Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Rimo Švirino,

asmeniui, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonės, L. P., jo gynėjai advokatei Ramunei Genovaitei Baltrušaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal L. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria pripažinta, kad L. P. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2017 m. vasario 27 d. veika), padarė būdamas nepakaltinamas.

Pripažinta, kad L. P. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2017 m. kovo 1 d. veika), padarė būdamas nepakaltinamas.

Pripažinta, kad L. P. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2017 m. kovo 2 d. veika), padarė būdamas nepakaltinamas.

L. P., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. P.:2017 m. vasario 27 d., apie 14.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, žodinio konflikto metu smurtavo prieš savo mamą – I. T., t. y. vieną kartą įspyrė į dešinės kojos blauzdą bei vieną kartą sudavė dešinės rankos kumščiu į pilvo sritį, tokiu būdu mušdamas ir smurtaudamas savo motinai I. T. padarė odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešinėje blauzdoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą;2017 m. kovo 1 d., apie 04.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo mamą – I. T., t. y. stovint jai prie balkono durų sugriebė abejomis rankomis už plaukų ir tempė ją nuo balkono durų, po ko sugriebė abejomis rankomis jai ties abejų krūtų sritimi, tokiu būdu mušdamas ir smurtaudamas savo motinai I. T. padarė plaukų išretėjimą galvoje, kraujosruvas krūtinėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą;2017 m. kovo 2 d., apie 04.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo mamą – I. T., t. y. jai miegant lovoje sugriebė ranka už plaukų ir tempė iš lovos, po ko ją abejomis rankomis sugriebė už abejų pečių ir žastų srities, suspaudė ir stūmė, ko pasekoje I. T. nukrito ant kairiojo šono, po ko neleisdamas jai atsistoti koja užmynė ant dešinės kojos pėdos ir prispaudęs laikė, jam nematant I. T. ištrūko ir nubėgo į kambarį, kuriame ją pasivijęs sugriebė abejomis rankomis už abejų žastų ir alkūnių srities bei jėga stūmė ją, ko pasekoje ji atsitrenkė nugaros sritimi į lovos briauną, po ko keliu ją prispaudė ir laikė, jai ištrūkus ir nuėjus į virtuvę ranka sudavė du smūgius į galvos sritį, tokiu būdu mušdamas ir smurtaudamas savo motinai I. T., padarė poodines kraujosruvas nugaroje, kairio peties srityje, dešinio žasto srityje, kairio žasto srityje, dešinėje pėdoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Apeliaciniame skunde L. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarties dalį, kuria jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ir paskirti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nurodo, kad savo kaltę suprato ir atsiprašė nukentėjusiosios, kuri jam atleido. Nuo 2017 m. balandžio mėnesio, po gydymo ligoninėje, reguliariai lankosi pas gydytojus, yra stebimas jų ir vykdo visus nurodymus. Stengiasi adaptuotis visuomenėje, ieškosi darbo. Taip pat teigia, jog prokuroro pareiškimas išnagrinėtas nepranešus jam ir nukentėjusiajai, neišklausius jų nuomonės. Mano, jog nėra toks pavojingas, kad būtų taikomas stacionarinis stebėjimas.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka L. P., jo gynėja advokatė Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė ir nukentėjusioji I. T. prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė Dovilė Augustauskaitė prašė apeliacinį skundą atmesti. L. P. apeliacinis skundas atmetamas. Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Nagrinėjamu atveju L. P. savo padarytų nusikalstamų veikų neginčija ir apeliaciniame skunde prašo jam taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.BPK 400 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nagrinėjant bylas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo teisiamajame posėdyje turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija įvertino tai, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausta nukentėjusioji I. T., o tik buvo pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Taip pat pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas liudytojas R. P., o buvo tik pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, todėl siekiant išsamiai patikrinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą ir pašalinti jame keliamas abejones, byloje buvo atliktas įrodymų tyrimas.Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji I. T. parodė, kad L. P. intensyviai ieškojo darbo ir dabar tai daro, bet su 30 procentų darbingumu jam sunku susirasti darbą. Tuo metu jis atlikinėjo praktiką vienoje įmonėje ir po mėnesio jį atleido, pasakė, kad yra neadekvatus, o mėnesį laiko jis praktiką neatlygintinai atliko po 8 valandas, nors turėjo dirbti tik 3 valandas. Nuo to darbo jis pavargo, jautė spaudimą iš darbdavio. Tai buvo gruodžio 23 d. ir nuo tada jis visus vaistus išmetė, parsinešė alkoholio ir gėrė ne alų, o degtinę iš butelio kaklelio ir negalėjo pasigerti. Sakė, jog nori nusiraminti, bet niekas neramina. I. T. kreipėsi į gydytojus (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, aiškino, kokia jo būsena. Ji pas gydytoją nuėjo gruodžio 30 d., o gydytoja pasakė, kad jis gruodžio 19 d. jau buvo atėjęs, nes jį darbdavys siuntė dėl medicininio pažymėjimo. Gydytoja stebėjosi kaip jis nuo 19 d. iki 23 d. dirbo prie staklių ir šlifavo gintarą. Sausio 23 d. L. P. paguldė į klinikas, nes kreipėsi jo tėvas. Po 10 dienų jį išleido pačiam prašant. I. T. išsigando kai jis atėjo į namus, kaip jis buvo apsirengęs ir kaip jį išleido. Jam net nebuvo paskirtas gydymas, nes mažiausiai reikia mėnesio. Grįžęs jis blaškėsi, vaistų negėrė. Paskutines tris dienas jis smurtavo ir tik po smurto jį išvežė. Apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti nukentėjusiosios I. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu I. T. parodė, kad gyvena kartu su sūnumi L. P., adresu (duomenys neskelbtini). Jos sūnui L. P. gydytojų komisija yra pripažinusi negalią, dėl psichologinių sutrikimų. Sūnus yra agresyvus jos atžvilgiu. Ji jo tikrai bijo dėl jo elgesio, jaučia nuolatinę baimę. Ne kartą L. P. yra prieš ją naudojęs fizinį smurtą. 2013 m. ji kreipėsi į policiją dėl savo sūnaus fizinio smurto naudojimo prieš ją, teismas L. P. paskyrė priverstinę medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Jis buvo paguldytas į Rokiškio psichiatrijos ligoninę. Jis šiuo metu lankosi (duomenys neskelbtini) poliklinikoje pas psichiatrą. Taip pat yra gulėjęs (duomenys neskelbtini) ligoninėje. L. P. nuo 2016 m. gruodžio mėnesio nevartoja jam paskirtų gydytojų vaistų, vartoja alkoholinius gėrimus. 2017 vasario 27 d. apie 14.00 val. jai būnant namuose jos sūnus L. P. ją apkaltino jo spermos dingimu. Jis kambaryje, praeidamas pro ją stūmė ne mažiau 3 kartus savo kūnu, ji nukrito ant lovos, taip pat jis ją abejomis rankomis stumdė, dėl stumdymo jai fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Taip jis jai vieną kartą įspyrė į dešinės kojos blauzdą, ji jautė fizinį skausmą. Jis vėl jai sakė, jog ji grąžintų jo turėtą spermą, jai būnant kambaryje, netikėtai jai sudavė lygtais dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į pilvą, ji jautė itin stiprų fizinį skausmą. Taip pat jis ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Policijos pareigūnų ji nekvietė. 2017 m. kovo 1 d. apie 02.00 val. ji, gulėdama lovoje, matė, kad L. P. buvo kambaryje, sėdėjo prie kompiuterio, buvo įjungtas televizorius ir kiti prietaisai. Ji užmigo apie 02.00 val., o apie 04.00 val. prabudo pajutusi dūmų kvapą. Nubėgusi į virtuvę pamatė, kad buvo įjungta skrudintuvė, degė aliejus, galimai L. P. kepė bulves. Tuojau pat išjungė skrudintuvę. L. P. buvo virtuvėje. Nuėjo atidarė balkoną, taip išvėdino kambarį. Tuomet jis jai abejomis rankomis sugriebė už plaukų ir tempė ją nuo balkono durų, ji vėl puolė į balkoną ir jis abejomis rankomis sugriebė jai ties abejų krūtų sritimi, dėl to atsirado mėlynės. Tokie veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Ji nerado savo mobiliojo ryšio telefono, todėl policijos nekvietė. 2017 m. kovo 2 d. apie 04.00 val. ji pabudo iš miegų, pajuto, kad L. ranka, neprisiminė kuria tiksliai, sugriebęs jai už plaukų tempia ją iš lovos. Tempdamas sakė, kad ji pripylė aliejaus ir jis smirda. Ji jautė itin stiprų fizinį skausmą. Ištempta jėga už plaukų iš lovos, ji nubėgo prie įėjimo durų, pamatė, kad nėra rakto nuo buto įėjimo durų, neradusi rakto tuomet atsisėdo ant kėdės ir šaukė balsu pagalbos, galvojo, gal išgirs einančius kaimynus, kurių būtų prašiusi pagalbos. Ji L. prašė, kad jis iškviestų jai gydytojus. Tuomet jis atėjęs prie buto įėjimo durų abejomis rankomis sučiupo jai už abejų pečių ir žastų srities, suspaudė ir stūmė, tai yra, metė jėga ant batų dėžės ir ji nukrito ant kairioje šono, jautė itin stiprų fizinį skausmą kairiojo šono srityje, jis jai neleido atsistoti ir užmynęs koja ant dešinės kojos pėdos, sukėlė fizinį skausmą. Prispaudęs palaikė apie 1 minutę laiko ir tuomet ji atsistojo, ištrūko, nubėgo į kambarį, o L. P. jai iš paskos atėjo į kambarį ir sugriebęs abejomis rankomis iš priekio už abejų žastų ir alkūnių jėga stūmė ją ir ji atsitrenkė su nugaros apačios sritimi į lovos briauną, ji jautė itin stiprų fizinį skausmą nugaros apačios srityje, ties uodegikauliu. Tada L. P. prispaudė ją su keliu, tik nežino su kuriuo tiksliai, ir laikė prispaudęs