- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-03
- Bylos Nr.
- II-7-554/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-62-3-00033-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- V. J.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, - pareiškėjui V. J. ,
nedalyvaujant administracinę nuobaudą paskyrusios Institucijos – Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo V. J. dėl 2011-01-20 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresniojo specialisto Aido Stravinsko nutarimų skirti administracines nuobaudas panaikinimo, administracinio teisės pažeidimų bylų nutraukimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011-01-20 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresniojo specialisto Aido Stravinsko nutarimu Nr. 65N-712586-11 V. J. pagal ATPK 124-1 str. 2 d. buvo paskirta administracinė nuobauda - 100 Lt bauda už KET 8 p., 1 priedo (kelio ženklų 528, 828, 840) reikalavimų pažeidimą.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas pareiškėjui buvo surašytas ir administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2010-08-20 apie 8 val. 47 min. Kauno mieste, Bažnyčios gatvėje, prie pastato Nr. 6 savo automobilį VW Passat paliko stovėti Kelio ženklų Nr. 528, 828, 840 galiojimo zonoje nesumokėjęs rinkliavos už stovėjimą, nustatytos 2002-02-21 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 35.
2011-01-20 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresniojo specialisto Aido Stravinsko nutarimu Nr. 65N-712652-11 V. J. pagal ATPK 134 str. 1 d. buvo paskirta administracinė nuobauda - 200 Lt bauda už KET 202 p. pažeidimą, pagal ATPK 124-1 str. 6 d. – 40 Lt bauda už KET 16 p. pažeidimą ir subendrinta administracinė nuobauda paskirta – 200 Lt bauda.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas pareiškėjui buvo surašytas ir administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2011-01-11 apie 12 val. 45 min. Kauno mieste, Garliavoje, Vytauto gatvėje, vairavo automobilį VW Passat neprisegęs įrengto saugos diržo ir jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo bei transporto priemonės privalomojo draudimo sutarties.
Pareiškėjas teismo prašė nutarimus skirti administracines nuobaudas panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylas nutraukti.
Pareiškėjas skunde (t.1, b.l. 2-5) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime skirti administracinę nuobaudą minimu laiku (2010-08-20 apie 8 val. min.) jis savo automobilį VW Passat paliko stovėti Kauno mieste Bažnyčios gatvėje. Pareiškėjas suprato ir žinojo, jog už automobilio stovėjimą būtina mokėti nustatytą rinkliavą, tačiau šios rinkliavos pareiškėjas nesumokėjo. Pareiškėjas nurodė, kad jam nereikėjo mokėti rinkliavos, kadangi jis vadovavosi ATPK 250 str. 4 p. ir veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Pareiškėjas turi judėjimo negalią, yra tik iš dalies darbingas, todėl nuo ilgo vaikščiojimo jam pradeda jausti stiprų skausmą. Dėl to jis automobilį stengėsi pastatyti tokioje vietoje, kad jam tektų eiti kuo mažesnį atstumą. Pareiškėjas mano, kad išvengtoji žala (fizinis skausmas) yra didesnė negu nesumokėta rinkliava už stovėjimą. Dėl šių aplinkybių administracinė nuobauda pagal ATPK 124-1 str. 2 d. jam paskirta nepagrįstai.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2011-01-11- apie 12 val. 45 min. Kauno mieste, Garliavoje, Vytauto gatve jis važiavo savo automobiliu VW Passat. Automobilio stiklai netemdyti, matomumas buvo geras. Pareiškėjas važiavo vienas, buvo užsisegęs saugos diržą. Kuprinėje, kuri buvo automobilio salone ant sėdynės turėjo transporto priemonės registracijos liudijimą ir raudimo sutartį. Pamatęs iš paskos važiuojantį policijos tarnybinį automobilį su įjungtais švyturėliais, pareiškėjas sustabdė savo automobilį. Prie jo automobilio priėjo policijos pareigūnas S. K. ir pasakė, jog pareiškėjas nerodė posūkio signalo. Pareigūnas taip pat paprašė pateikti dokumentus. Pareiškėjas dokumentų ieškojo kuprinėje, tačiau policijos pareigūnai, nesulaukę kol pareiškėjas suras dokumentus, jį staiga ištraukė iš automobilio ir pasodino į tarnybinį automobilį.
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimų protokolus ir paskyrusios administracines nuobaudas, atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko, skundo prašė nepatenkinti, o nutarimus skirti administracines nuobaudas palikti nepakeistus.
Institucijos atstovas paaiškino teismo posėdžio metu (t.2, b.l. 11), kad administracinių teisės pažeidimų sudėtis pareiškėjo veiksmuose visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolo, nutarimo skirti administracinę nuobaudą duomenimis, taip pat policijos pareigūnų parodymais, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo.
Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies (ABTĮ 124 str. 1 d. 1 p., 5 p.).
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad automobilių stovėjimo vieta, esanti Kaune, Bažnyčios g. 6, darbo dienomis yra mokama nuo 8 val. iki 18 val. (t.1, b.l. 152-164). Pareiškėjas pripažįsta aplinkybę, jog savo automobilį šioje aikštelėje paliko 2010-08-20 (penktadienį) apie 8 val. 45 min. ir nesumokėjo vietinės rinkliavos. Tą patvirtina ir rinkliavos kontrolieriaus parodymai (t.1, b. 164), kuriais netikėti teismas duotoje situacijoje neturi jokio pagrindo. Kelio ženklų ir signalų konvencijos, kurią Lietuva yra ratifikavusi, bei jos pagrindu suformuoto Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimo standarto LST 1405:1995 (modifikuotas standartu LST 1405:1995/1K:2003) įtvirtintas bendrasis kelių ženklinimo principas, pagal kurį ženklai statomi taip, kad vairuotojai, kuriems jie skirti, galėtų juos lengvai ir laiku atpažinti. Teismas pabrėžia, kad nurodomasis ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ su papildomomis lentelėmis Nr. 828 ir Nr. 840 „Mokamos paslaugos“ reiškia, kad už transporto priemonėms stovėjimo paslaugas mokama. Šią aplinkybę patvirtina ir 2002-02-21 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 35, kuris privalomas ir pareiškėjui, nuostatų sisteminė analizė. Nuostatų 8.4 p. numato, kad nuo rinkliavos atleidžiami neįgalūs asmenys, turintys neįgaliojo automobilio statymo kortelę. Byloje nėra jokių duomenų, duodančių pagrindą išvadai, kad pareiškėjas teisės aktų nuostatomis buvo atleistas nuo rinkliavos mokėjimo arba turėjo neįgaliojo automobilio statymo kortelę (t.1, b.l. 163, t.2, b.l. 86-84, teismų informacinės sistemos Liteko duomenys).
Teismas konstatuoja, kad byloje nekyla ginčas dėl KET pažeidimo padarymo faktinių aplinkybių, o tik dėl pareiškėjo veiksmų juridinės kvalifikacijos (visų teisės pažeidimo sudėties elementų buvimo jo veiksmuose). ATPK 17 str. numato, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Paminėtos teisės normos turinio analizė duoda pagrindą išvadai, kad būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos sąlygos – gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta. Teismas taip pat pabrėžia, kad ATPK 257 str. numato, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 str. 6 d., kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš to seka, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas, kaip teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Teismas, tuo pačiu, atkreipia dėmesį, kad vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pareiškėjas būtinąjį reikalingumą iš esmės grindžia tuo, kad nesumokėta rinkliava yra mažesnė žala, negu fizinis skausmas, kurį jis būtų patyręs, jeigu jam būtų reikėję nueiti didesnį atstumą iki kelionės tikslo. Šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir visiškai neatitinkantis ATPK 17 str. sąlygų. Siekdamas išvengti skausmo pareiškėjas turėjo realią galimybę kelionės tikslą pasiekti viešuoju transportu, taksi ir pan.. To pasėkoje teismas neturi pagrindo vertinti, kad pažeidimas yra padarytas dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių, darančių pažeidimą mažai pavojingu, nes jokio akivaizdaus ir realaus pavojaus būtinojo reikalingumo situacijai, kaip ji apibrėžta ATPK 17 str., atsirasti nebuvo. Tai duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 -1 str. 2 d., sudėtis (ATPK 256 – 257 str., ABTĮ 57 str.).
Teismui pateiktų rašytinių įrodymų visetas (t.1, b.l. 133-139, t.2, 97-102) bei viešame teismo posėdyje pareiškėjo akivaizdoje apklaustų liudytojų parodymai (t.2, b.l. 11-16) taip pat patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas 2011-01-11 apie 12 val. 45 min. Kauno mieste, Garliavoje, Vytauto gatvėje, vairavo automobilį VW Passat neprisegęs įrengto saugos diržo ir jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo bei transporto priemonės privalomojo draudimo sutarties. Įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai nuosekliai parodė, jog aiškiai vizualiai matė pareiškėjo saugos diržo padėtį. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog automobilio stiklai netemdytas, buvo šviesu, todėl diržo padėtis buvo aiškiai matyti. Savo tarnybiniuose pranešimuose policijos pareigūnai taip pat nurodė, kad jie šį pažeidimą pastebėjo vizualiai.
Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 202 p. įpareigojo pareiškėją, važiuojant automobiliu, užsisegti saugos diržą. Pareiškėjas teigia, kad važiuodamas automobiliu buvo užsisegęs saugos diržą, norėjo paduoti prašomus dokumentus, jų ieškojo kuprinėje, o policijos pareigūnai duoda melagingus parodymus. Teismas atmeta šiuos pareiškėjo skundo motyvus, taip pat pareiškėjo paaiškinimą teisme, kaip prieštaraujančius kitų bylos duomenų, kurie sudaro logiškai nuoseklią įrodymų grandinę, visumai (ABTĮ 57 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad liudytojai (policijos pareigūnai), važiuodami šalia pareiškėjo automobilio šviesiu paros metu turėjo realią galimybę matyti, jog pareiškėjas vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržo. Pareigūnai šias aplinkybes (taip pat ir dokumentų nepateikimo faktą) patvirtino ir teismo posėdžio metu. Policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, rašytų iš karto po įvykio, duomenys visiškai sutampa su pažeidimo protokolo (įtarimo pareiškėjui), nutarimo skirti administracinę nuobaudą duomenimis, taip pat ir su liudytojų parodymais, duotais teismo posėdžio metu. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad šioje situacijoje pareiškėjas siekia išvengti administracinės atsakomybės ir administracinės nuobaudos sukeltų neigiamų pasekmių. Policijos pareigūnai tik vykdė savo tarnybinę užduotį, todėl jiems melagingai apkalbėti (apkaltinti) pareiškėją nebuvo jokio realaus pagrindo. Jokio kitokio suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti pareiškėją, teismas nenustatė. Teismas šiuos policijos pareigūnus laiko nešališkais ir remiasi jų parodymais (ir tarnybinio pranešimo duomenimis) priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d., Teismų įstatymo 33 str., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N16-512/2007 ir kt.). Be to, paminėtas aplinkybes patvirtina ir įsiteisėjusio Kauno rajono apylinkės teismo nutarimo ir Kauno apygardos teismo nutarties, kur pareiškėjas pripažintas kaltu pagal ATPK 187 str. 2 d. (šis pažeidimas buvo padarytas iš karto po pareiškėjo sustabdymo dėl saugos diržų naudojimo tvarkos pažeidimo) (t.2, b.l. 97-102, Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Taigi, teismui pateiktų duomenų visuma duoda pakankamą ir neginčijamą pagrindą išvadai, kad pažeidimo protokolą surašęs bei administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs ir administracinę nuobaudą skyrę pareigūnai padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas pažeidė KET 202 p. reikalavimus ir jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 134 str. 1 d., sudėtis (ABTĮ 57 str.).
Skiriant administracinę nuobaudą pagrįstai nebuvo nustatytos pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Institucijos pareigūnas pagrįstai nustatė pareiškėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ATPK 32 str. 1 d. 5 p. (t.1, b.l. 140-144, 175-179, taip pat Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Teismas iš esmės sutinka su tokia Institucijos pareigūno išvada. Dėl šių priežasčių pareiškėjui iš esmės pagrįstai paskirtų administracinių nuobaudų dydis nustatytas aukščiau už sankcijų vidurkį. Jokie esminiai ATPK 9 str., 20 str., 24 str., 30 str., 30-1 str., 30-2 str., 31 – 32 str., 33 str., 35 str., 260 str., 272 str. 284 str., 286 str. pažeidimai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu nebuvo nustatyti. Teismas, tuo pačiu, pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmas, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda skiriama, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.
Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys taip pat duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad administracinių teisės pažeidimų protokolų nuorašai, kuriuose išdėstytos procesinės teisės, pareiškėjui buvo bandoma įteikti, tačiau jis jų paimti nepageidavo, iš esmės buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą Institucijoje. Pats pareiškėjas teismui betarpiškai paaiškino, jog jis sąmoningai ignoravo korespondenciją bei pareigūnų mėginimus su juo susisiekti. Be to, skunde jokių padarytų esminių procesinių pažeidimų, kurie būtų besąlyginė vada skundžiamam nutarimui panaikinti, nenurodė ir pats pareiškėjas. Pagrindinę skundo argumentų masę sudaro pareiškėjo subjektyvūs policijos pareigūnų elgesio vertinimai, kurie neturi lemiamos reikšmės nutarimų skirti administracines nuobaudas teisėtumai (arba neteisėtumui). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens (pareiškėjo) skundo nagrinėjimas viešame teismo posėdyje leidžia pašalinti procesinius pažeidimus, galimai padarytus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą bei skiriant administracinę nuobaudą Institucijoje (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d.). Teismo posėdyje liudytojais buvo apklausti policijos pareigūnai, betarpiškai stebėję ir užfiksavę teisės pažeidimą, ištirti bylos rašytiniai įrodymai. Iš to seka, kad nėra jokio pagrindo naikinti Institucijos priimtų nutarimų skirti administracines nuobaudas (ABTĮ 57 str.).
