Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėja Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutarimo skirti papildomą administracinę nuobaudą R. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-09-14 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimu R. V. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 2 d. paskirta pagrindinė administracinė nuobauda - 8000 lt. bauda su prekių ir transporto priemonės konfiskavimu (b.1. 16-17), už tai, kad jis 2011-08-30 apie 20.10 val. Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio poste, vykdamas iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką per valstybės sieną ir nedeklaravęs, kad veža pagal teisės aktų reikalavimus privalomas pateikti muitinei prekes, paslėpęs vairuojamo UAB „Smiltenė“ priklausančio krovininio automobilio „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kabinoje po gultu, sėdyne, daiktadėžėse ir kelioniniame krepšyje, nepateikdamas muitinės kontrolei bei jos taip išvengdamas, neteisėtai gabeno 3625 lito bendros muitinės vertės prekes - 500 pakelių cigarečių „Bond Street“ be banderolių.

2011-11-08 Kauno apygardos (apeliacinės instancijos) teismo nutartimi byla dalyje dėl papildomos administracinės nuobaudos - transporto priemonės konfiskavimo, skyrimo grąžinta apylinkės teismui naujam nagrinėjimui (b.l. 35-36).

Skundžiamu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-11-29 nutarimu R. V. už padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 2d., skirta administracinė nuobauda – automobilio „Scania“ v/n (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

UAB (duomenys neskelbtini) nesutikdama su šiuo nutarimu jį skundžia Kauno apygardos teismui ir prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-11-29 nutarimą panaikinti, priimti naują nutarimą, kuriuo nebūtų konfiskuotas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis krovininis automobilis „Scania“. Skunde teigiama, jog apeliantui nebuvo žinoma apie ankstesnę nuobaudą R. V. dėl mažesnio kiekio cigarečių kontrabandos, gabentos taip pat šiuo automobiliu. Pats pažeidėjas darbdaviui apie tai nepranešė, apelianto neinformavo nei teismas, priėmęs nutarimą, nei muitinės pareigūnai. Skunde nurodoma, jog apeliantas su R. V. padaryta veika visiškai nesusijęs. Priėmus į darbą R. V. buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis ir pasižadėjimas nevykdyti neteisėtų veikų, todėl darbdavys negali atsakyti už darbuotojo padarytas neteisėtas veikas. R. V. teisme taip pat paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturi nieko bendro su pažeidėjo padaryta veika, taip pat parodė, kad neinformavo darbdavio apie pirmąjį kontrabandos atvejį 2011-07-03 nei apie priimtą nutarimą.

Skunde teigiama, jog sprendimas konfiskuoti transporto priemonę paremtas prielaidomis bei spėlionėmis, nesiėmus veiksmų išaiškinti, ar muitinės pareigūnai informavo apie R. V. įvykdytus administracinius teisės pažeidimus. Apeliantas mano, jog teismo teiginys, kad kontrabanda buvo slepiama ne tik daiktam sudėti skirtose vietose, tačiau ir kitose vietose, prieštarauja kitoms teismo išvadoms, nes muitinės pareigūnų pareiga yra atlikti detalų automobilio patikrinimą. Be to, nurodoma, kad vien subjektyviomis spėlionėmis ir prielaidomis pagrįsta teismo išvada, jog po pirmos nuobaudos už kontrabandą paskyrimo darbdavys toliau suteikdamas kaltininkui valdyti ir naudoti savo transporto priemonę, savo sąskaita prisiėmė ir teisės pažeidimo recidyvo (pakartotinumo) riziką, tame tarpe ir žymiai didesniu mastu, kas pagal įstatymą užtraukia ne tik prekių, bet ir jų gabenimo priemonės, nepriklausomai nuo jos nuosavybės, galimą konfiskavimą, todėl nėra pagrindo išvadai, jog kaltininko darbdavys niekaip nesusijęs su teisės pažeidimu.

