai bei palikėjas yra pradėjęs namų valdos žemės sklypo privatizavimo procedūrą – 1992 m. spalio 7 d. sumokėjo valstybei šios žemės kainą atitinkančią investicinių čekių sumą (5126 rub.). NŽT pareiškimo patenkinimui neprieštarauja.
6. Suinteresuotas asmuo Statybos inspekcija byloje prieštaravimų pareiškėjos reikalavimo patenkinimui taip pat nepareiškė, atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus statinys (-iai) negali būti civilinės apyvartos, tame tarpe ir nuosavybės teisės, objektu, - nuosavybės teisė į tokį statinį (-ius) negali būti įgyjama, kas reiškia, jog tik teisėtos statybos rezultatas, įskaitant jos užbaigimo procedūrą, gali tapti nuosavybės teisės objektu, statybos teisėtumą – atitiktį jos vykdymo metu galiojusių teisės aktų reikalavimams, turi procesinę pareigą byloje įrodyti juridinio fakto nustatymo siekianti pareiškėja. Statybos užbaigimo procedūras (pridavimą-priėmimą valstybinei (savivaldybės) komisijai) nagrinėjamu atveju reglamentavo Lietuvos ministrų tarybos 1962 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 281 patvirtinti individualios statybos nuostatai (atnaujinta redakcija 1988 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 364), taip pat 1962 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 700 patvirtinta pastatytų pastatų priėmimo naudoti tvarka. Suinteresuotas asmuo taip pat patvirtino, kad neturi duomenų, kurie paneigtų pareiškimo faktiniu pagrindu pareiškėjos nurodomas aplinkybes, taip pat neturi duomenų, kad ginčo statiniams per visą jų valdymo ir naudojimo (eksploatacijos) laiką būtų buvę surašyti bet kokie administraciniai aktai, įskaitant savavališkos statybos aktus, ar priimti administraciniai sprendimai.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjos nurodytas raštu bei papildomai žodžiu byloje paaiškintas bei suinteresuotų asmenų neginčijamas ir pripažįstamas ginčo statinių sukūrimo statybos/rekonstrukcijos būdu, jų valdymo ir naudojimo aplinkybes patvirtina ir rašytiniai bei oficialūs rašytiniai įrodymai : 1963 m. birželio 18 d. suinteresuoto asmens Vilkaviškio rajono savivaldybės sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paskyrimo palikėjui individualiai statybai, 1963 m. rugpjūčio 1 d. to paties suinteresuoto asmens architekto sprendimas patvirtinti žemės sklypo užstatymo genplaną bei išduoti statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), 1963 m. rugsėjo 23 d. sutartis tarp palikėjo (statytojo) ir suinteresuoto asmens Vilkaviškio rajono savivaldybės (tuo metu rajono vykdomojo komiteto) dėl žemės sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui individualaus namo statybai asmeninės nuosavybės teisėmis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1971 – 1992 m. m. Namų valdos techninės apskaitos byla, 1990 m. spalio 16 d. suinteresuoto asmens Vilkaviškio rajono savivaldybės architekto leidimas vykdyti individualią statybą (rekonstrukciją) Nr. (duomenys neskelbtini), Gyventojų registro duomenys apie palikėjo deklaruotą nuolatinę gyvenamąją vietą ginčo statiniuose nuo 1970 m. vasario 14 d., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos pažyma apie palikėjo įmoką 1992 m. spalio 7 d. už namų valdai paskirtą valstybinę žemę jos privatizavimui, 2025 m. balandžio 28 d. Nekilnojamo turto registro duomenys su istorija apie ginčo statinių ir daiktinių teisių į juos įregistravimą/išregistravimą, registro Nr. 70/46350 bei kt.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Dėl palikėjo nuosavybės teisių į ginčo statinius atsiradimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.47 straipsnio 4 ir 12 d., Lietuvos Respublikos Statybos įstatymas bei kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai daikto sukūrimą ar rekonstrukciją naujos statybos būdu numato kaip atskirą ir savarankišką nuosavybės teisės į tokį daiktą atsiradimo ir įgijimo pagrindą. Aukščiau jau minėta, kad tam, kad konkretus statinys (jo priklausinys) būtų pripažintas civilinės apyvartos ir nuosavybės teisės objektu, jis turi būti pastatytas/rekonstruotas teisėtai – pagal statybos darbų vykdymo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus (CK 4.103 straipsnis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo statiniai palikėjo (statytojo) buvo pastatyti ir vėliau rekonstruoti (vykdomi statybos/rekonstrukcijos darbai statybos būdu) pagal tuo metu galiojusių statybą reglamentavusių teisės aktų (plačiau punkte 6) reikalavimus (ginčo statiniai pastatyti jų statybai nustatyta tvarka paskirtame žemės sklype, pagal vietos savivaldos pareigūnų išduotus leidimus ir laikantis užstatymo plano). Kad tokia statyba būtų iki galo įteisinta ir išviešinta (įregistruota), ji turėjo būti teisėtai užbaigta, t. y. pabaigus statybos darbus, priduota valstybinei (savivaldybės) tarnautojų komisijai, kaip tai numatė tuo metu galioję individualios statybos nuostatai (17 ir 25 punktai) ir pastatų priėmimo naudoti tvarka.
