Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-01-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-19-336/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-01-18
Bylos Nr.
1-19-336/2013
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00781-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė
Nukentėjusysis
S. N., Viešame
Kaltinamasis
V. T., E. M.
Baudžiamoji byla Nr. 1-19-336/2013Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00781-2012-5Procesinio sprendimo kategorija : 1.1.8.1;1.1.7.2.7; 1.2.4.6.8; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5; (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 18 d.
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė,sekretoriaujant Violetai Lazauskienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Šiuliui,nukentėjusiajam S. N.,

Viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. T. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1987 m. rugpjūčio 28d. Kėdainių r., lietuvis, LR pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. , teistas: 2005-11-22 pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. BK 63 str. tvarka l/a 5 mėn. taikytas BK 92str. bausmės vykdymas atidėtas; 2005-12-23 pagal LR BK 180 str. 2 d., BK 63 str. 1,4,9d. galutinė bausmė – l/a 2m. 3mėn. ; 2011-03-23 pagal LR BK 178 str. 2 d., laisvės apribojimu 1 metams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ( 2012-07-25 nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas dėl chuliganiškų paskatų S. N.), ir

E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1986 m. lapkričio 26 d. Kėdainių r., lietuvis, LR pilietis, nevedęs, 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2006-05-15 pagal LR BK 178 str. 2 d., laisvės apribojimu -1m.; 2007-09-24 pagal BK 178 str. 2 d. –l/a 1m.; 2008-02-29 pagal BK 180 str. 2 d. l/a 2m 3mėn. BK 63str. 1,4,9d. tvarka, bausmė subendrinta su 2007-09-24 nuosprendžiu, galutinė bausmė –l/a 2m.8 mėn. bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ( 2012-07-25 nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas dėl chuliganiškų paskatų S. N.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji V. T. ir E. M., 2012m. liepos 25 d., apie 18,00 val., veikdami kartu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) Kėdainių r. pagrindinėje gatvėje, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia: E. M. du kartus kumščiu sudavė S. N. į veidą o nukentėjusiajam nuo smūgių nugriuvus, gulinčiam du kartus spyrė į galvą ir kitas kūno vietas, bei V. T. keturis kartus įspyrė nukentėjusiajam į galvą bei kitas kūno vietas, nuo jų abiejų pavartoto fizinio smurto dėl nubrozdijimo kaktos srityje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir skruosto viršutinėje dalyje, dėl krūtinės ląstos kairės pusės sumušimo, lydimo X-to šonkaulio lūžimo S. N. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis V. T. kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-07-25 su E. M. dviračiais iš (duomenys neskelbtini) mstl. važiavo į (duomenys neskelbtini) išsimaudyti. Išsimaudę važiavo atgal, buvo blaivūs. (duomenys neskelbtini) esančiame autobusų sustojime sustojo parūkyti, tuo metu iš V.ės sodybos kiemo į autobusų sustojimą atbėgo nukentėjęs S.as, kuris sugriebė E. M. už pečių, jį apsikabino. Po ko E.as nukentėjusiam 2 kartus kumščiu sudavė į veidą. Nuo suduotų smūgių nukentėjęs nugriuvo. Tuomet jis nukentėjusiam 4 kartus spyrė į įvairias kūno vietas. Kad nukentėjusiajam spirtų ir E. M. nematė. Nurodė, kad įvykio dieną buvo blaivus, nukentėjęs buvo išgėręs. Nukentėjusiam gulinčiam spyrė, nes šalia jo ant asfalto pamatė gulintį peilį, manė, kad tai nukentėjusiojo peilis. Peilį nuo žemės pakėlė E. M., jį pasiėmė su savimi. Nurodė, kad jam asmeniškai nukentėjęs nieko blogo nepadarė, motyvo jį spardyti kaip ir nebuvo. Po to iš sodybos atėję T. M., D. V. ir jos vyras A.is nukentėjusįjį nusivedė į savo sodybos kiemą, o jie dviračiais išvažiavo. Nurodė, kad nukentėjusio civilinį ieškinį pripažįsta, jaučiasi kaltas, tačiau mano, kad nukentėjęs pareiškė per didelį civilinį ieškinį. Su Valstybinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka.