Skunde taip pa pažymima, jog transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju yra ne pareiga teismui, o kaip vienas galimas variantas ir priimant nutarimą teismas turi remtis nenuginčijamais įrodymais, kad darbdavys žinojo apie vairuotojo vykdomą neteisėtą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog UAB (duomenys neskelbtini) šiuo atveju yra tinkamas subjektas pagal ATPK 291 straipsnį paduoti apeliacinį skundą, nes skundžiamu nutarimu konfiskuotas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, nors pareiškėjas ir nėra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Skundžiamame nutarime pasisakyta dėl UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės, todėl laikytina, kad skundžiamas nutarimas yra priimtas ir UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teisę į teisminę gynybą taip pat turi įmonės, įstaigos, organizacijos bei kitos institucijos. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo nutartis Nr. N5-1420/2007 ).

Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, konstatuoja, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2011-11-29 nutarimu nepagrįstai skyrė R. V. skyrė papildomą administracinę nuobaudą- automobilio „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Apylinkės teismas skirdamas papildomą administracinę nuobaudą – automobilio konfiskavimą nurodė šiuos motyvus – 1) kontrabandos prekių kiekis buvo pakankamai didelis ir tokį kiekį gabenti per sieną ir nuslėpti nuo muitinės kontrolės, praktiškai neįmanoma; 2) kontrabanda buvo slepiama ne tik daiktams sudėti skirtose vietose, tačiau ir kitose automobilio kabinos vietose (po gultu, po sėdyne), kurios apsunkino kontrabandos aptikimą; 3) vos prieš 20 dienų iki šios bylos teisės pažeidimo R. V. jau buvo nubaustas už mažesnio masto kontrabandos gabenimą tuo pačiu savo darbdaviui nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, iš ko teismas sprendė, kad R. V. kontrabandą gabena sistemingai ir piktybiškai, tam naudodamas tą pačią jo teisėtai valdomą darbdavio transporto priemonę. Teismas taip pat konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, kad kaltininko darbdavys ir transporto priemonės savininkas yra niekaip nesusijęs su teisės pažeidimu, ir dėl to jo nuosavybė turėtų būti neliečiama, nes po pirmos nuobaudos už kontrabandą paskyrimo, jo darbdavys toliau suteikdamas kaltininkui valdyti ir naudoti savo transporto priemonę, savo sąskaita prisiėmė ir teisės pažeidimo pakartojimo riziką, tame tarpe ir žymiai didesniu mastu. Teismas taip pat nurodė, jog už pirmąjį kontrabandos gabenimą R. V. paskirta administracinė nuobauda savo tikslų aiškiai nepasiekė, ji neužkirto kelio recidyvui, panaudojant tą patį automobilį kontrabandai gabenti ir slėpti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracinė nuobauda skiriama tik konkrečiam asmeniui, ir ne bet kokiam, o padariusiam administracinį teisės pažeidimą, t.y. tam, asmeniui, kurio veikoje nustatoma administracinio teisės pažeidimo, numatyti konkrečiame ATPK straipsnyje, sudėtis. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi.

LR ATPK 30 straipsnis numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skiriant ir individualizuojant administracinę nuobaudą, teismas turi taip pat vadovautis įrodymų vertinimo taisyklėmis, numatytomis ATPK.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, priimdamas 2011 m. lapkričio 29 d. nutarimą dėl papildomos administracinės nuobaudos skyrimo R. V. administracinėje byloje, šių nuostatų nesilaikė, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėjo faktiniais bylos duomenimis nepagrįstas išvadas.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog administracinė nuobauda visų pirma turi atitikti padaryto pažeidimo pavojingumą ir užtikrinti administracine nuobauda siekiamų tikslų realizavimą. Be to, administracinė atsakomybė yra individuali atsakomybė ir atsako tik kaltas asmuo, o trečiųjų asmenų teisės neturėtų būti nepagrįstai pažeidžiamos ir suvaržomos skiriant administracinę nuobaudą kaltininkui, o taip pat ir papildomą nuobaudą- priemonių, skirtų kontrabandos daiktams gabenti, konfiskavimą.