9. Statybos/rekonstrukcijos užbaigimo (pridavimo-priėmimo) dokumentai pagal bylos duomenis nėra išlikę, o kad tokie buvo sudaryti, vietoje abiem atvejais tam įgaliotiems savivaldos tarnautojams atlikus statybos/rekonstrukcijos rezultato patikrą, byloje patvirtina ne tik pareiškėjos R. B. paaiškinimai, tačiau ir liudytojos, artimiausios ginčo statiniams kaimynės, M. B. liudijimai teisme, kaip proceso įstatymo leidžiamos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 186 straipsnio 4 ir 6 dalys, 192 straipsnio 5 d.). Pastaruosius duomenis taip pat netiesiogiai patvirtina ir Nekilnojamo turto registro duomenys apie ginčo statinių ir palikėjo daiktinių teisių į juos registravimą 1971 m., bei aplinkybės, kad pirminei statybai, kaip teisėtai ir teisės aktų nustatyta tvarka užbaigtai ir priduotai 1990 m. buvo išduotas naujas leidimas rekonstrukcijai. Visuma šių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, taikant tikimybių pusiausvyros kriterijų, leidžia teismui padaryti išvadą, jog jie (duomenys) yra pakankamai tam, kad pagrįstai pripažinti nustatyta aplinkybę, jog ginčo statinių statyba buvo ne tik teisėtai organizuota, pradėta ir vykdyta, bet ir užbaigta (priduota) teisės aktų nustatyta tvarka (CPK 183 straipsnio 1 ir 3 dalys, 185 straipsnio 1 dalis). O tai savo ruožtu suponuoja išvadą, kad ginčo statiniai buvo ir yra teisėti civilinės apyvartos ir palikėjo kaip statytojo nuosavybės teisės objektai (2008 m. spalio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-514-2008, 2015 m. gegužės 27 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015 ir kt.), bylos duomenys taip pat vienareikšmiškai patvirtina, kad palikėjas niekam savo nuosavybės teisių į ginčo statinius perleidęs nebuvo ir juos pats asmeniškai valdė bei naudojo pagal paskirtį iki pat savo mirties.
10. Dėl pagrindo ir sąlygų nustatyti pareiškėjos prašomą juridinį faktą. CPK 445 straipsniu įstatymo leidėjas yra nustatęs tokias sąlygas juridinių faktų nustatymui – pareiškėjas negali kitokia (ne teismo) tvarka gauti tokius faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Byloje nekilo ginčo ir nėra abejonių dėl to, kad ginčo statinių statybos/rekonstrukcijos užbaigimo (pridavimo) dokumentai nėra išlikę ir nėra realios galimybės juos atkurti dėl ginčo statinių sukūrimo ir rekonstrukcijos senumo (pas bylos suinteresuotus asmenis bei archyvuose atlikta tokių dokumentų paieška buvo nesėkminga). Savo ruožtu CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu įstatymų leidėjas teismų kompetencijai be kitų yra priskyręs nustatymą ir fakto dėl nekilnojamo turto (pastato (patalpos), žemės ar miško) valdymo nuosavybės teise, kai nėra (neišlikę, prarasti ar kt.) tai galinčių patvirtinti reikiamų dokumentų ir kai nuo to priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
11. Visuma aukščiau aptartų šio bylos duomenų (punktai 1-7), kurie nėra prieštaringi, vieni kitus patvirtina ir papildo, byloje nustatęs, jog ginčo statiniai buvo pradėti statyti/rekonstruoti, statomi/rekonstruojami bei užbaigti statyti/rekonstruoti (priduotas jų rezultatas) pagal statybos darbų vykdymo ir užbaigimo metu galiojusių statybą reglamentavusių teisės aktų reikalavimus (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas, 185 straipsnio 1 dalis, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys), teismas pagal nagrinėjamos bylos individualias faktines aplinkybes turi faktinį pagrindą pripažinti būtent jų statytojui - palikėjui šio turto valdymą nuosavybės teise (CK 4.47 straipsnio 4 ir 12 punktai). Kadangi nėra išlikusių tai patvirtinančių dokumentų ir pareiškėja, kaip palikėjo teisių ir pareigų perėmėja, negali jų gauti kitu būdu, pareiškimas patenkintinas ir nustatytinas juridinis faktas teismo sprendimu (CPK 444, 445 ir 448 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 28, 270, 307, 444 ir 445 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) miręs R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė (duomenys neskelbtini) esančius statinius : 1) pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane IA1/b; 2) pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 3I1/p; 3) kitus inžinerinius statinius-Kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Juridinis faktas nustatomas nekilnojamų daiktų kadastro duomenų įrašymui bei daiktinių teisių įregistravimui Nekilnojamo turto registre.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.