Kaltinamasis E. M. kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-07-25 su V. T. susitiko (duomenys neskelbtini) mstl. ir važiavo dviračiais išsimaudyti į (duomenys neskelbtini). Dar prieš įvykį, šalia upės, susistumdė su ten buvusiu T.u, tačiau nesimušė. Išsimaudę apie 18 val. su V. T. dviračiais važiavo namo. (duomenys neskelbtini) esančiame autobusų sustojime sustojo parūkyti. Iš V.ės sodybos kiemo prie jų pribėgo S. N.. N.s puolė jį ir sugriebė už pečių ir iš galvos sudavė jam į veido sritį. Nukentėjęs buvo girtas. Tuomet jis jam sudavė 2 kartus į veidą, po ko jis nukrito. Nukritusį spardė V.as, buvęs šalia jo, paskutinio posėdžio metu pripažino, kad nukentėjusį spardė ir jis. Po to iš sodybos kiemo atėjo V.us, jo žmona, pasiėmė nukentėjusįjį ir jį išsivedė. Nurodė, kad dėl jam padaryto sužalojimo jis niekur nesikreipė. Nurodė, kad žalos nukentėjusiam neatlygino, mano, kad per didelis civ. ieškinys pareikštas. Nurodė, kad įvykio metu buvo blaivus. Civ. ieškinį ligonių kasos pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo jų kaltė pilnai įrodyta byloje išanalizuotų įrodymų visetu.

Nukentėjęs S. N. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta tik iš matymo. 2012-07-25 per pietus, apie 12 val., buvo išgėręs butelį silpno alaus. Buvo atvažiavęs prie ežero, esančio (duomenys neskelbtini) pas kaimynę V.ę buvo palikęs dviratį. Nurodė, kad apie 18 val., palikęs dviratį, ėjo keliu iš V.ės. Matė, kad autobusų sustojime stovi kaltinamieji. Nuėjus nuo V.ės sodybos apie 15 metrų, iki autobusų stotelės likus dar apie 30-40 metrų, jį pasitiko M.as ir nieko nesakęs trenkė į smilkinį. Jis prisimena tik vieną smūgį į smilkinį, nes po smūgio nukrito ir daugiau nieko nepamena, kas spardė nematė. Nurodė, kad jis atsipeikėjo pas V.ę kieme. Nurodė, kad jis su savimi jokio peilio neturėjo. Nurodė, kad įvykio metu jam buvo sulaužytas kairės pusės šonkaulis, padarytos veido kraujosruvos, sumušta krūtinė, aplink plaučius buvo rasta kažkiek vandens, galvos srityje kairėje pusėje buvo rasta skysčių. Buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, visiškai dirbti negalėjo 2 mėnesius. Šiuo metu dar nėra pasveikęs, gydosi ambulatoriškai namuose. Nurodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, reiškia civilinį ieškinį - 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kurią prašo priteisti iš abiejų kaltinamųjų. Nurodė, kad įvykio metu buvo blaivus.

Liudytoja D. V. patvirtino, kad jos pagarsinti parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi, kad ji 2012-07-25 apie 18 val. būdama savo kieme , kartu buvo draugė Ž. P. su draugu, matė, kad netoliese jos namų stovėjo E. M. ir V. T.. Pro šalį ėjo S. N., kuriam einant pro vaikinus, E. M. priėjo ir nieko nesakęs sudavė S. N. du kartus į veidą. S. N. nugriuvus, E. M. spyrė jam du kartus, vieną kartą tikrai į galvą o po to V. T. spyrė S. N. apie keturis kartus, mano, kad į galvą nors tiksliai negali pasakyti kur pataikė. Po muštynių jos vyras atsivedė S. N. į kiemą. Dėl ko sumušė N.į, nežino, jokio peilio pas S. N. nematė.

