Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. J. (M. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis mažametį vaiką, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, teistas keturis kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 34 MGL bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos platinti. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: M. J. bute, adresu (duomenys neskelbtini), laikė narkotines medžiagas - kanapes (antžeminės dalys), kurių bendra masė 2,574 g, ?9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose 17,5 %, iki tol, kol 2021 m. birželio 29 d., apie 10.35 val., pagal pranešimą dėl smurto atvykę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnai įvykio vietos apžiūros metu spintos lentynoje rado ir paėmė šias narkotines medžiagas. Tokiais savo veiksmais M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis M. J. teismui parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažįsta. Paaiškino, kad kartais parūkydavo žolę. Palangoje įsigijo žolės, visos nesuvartojo, todėl likusią jos dalį parsivežė į Vilnių ir laikė namuose. Įvykio dieną susipyko su K. Ž., ji iškvietė policijos pareigūnus, kurie apžiūros metu rado narkotines medžiagas. Buvo supykęs ant K. Ž., kam ji iškvietė policijos pareigūnus, todėl ir apkaltino ją. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. J. davė iš esmės analogiškus parodymus parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu (1 t., 126-128, 136-138 b. l.).

Liudytojas D. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 5 būryje. 2021 m. birželio 29 d., apie 10.24 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją muša sugyventinis M. J. ir negrąžina jos daiktų. Įvykio vietoje jau buvo ekipažas V1744, kurio pareigūnai bendravo su pranešėja K. Ž.. Jiems atvykus M. J. iš įvykio vietos buvo pasišalinęs. Kartu su pranešėja nuėjo iki buto, kad ji galėtų pasiimti savo daiktus. Bute jautėsi specifinis žolės kvapas, viename iš kambarių, dešinėje pusėje stovinčioje atviroje spintoje, vienoje iš lentynų, pastebėjo du vienetus mėlynos spalvos polietileninius maišelius, kurių viduje buvo žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotinė medžiaga. Apie šį įvykį jis informavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtoją. K. Ž. paaiškino, kad ši medžiaga yra jos sugyventinio M. J.. Po kurio laiko grįžęs M. J. paaiškino, kad vienas iš maišelių su žalsvos spalvos augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga yra jo, o kitas maišelis – K. Ž. (1 t., 26-27 b. l.).

K. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamoji, parodė, kad su M. J. nepalaiko jokių santykių. Ji narkotinių medžiagų nevartoja ir niekada nėra jų įsigijusi ar vartojusi. 2021 m. birželio 27 ar 28 d. ji lankėsi pas tuometinį savo draugą M. J., jis pasiūlė kartu parūkyti kaljaną. Ji sutiko, todėl M. J. paruošė kaljaną. Mano, kad M. J. galėjo į kaljaną įdėti narkotinės medžiagos - žolės. Ji su M. rūkė kaljaną, po to jai pasidarė bloga. Įtarimų, kad į kaljaną gali būti įdėta kažkokių medžiagų, jai nekilo. Nežino, ar M. J. vartoja narkotines medžiagas, jo vartojančio niekada nematė, jo bute taip pat nebuvo pastebėjusi jokių narkotinių medžiagų. M. J. kartais jai atrodydavo kiek keistas, bet niekada to per daug nesureikšmino, nesuprasdavo, kas jam yra ir to per daug neklausinėjo. Kokiu būdu pas M. J. atsirado du maišeliai su narkotinėmis medžiagomis, jai nėra žinoma, šių maišelių ji pati nebuvo pastebėjusi. Kambaryje, kuriame buvo rastos narkotinės medžiagos, ji nesilankydavo. Nori patikslinti, kad butą, kuriame buvo rastos narkotinės medžiagos nuomojasi M. J., ji pas jį negyveno ir tame bute lankydavosi retai, todėl jai apie bute esančias narkotines medžiagas nebuvo žinoma (1 t., 99-101 b. l.).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilnius apylinkės prokuratūros 2 skyriaus prokuroro 2021 m. spalio 14 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-21378-21 K. Ž. atžvilgiu nutrauktas (1 t., 105-109 b. l.).

BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad 2021 m. birželio 29 d., apie 10.35 val., policijos pareigūnams atvykus dėl smurto artimoje aplinkoje, viename iš buto kambarių, spintoje buvo rasti du mėlynos spalvos maišeliai su viduje esančia augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotine medžiaga. Bute gyvena M. J. ir K. Ž. (1 t., 13 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, nustatyta, kad sieninėje spintoje, kurios durys atidarytos, vienoje iš lentynų aptiktas gulintis tuščias cigarečių pakelis, dėžutė vyniojimo popierėliai su užrašu OCB, tuščios cigaretės, du balti popieriaus lapai, ant kurių guli du mėlynos spalvos maišeliai su viduje esančia augalinės kilmės medžiaga. Du mėlynos spalvos maišeliai su viduje esančia augalinės kilmės medžiaga paimti ir supakuoti į paketą Nr. 547749 (1 t., 16-17 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2021 m. birželio 30 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 1501/2021(0l) nurodyta, kad M. J. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime amfetaminų, kokaino, kokaino metabolitų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis, šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta (1 t., 117 b. l.).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2021 m. rugsėjo 2 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad 1. M. J. rankų nuoplovose narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta. 2. K. Ž. rankų nuoplovose narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta. 3. Žalios spalvos sausos, dalinai susmulkintos augalinės medžiagos iš 2 vnt. mėlynos spalvos plastikinių uždaromų maišelių, 2021 m. birželio 29 d. rastų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios bendroji masė yra 2,574 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 17,5 % (1 t., 36-38 b. l.).

2021 m. liepos 27 d. kitų objektų apžiūros protokole pateikta uniformų kameros Nr. BOF1EC6196BC įrašų (11 vnt.) apžiūra, kur užfiksuotas pareigūnų, K. Ž. bei M. J. bendravimas. Užfiksuota, kad įėję į butą, viename iš kambarių, spintos lentynoje, pareigūnai rado augalinės kilmės medžiagą (1 t., 47-49 b. l.).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2115334-21 konstatuota, kad du rankų pirštų pėdsakai (2 ir 3 pav.), išryškinti ant vieno maišelio, rasto ir paimto 2021 m. birželio 29 d. įvykio vietos apžiūros metu, tinkami asmens identifikavimui. Kiti rankų pėdsakai, išryškinti ant tirti pateiktų objektų, netinkami asmeniui identifikuoti (t. 1, 39-40 b. l.).

Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. rugsėjo 14 d. rašte pateikta informacija, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-21378-21 du rankos piršto pėdsakus (2 ir 3 pav., 2021-09-13 specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2115334-21) patikrinus Daktiloskopinių duomenų registre nustatyta, kad jie sutampa su rankos piršto atspaudu, esančiu daktiloskopinėje kortelėje, kurioje yra nurodyti šie anketiniai duomenys: M. J. (1 t., 41 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. J. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurios bendroji masė yra 2,574 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 17,5 % neturėdamas tikslo jos platinti.

Kaltinamasis viso proceso metu pripažino neteisėto draudžiamos medžiagos laikymo faktą. Patvirtino, kad jis bylai reikšmingu laiku ir vietoje laikė savo reikmėms įgytą narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), paaiškino narkotinių medžiagų įsigijimo ir laikymo aplinkybes. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, ikiteisminio tyrimo metu liudytojų K. Ž. bei D. V. duoti parodymai. D. V. patvirtino, kad kaltinamojo bute buvo rasti du mėlynos spalvos polietileniniai maišeliai su žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotine medžiaga, pažymėjo, kad kambaryje jautėsi specifinis žolės kvapas. Tai, kad kaltinamojo bute 2021 m. birželio 29 d. rasta žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga kanapės (antžeminės dalys), patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2021 m. rugsėjo 2 d. specialisto išvados duomenys. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.V-239, 19 punktą kanapių (antžeminių dalių) nedidelis kiekis laikomas ne daugiau kaip 5 g, o didelis kiekis yra daugiau kaip 500 g. Taigi M. J. laikytas kanapių (antžeminių dalių) kiekis - 2,574 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 17,5 %, neviršija minimalaus šios medžiagos nedidelio kiekio.