Teismas taip pat pabrėžia, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisės normos, nustatančios baudžiamąją atsakomybę ir administracinę atsakomybę, turi daug bendrybių. Konstitucinis Teismas 2005-11-03 nutarime pabrėžė, kad jei tam tikros įstatymuose nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, nesvarbu, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai (baudžiamajai, administracinei, drausminei ar kitokiai) šios sankcijos būtų priskirtos, ir nesvarbu, kaip atitinkamos sankcijos būtų vadinamos įstatymuose, įstatymuose būtinai turi būti nustatytos tokios procesinės garantijos asmenims, traukiamiems teisinėn atsakomybėn pagal atitinkamus įstatymus, kokios kyla iš Konstitucijos, inter alia iš jos 31 straipsnio. Šiame kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos 31 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos kaip skirtos tik asmenims, traukiamiems baudžiamojon atsakomybėn. Todėl iš Konstitucijos normų ir principų baudžiamųjų bylų nagrinėjimui teisme kylantys reikalavimai mutatis mutandis taikytini ir teisme nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas. Konstitucijos 31 str. 4 d. nustato, kad bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu. ATPK 33 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Įvertinus minėtą įstatymo nuostatą, darytina išvada, jog šioje normoje yra numatytas nuobaudų skyrimas esant administracinių teisės pažeidimų sutapčiai. Teisės teorijoje ir praktikoje yra išskiriamos dvi nusikaltimų sutapties rūšys: idealioji sutaptis (tai atvejis, kai pažeidėjas viena veika tuo pačiu metu padaro du pažeidimus, numatytus skirtingose ATPK normose) ir realioji sutaptis (tai atvejis, kai asmuo keliais savarankiškais veiksmais, skirtingu metu padaro du ar daugiau pažeidimų, numatytų skirtinguose ATPK straipsniuose ir nei iš vieną iš jų jam dar nebuvo paskirta administracinė nuobauda). Įvertinus byloje esančią medžiagą - tai, jog pareiškėjas skirtingus administracinius teisės pažeidimus, kuriais yra kaltinamas, padarė ne tuo pačiu metu ir ne tais pačiais veiksmais, teismas daro išvadą, jog tarp pareiškėjo padarytų pažeidimų yra realioji sutaptis. 2 administracinio teisės pažeidimo bylas tą pačią dieną nagrinėjo tas pats Institucijos pareigūnas. Dėl to, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos turi būti subendrintos iš esmės apėmimo būdu. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo atžvilgiu tą pačią dieną už kelis skirtingu metu padarytus teisės pažeidimus yra priimti 2 savarankiški nutarimai skirti administracines nuobaudas ir paskirtos 2 atskiros administracinės nuobaudos. Tai prieštarauja ATPK 33 str. 2 d. nuostatoms, nes Institucijų nutarimai administracinio teisės pažeidimų bylose yra vykdytini dokumentai (CPK 584 str. 2 d. 1 p.). Pateikus priverstiniam vykdymui abu nutarimus skirti administracines nuobaudas, iš pareiškėjo nepagrįstai bus išieškoma didesnė bauda, todėl dalyje dėl administracinių nuobaudų subendrinimo nutarimai keistini ir pareiškėjui pagal abu nutarimus paskirtina tik viena subendrinta administracinė nuobauda.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
2011-01-20 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresniojo specialisto Aido Stravinsko nutarimą Nr. 65N-712586-11, kuriuo V. J. pagal ATPK 124-1 str. 2 d. buvo paskirta administracinė nuobauda - 100 Lt bauda už KET 8 p., 1 priedo (kelio ženklų 528, 828, 840) reikalavimų pažeidimą, ir 2011-01-20 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresniojo specialisto Aido Stravinsko nutarimą Nr. 65N-712652-11, kuriuo V. J. pagal ATPK 134 str. 1 d. buvo paskirta administracinė nuobauda - 200 Lt bauda už KET 202 p. pažeidimą, pagal ATPK 124-1 str. 6 d. – 40 Lt bauda už KET 16 p. pažeidimą ir subendrinta administracinė nuobauda paskirta – 200 Lt bauda, pakeisti sekančiai:
- remiantis ATPK 33 str. 2 d., 2011-01-20 nutarimu Nr. 65N-712586-11, 2011-01-20 nutarimu Nr. 65N-712652-11 paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir V. J. galutinę subendrintą administracinę nuobaudą paskirti – 200 (dviejų šimtų) Lt baudą.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.