Liudytoja Ž. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) 2012-07-25 buvo V.ės kieme, kai išgirdo triukšmą, V. T. kažką rėkė, tačiau ką rėkė, kokius žodžius sakė, nepamena, todėl jie visi išbėgo iš kiemo pažiūrėti kas vyksta, stovėjo šalutiniame keliuke, kuris randasi tarp dviejų stotelių. Matė kaltinamuosius, kurie stovėjo ant keliuko, apie 100 m atstumu nuo jos. Matė, kaip nuo ežero pusės, link pagrindinės gatvės ėjo nukentėjęs S. N.. Nukentėjęs nepasakė nei žodžio. Girdėjo kaip V. T. pradėjo rėkti, o E. M. pirmas sudavė smūgį nukentėjusiajam. Kur sudavė, tiksliai nepamena. Po pirmo smūgio nukentėjęs nenugriuvo. Po antro E. M. suduoto smūgio, nukentėjęs nugriuvo ant žemės. Tuomet pora kartų, gal po vieną kartą abu kaltinamieji jam įspyrė. Nurodė, kad abu kaltinamieji buvo įsiaudrinę, atrodė agresyviai gal dėl to, kad buvo išgėrę. Viskas įvyko labai greitai. Nurodė, kad jie pradėjo šaukti, tuomet kaltinamieji atsitraukė nuo S. N.. Nukentėjusįjį be sąmonės nutempė į kiemą, jis nesigaudė kas vyksta. Nurodė, kad ji matė, jog peilis gulėjo ant kelio nuo nukentėjusiojo per 4-5 žingsnius. Jį paėmė kažkuris iš kaltinamųjų.

Liudytojas T. M., parodė, kad jo pagarsinti parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi, kad jis 2012-07-25 buvo pas V.ę kieme, sėdėjo, kalbėjosi. Pro šalį ėjo kaltinamieji. Iš V.ės kiemo išėjo nukentėjęs ir tarp nukentėjusio ir kaltinamųjų prasidėjo muštynės. Nukentėjęs iš kiemo išėjo į gatvę, jam nespėjus nieko pasakyti, E. M. sudavė du kartus kumščiu į veidą. Nukentėjusiam nukritus ant žemės, pribėgęs V. T. spyrė jam iš kojos apie keturis kartus. Tuo pačiu metu priėjęs E. M. taip pat spyrė nukentėjusiam apie du kartus. Tuomet jie pradėjo šaukti, tai kaltinamieji atsitraukė nuo nukentėjusio. Nurodė, kad nukentėjęs buvo išgėręs. Kaltinamieji irgi buvo išgėrę, agresyvūs. N.į nusivedė į kiemą, iškvietė greitąją, policiją. Nukentėjęs buvo sumuštas be priežasties. Kodėl buvo sumuštas pats nukentėjęs negalėjo paaiškinti, nes buvo nesąmoningas.

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta Kėdainių r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) po dešine puse yra penktas gyvenamasis namas, o priešais namą, kairėje kelio pusėje yra autobusų sustojimo aikštelė (b. l.4-7).

Iš byloje esančio 2012-07-26 asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus S. N. , ant jo veido fiksuoti sužalojimai (b. l.17-21).

Iš byloje esančios 2012-07-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kėdainių poskyrio specialisto išvados Nr. G184/12(12) matyti, kad S. N. buvo padaryti sužalojimai: nubrozdijimas kaktos srityje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir skruosto viršutinėje dalyje, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, kairės pusės X -to šonkaulio lūžimas. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, kietų bukų daiktų poveikyje; Objektyviai yra užsifiksavę 3 smūgių požymiai, nors jų galėjo būti ir daugiau; sveikatos sutrikdymas padarytas nuo visų patirtų sužalojimų; nubrozdijimas kaktos srityje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir skruosto viršutinėje dalyje – atitinka nežymiam sveikatos sutrikdymui; krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, kairės pusės X -to šonkaulio lūžimas - atitinka nesunkiam sveikatos sutrikdymui, nes dėl to sveikata buvo sutrikdyta ilgesiam nei dešimties dienų laikotarpiui (b. l. 24-26).