Nagrinėjamu atveju, darydamas nusikalstamą veiką, M. J. suvokė pavojingą jos pobūdį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Įvertinus M. J. įgytų ir su savimi turėtų psichotropinių medžiagų kiekį, M. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Pagal kaltinimą, M. J. inkriminuota BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta veika - neteisėtas draudžiamos medžiagos įgijimas, o būtent, kad jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Pažymėtina, kad kiekviena BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodytų alternatyvių veikų turi atskirą (savarankišką) įrodomąją reikšmę, todėl nė viena iš jų negali būti preziumuojama („išvedama“) iš kitų minėtuose baudžiamojo įstatymo straipsniuose nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų.

Byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada konkrečiai, kokiomis aplinkybėmis M. J. įgijo draudžiamą medžiagą. M. J. viso proceso metu teigė, kad narkotines medžiagas jis įgijo iš nepažįstamo asmens Palangos mieste, tačiau tikslių aplinkybių, laiko, asmens, iš kurio buvo įgytos narkotinės medžiagos bylos nagrinėjimo metu nustatyta nebuvo, todėl iš M. J. pateikto kaltinimo šalinamos aplinkybės, susijusios su inkriminuotos draudžiamos medžiagos neteisėtu įgijimu. Kita vertus, tai neturi įtakos kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, nes pripažinti asmenį kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį pakanka nustatyti bent vieną padarytą alternatyvią veiką.

Dėl skirtinos bausmės

Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, įstatymų leidėjo yra numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

M. J. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kuri priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis). Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. J. nusikalto tuo metu, kai turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą įstatymų nustatyta tvarka, todėl kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir kaltinamojo asmenybę: M. J. verčiasi individualia veikla, taigi jis gauna legalias pajamas, kaip teigė teisme, augina mažametį vaiką, nėra vedęs, teistas, administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pakankamai jauno amžiaus. VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre ir Respublikiniame priklausomybės ligų centre nesigydė. Gydytas (duomenys neskelbtini). Byloje pateikta Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 18 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad M. J. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. J. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje paskyrus sankcijose nustatytą bausmės rūšį – baudą.

BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą teismas gali paskirti nuo 15 iki 500 MGL dydžio baudą. Teismo vertinimu, 54 MGL bauda už BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, atsižvelgus į paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, M. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl tolesnio kardomosios priemonės taikymo

Ikiteisminio tyrimo metu M. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. birželio 29 d., 12.15 val., iki 2021 m. birželio 30 d. 12.15 val. (1 t., 120, 143 b. l.). Laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

M. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina (1 t., 141 b. l.).

Dėl daiktinių įrodymų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vokas Nr. 1 (su tamponais ir jų pakuotėmis) ir vokas Nr. 2 (su tyrimo objektais), saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje (2021 m. rugsėjo 30 d. kvitas B serija BBB Nr. 1PK004288) (1 t. 43b. l.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti dabartinėje saugojimo vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kompaktinis diskas, saugomas baudžiamojoje byloje Nr. 1-493-992/2022, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

M. J. (M. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 54 MGL (2700 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, M. J. (M. J.) skirtą baudos bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 36 MGL (1800 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad M. J. (M. J.) neatlikta baudos bausmės dalis sudaro 34 MGL, kas atitinka 1700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - voką Nr. 1 (su tamponais ir jų pakuotėmis) ir voką Nr. 2 (su tyrimo objektais), saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje (2021 m. rugsėjo 30 d. kvitas B serija BBB Nr. 1PK004288), iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti dabartinėje saugojimo vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kompaktinį diską, saugomą baudžiamojoje byloje Nr. 1-493-992/2022, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti M. J., kad šiuo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).

Baudą mokant už kitą asmenį, mokėjimo pavedime būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę, asmens kodą, baudžiamosios bylos numerį, tokiu atveju banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.