Nors Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnyje numatyta galimybė konfiskuoti pažeidimo padarymo įrankį ar tiesioginį objektą, kuris pažeidėjui nepriklauso nuosavybės teise, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, ATPK specialiojoje dalyje, kurioje numatyta atsakomybė už konkrečius pažeidimus, 210 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šį pažeidimą gali būti skiriama atitinkamo dydžio bauda su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo, t.y. specialiojoje dalyje numatyta galimybė nekonfiskuoti kontrabandos priemonių. Kartu pažymėtina, jog LR ATPK detaliau konfiskavimas nereglamentuotas. Tuo tarpu LR Baudžiamajame kodekse, kuriame numatoma atsakomybė už nusikalstamas veikas, kurios savo pobūdžiu yra žymiai pavojingesnės visuomenei nei administraciniai teisės pažeidimai, konfiskavimas detaliai reglamentuotas. Numatyta kokiais atvejais konfiskuojamas kitiems asmenims priklausantis turtas, o tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, iš kaltininko išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. (LR BK 72 str.) Tokiu būdu yra užtikrinamas trečiųjų asmenų nuosavybės neliečiamumas ir jų teisėtų interesų bei jų teisių apsauga. Įtvirtinamos nuosavybės neliečiamumo garantijos.

Atsižvelgiant į šias nuostatas bei įvertinus tai, kad administracinė atsakomybė taikoma ir numatyta už mažiau pavojingus savo pobūdžiu pažeidimus nei nusikalstamos veikos, administracinės nuobaudos, susijusios su trečiųjų asmenų teisių suvaržymu, turėtų būti taikomos ypač atsakingai.

Šioje administracinėje byloje nustatyta, jog R. V. teisėtai valdoma darbdavio jam patikėta transporto priemone, automobiliu „Scania“, kontrabanda gabeno 500 pakelių cigarečių, kurios buvo rastos daiktadėžėje, kelioniniame krepšyje, po gultu, po sėdyne automobilinio kabinoje. Kaip pagrįstai nutarime nurodo apylinkės teismas, kontrabandos prekių kiekis buvo pakankamai didelis ir tokį prekių kiekį gabenti per valstybės sieną išvengiant muitinės kontrolės be transporto priemonės iš teisų yra sudėtinga, tačiau nėra neįmanoma. Be to, pažeidėjas cigaretes stengėsi paslėpti – jos buvo padėtos po gultu, po sėdyne, daiktadėžėje, t.y. stengėsi išvengti muitinės kontrolės, tačiau tai niekaip nepatvirtina aplinkybės, kad pažeidėjo darbdavys – automobilio savininkas gali būti su šiuo pažeidimu susijęs, apie jį žinoti bei nepagrindžia būtinumo konfiskuoti trečiajam asmeniui, darbdaviui, priklausančią transporto priemonę.

Tai, kad pažeidėjas vos prieš 20 dienų iki šio pažeidimo padarymo buvo administracine tvarka nubaustas už analogišką pažeidimą, tik dėl mažesnio kiekio cigarečių gabenimo tuo pačiu automobiliu, pagrįstai teismas vertino kaip neigiamai pažeidėjo asmenybę charakterizuojančią aplinkybę, rodančią pažeidėjo neteisėtų veiksmų sistemingumą bei piktybiškumą, tačiau tai taip pat nepatvirtina jokių pažeidėjo darbdavio sąsajų su jo darbuotojo daroma neteisėta veika.

Aukštesnysis teismas taip pat konstatuoja, jog visiškai nepagrįsta jokiais įrodymais, pagrįsta vien prielaidomis apylinkės teismo išvada, jog po pirmos nuobaudos paskyrimo darbdavys toliau suteikdamas kaltininkui valdyti ir naudoti transporto priemonę, savo sąskaita prisiėmė ir teisės pažeidimo recidyvo (pakartojimo) riziką, kas užtraukia ir griežtesnę atsakomybę, tame tarpe ir gabenimo priemonės, konfiskavimą. Byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, kad darbdavys žinojo apie pažeidėjo ankstesnį baustumą bei apie jo padaryto pažeidimo aplinkybes, o taip pat, kad žinojo, ar galėjo numanyti ir žinoti, kad pažeidėjas vėl neteisėtai elgiasi, pasinaudodamas jam teisėtai suteikta valdyti transporto priemone. Pažymėtina, jog naujas pažeidimas padarytas vos po 20 dienų po to, kai buvo priimtas nutarimas dėl ankstesnio pažeidimo, t.y. vos pasibaigus skundo padavimo terminui ir vos tik įsiteisėjus ankstesniam nutarimui. Byloje UAB (duomenys neskelbtini) atstovas nurodė, jog apie ankstesnį pažeidimą jam pranešta nebuvo, pats pažeidėjas neinformavo, nei muitinė, nei teismas, priėmęs nutarimą, nepranešė. R. V. patvirtino ir teisme paaiškino, kad darbdaviui nepranešė, nes nenorėjo nemalonumų. Jokių duomenų, paneigiančių šiuos UAB (duomenys neskelbtini) atstovo bei pažeidėjo aiškinimus byloje nėra. Be to, iš byloje esančių dokumentų- materialinės atsakomybės sutarties bei pasižadėjimo (b.l. 25-26) matyti, jog darbdavys siekė imtis priemonių, kad darbuotojai nedarytų tokių pažeidimų, todėl netikėti pareiškėjo ir pažeidėjo aiškinimais, kad darbdavys apie padarytą pažeidimą nieko nežinojo, nėra jokio pagrindo.

Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog darbdavys po pirmo pažeidimo patikėdamas toliau transporto priemonę prisiėmė ir teisės pažeidimo recidyvo riziką, pareiškėjo ir pažeidėjo aiškinimai, kad darbdavys nieko nežinojo jokiais duomenimis nepaneigti, todėl nepagrįsta apylinkės teismo išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltininko darbdavys niekaip nesusijęs su teisės pažeidimu. Šioje administracinėje byloje nesurinkta jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas, kaltininko darbdavys, būtų kaip nors susijęs su R. V. padarytu administraciniu teisės pažeidimu.

Tai, kad padarytas pakartotinis tos pačios rūšies pažeidimas, naudojant tą pačią transporto priemonę, rodo ypač neatsakingą pažeidėjo požiūrį į jo padarytą ankstesnę neteisėtą veiką, rodo pažeidėjo piktybiškumą bei patvirtina, jog ankstesnė nuobauda nebuvo efektyvi, nebuvo pakankama pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus, tačiau šios aplinkybės pakankamai įvertintos skiriant pažeidėjui pagrindinę administracinę nuobaudą-baudą, griežtesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas jos vidurkis, kuri savo dydžiu daugiau nei dvigubai didesnė nei gabentų cigarečių vertė, ir pačių cigarečių konfiskavimą. Tačiau kontrabandos daiktų gabenimo priemonei konfiskuoti šioje byloje pagrindų nėra.

Įvertinus gabentų cigarečių kiekį, tai, kad tokiam kiekiui gabenti tokia transporto priemonė nėra būtina, atsižvelgiant į tai, kad cigaretės nebuvo paslėptos specialiai tam įrengtose vietose, tačiau buvo vairuotojo asmeninio naudojimo erdvėje (krepšyje, po gultu, po sėdyne, daiktadėžėje), tai, o taip pat įvertinus tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie, kad pareiškėjui kaip nors buvo žinoma apie ankstesnį darbuotojo analogišką pažeidimą, padarytą ta pačia transporto priemone, ir nėra duomenų, kad žinodamas apie tokį pažeidimą pareiškėjas toliau patikėjo valdyti transporto priemonę kaltininkui, automobilio „Scania“, kurio vertė yra 100 000 Lt, konfiskavimas savo tiesioginiu neigiamu poveikiu akivaizdžiai ir neproporcingai yra didesnė ne konkrečiam pažeidėjui R. V., o su konkrečiu pažeidimu nesusijusiam asmeniui- jo darbdaviui, todėl pagrįstai manytina, jog ši priemonė neturės tiesioginio kaltininko nubaudimo poveikio ir nebus efektyvi prevencinė priemonė. Esant šioms aplinkybėms, šiuo konkrečiu atveju automobilio „Scania“ konfiskavimas laikytina akivaizdžiai neproporcinga priemone administracinės nuobaudos tikslams pasiekti ir turi būti panaikintas.

Įvertinus aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, teismo išvados dėl būtinybės konfiskuoti transporto priemonę, nepagrįstos byloje surinktų įrodymų visapusišku, objektyvių vertinimu, todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutarimas laikytinas nepagrįstu, neteisėtu ir turi būti panaikinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjas

nutaria:

UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą patenkinti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutarimą skirti papildomą administracinę nuobaudą R. V. administracinėje byloje panaikinti ir priimti naują nutarimą.

R. V. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 210 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą neskirti automobilio „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas – XLER4X20004397531, priklausančio UAB (duomenys neskelbtini) , konfiskavimo.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.