Iš byloje esančio akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu tarp S. N. ir E. M. kiekvienas patvirtino savo parodymus (b.l.36-37);

Iš byloje esančio asmens kratos protokolo matyti, kad pas E. M. kratos metu rastas lenktinis peilis ruda rankena (b. 1.44), išimtas peilis apžiūrėtas daiktų apžiūros protokolu (b. l. 45-46), perduotas saugoti Kauno a. VPK Kėdainių r. PK (b. 1. 47,48).

Iš byloje esančios 2012-07-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kėdainių poskyrio specialisto išvados Nr. G187/12(12) matyti, kad E. M. dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. 1. 50-51).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamieji padarė minėtą nusikaltimą. Kaltinamieji elgėsi įžūliai - nesant jokio teisėto pagrindo, tarp kaltinamųjų ir nukentėjusio jokio konflikto nevyko, nukentėjęs jokių neteisėtų ar kitokių netoleruotinų veiksmų neatliko, t.y. tarp kaltinamųjų ir nukentėjusio jokių asmeninių santykių, kurie galėtų sąlygoti kitas nukentėjusio sumušimo paskatas nebuvo, priešingai nustatyta, kad kaltinamieji iš chuliganiškų paskatų – nepaisydami elementarių elgesio normų, nesilaikydami visuomeninės tvarkos, bei rodydami aiškią nepagarbą žmogui naudojo fizinį smurtą nukentėjusio atžvilgiu, tuo nukentėjusiam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo E. M. iškelta gynybos versija, kad konfliktą pradėjo nukentėjęs ( neva nukentėjęs jį puolė, sugriebė už pečių ir iš galvos sudavė jam į veido sritį; tačiau jis į PK nesikreipė, įvykis neregistruotas, ikiteisminis tyrimas nepradėtas) tačiau ši versija pilnai paneigta nukentėjusio ir liudytojų parodymais, išanalizuotais rašytiniais įrodymais, bei ši iškelta versija nepaneigia kaltinamųjų kaltinime nustatytų faktinių aplinkybių, kad abu kaltinamieji padarė minėtą nusikaltimą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d.8 p.

Kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad padaręs nusikaltimą kaltu visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad padaręs nusikaltimą kaltu visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamajame akte (prokuroras nurodė, kad kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra), kaltinamiesiems nėra inkriminuota sunkinanti aplinkybė – bendrininkų grupė, teismas negali savo iniciatyva šios aplinkybės pripažinti atsakomybę sunkinančia ( LR Aukščiausiojo Teismo S. N. Nr.23). Teisiamojo posėdžio metu nesurinkta objektyvių neginčytinų įrodymų, jog nusikaltimo padarymo metu kaltinamieji buvo apsvaigę nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamiesiems atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamieji padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 str.), nusikaltimas sunkių pasekmių neskėlė. Atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybes.

Kaltinamasis V. T. teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, jis recidyvistas (BK 27 str.1d.) jis nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 108), iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai, gyvena su sugyventine, turi dukrą (b.l.126), jis VšĮ Kėdainių r. PSPC psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje nėra įrašytas (b.l.124).Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis, jo padarytas nusikaltimas yra tik loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Jis kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino ir dėl padaryto nusikaltimo gailisi, žala nukentėjusiam neatlyginta. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajam už padarytą apysunkį nusikaltimą turi būti skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, bei yra pagrindo skirti laisvės atėmimo bausmę mažesnę už įstatyme numatytos bausmės vidurkį. Teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes daro išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaltinamasis E. M. teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, jis recidyvistas (BK 27 str.1d.) jis nedirba, iš darbo biržos išbrauktas be teisės registruotis 6 mėn. (b.l. 68), baustas administracine tvarka (b.l.70-72), iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai, gyvena su sugyventine, iki 2012-07-17 dirbo (duomenys neskelbtini) (b.l.89), jis turi sūnų L. gim 2011-11-04 (b.l.90), jis buvo šio nusikaltimo iniciatorius. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis, jo padarytas nusikaltimas yra tik loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Jis kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino ir dėl padaryto nusikaltimo gailisi, žala nukentėjusiam neatlyginta. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajam už padarytą apysunkį nusikaltimą turi būti skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, bei yra pagrindo skirti laisvės atėmimo bausmę mažesnę už įstatyme numatytos bausmės vidurkį. Teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes daro išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Civ ieškinys pareikštas nukentėjusio S. N. dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos CK 6.250str.1d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su LR CK 6.250str.2d.) atsiranda ją padariusiems asmenims, t.y. kaltinamiesiems. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250str.2d. nuostatomis, atsižvelgia į: pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjęs patyrė fizinį skausmą, jam nusikaltimu kaltinamųjų veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiam buvo padaryta: nubrozdijimas kaktos srityje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir skruosto viršutinėje dalyje, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, kairės pusės X -to šonkaulio lūžimas, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, sugaišo laiko, pastangų bei nepatogumų gydimuisi, patyrė pažeminimą. Teismas atsižvelgia į nukentėjusio gydimosi periodą, kaip nurodė jis pats penkias savaites (b.l.13-14), buvo nedarbingas, kaip nurodė šiuo metu jis dar nėra pasveikęs, gydosi ambulatoriškai, namuose. Nustatyta, kad kaltinamasis V. T. dirba, kaltinamasis E. M. – nedirba. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad abu kaltinamieji yra darbingi. Todėl, teismo nuomone, jų turtinė padėtis iš dalies priklauso ir nuo jų pačių. Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3k-7-255/2005,Nr. 3k-3-511/2004). Nukentėjęs nepareiškė civ. ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, neturtinės žalos dydį nukentėjusiam priteisia iš kaltinamųjų solidariai - 5000 litų, likusioje dalyje civ. ieškinys atmestinas.

Civ. ieškinys pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie SAM – 86,78 Lt sumai (b. l.29) už nukentėjusio gydymą yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b.l.32), jį pilnai pripažįsta kaltinamieji, todėl tenkintinas pilnai, priteisiamas iš kaltinamųjų solidariai..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 105 str. iš kaltinamųjų priteistina proceso išlaidos ( pašto) iš kiekvieno po – 18,75 Lt, valstybei.

Byloje esantys daiktai - pas E. M. kratos metu rastas lenktinis peilis ruda rankena (b. 1.44), kuris perduotas saugoti Kauno a. VPK Kėdainių r. PK (b. 1. 47,48), kaltinamasis E. M. nurodė, kad ne jo peilis; nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str. 302-303 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nubausti jį - laisvės atėmimu aštuoniems (8) mėnesiams. Bausmę nuteistajam paskirti atlikti pataisos namuose ( BVK 71 str.). Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2012-07-26 iki 2012-07-27.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės nuosprendis.

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nubausti jį - laisvės atėmimu devyniems (9) mėnesiams. Bausmę nuteistajam paskirti atlikti pataisos namuose ( BVK 71 str.). Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2012-07-26 iki 2012-07-27.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės nuosprendis.

Civ. ieškinį pareikštą Valstybinės ligonių kasos prie SAM tenkinti pilnai, priteisti solidariai iš nuteistųjų E. M. ir V. T. – 86,78 Lt žalos atlyginimo už nukentėjusio gydymą, Valstybinei ligonių kasai prie SAM .

Civ. ieškinį pareikštą nukentėjusio S. N. tenkinti iš dalies, priteisti iš nuteistųjų E. M. ir V. T. solidariai – penkis tūkstančius (5000) litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusio S. N. naudai, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš nuteistųjų E. M. ir V. T. proceso išlaidas, iš kiekvieno po 18,75 Lt, valstybės naudai.

Byloje esančius daiktus - lenktinį peilį ruda rankena, saugomą Kauno a. VPK Kėdainių r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja Audra Kriščiūnienė