jėga ją, kad ji neatsistotų. Ji gulėjo, tai yra, neatsikėlė gal 2 valandas laiko ir prašė iškviesti gydytojus, praėjus šiam laikui ji atsistojo ir jo vis prašė iškviesti gydytojus. Tačiau jis neiškvietė gydytojų. Nuėjo į virtuvę, o jis atėjo jai iš paskos ir pajuto vieną smūgį rankos, tik nežino, kurios tiksliai, ir kuo vieną smūgį į viršugalvį. Jautė fizinį skausmą. Jai akyse net aptemo. L. P. jai pasakė greičiau atsimerk. Po to vėl netikėtai jai sudavė vieną smūgį į galvos srities kairę pusę. Jautė taip pat fizinį skausmą. Prašė jo iškviesti gydytojus, tačiau jis neiškvietė. Apie 16.00 val. jis nuėjo atsigulti. Ji rado telefoną ir praėjus laikui paskambino savo krikšto dukrai, su ja pasitarė ir ji kartu su vyru atvyko pas ją į namus. Apie 20.00 val. ji iškvietė policijos pareigūnus. Ji tikrai bijojo dėl savo gyvybės. Dėl patirtų sužalojimų buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus. Matėsi kraujosruvos ant abejų krūtų viršuje, kairiame šono, ant abejų rankų žastų, ant kairiojo peties kairės kojos blauzdos ir kairės kojos pėdos. Taip pat jautė itin stiprų fizinį skausmą nugaros apačioje, uodegikaulyje bei kairiojo šono srityje. Į jokią kitą medicinos įstaigą nesikreipė (b. l. 22-24, 27-28).Apeliacinės instancijos teisme liudytojas R. P. parodė, kad dirba Kauno VPK patrulių rinktinėje. Atsimena, kad buvo iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini) dėl smurto artimoj aplinkoj. Buvo nurodyta, kad prieš motiną smurtauja sūnus, kuriam gali būti sutrikusi psichika. Vyko dviem ekipažais. Su kuo vyko, neprisimena. Tačiau antrame ekipaže buvo T. D. ir R. K.. Nuvykus kieme juos pasitiko nukentėjusioji. Nukentėjusioji nenurodė, kad buvo smurtaujama. Ji nurodė, kad buvo tik žodinis konfliktas. Kambaryje ji nurodė asmenį, kuris galimai prieš ją smurtavo. Tai buvo jos sūnus. Buvo iškviesti medikai. Moteris nurodė, kad sūnui yra taikomas priverčiamasis gydymas ir jis turi būti išvežtas į gydymo įstaigą. Motina pateikė medicininius dokumentus. Sūnus elgėsi ramiai, nesipriešino. Medikai nepageidavo, kad policijos pareigūnai juos lydėtų į gydymo įstaigą. Tai buvo daugiau konfliktas, negu smurtas artimoje aplinkoje. Apeliacinės instancijos teisme ekspertas Sigitas Simanauskas parodė, kad palaiko savo duotą išvadą. Asmens ligos kortelėje nurodyta, kad L. P. būklė iki liepos mėn. buvo bloga. Jam nuo liepos mėnesio buvo skiriamas gydymas, bet jis nevartojo medikamentų. Jo būklė nestabili, jam konstatuojamas psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, paranoidinis kliedesinis sindromas. Jo kliedesiai nukreipti prieš motiną, tai yra prieš konkretų asmenį. Nuo liepos mėn., įrašai jau kiti, jam yra taikomas gydymas prailginto veikimo medikamentais. Liepos 21 d. įrašuose nurodyti suvokimo sutrikimai, kliedėjimo idėjos. Rugpjūčio 4 d. įraše nurodyta, kad orientacija teisinga, bendravimui prieinamas, mąstymas sulėtėjęs, blankus, psichozės nestebimos. Rugpjūčio 18 d. įraše nurodyta, kad yra suvokimo sutrikimai ir kliedėjimo idėjos. L. P. sveikatos būklė nėra tiek pagerėjusi, kad būtų galima taikyti ambulatorinį gydymą.Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi buvo pripažinta, jog L. P. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), padarė būdamas nepakaltinamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymu visumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog L. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. Kadangi L. P. apeliaciniame skunde nusikalstamų veikų padarymo fakto neginčija, todėl šioje dalyje aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir plačiau nepasisako.Apeliaciniame skunde L. P. prašo jam taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.BK 17 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. BK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones: ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja (BK 98 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad L. P. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), padarė būdamas nepakaltinamas ir taikė priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog keisti skirtą stacionarinį stebėjimą į ambulatorinį, kaip to prašo L. P., pagrindo nėra. Kaip matyti iš bylos duomenų, ekspertizės akte Nr. 83TPK-102/2017 nurodyta, kad L. P. konstatuojamas psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, dėl ko jis nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. To negali daryti ir dabar, nes vis dar serga paranoidine šizofrenija. Jam tikslinga taikyti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje (b. l. 89-93). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu teismo psichiatras ekspertas Sigitas Simanauskas patvirtino ekspertizės aktą Nr. 83TPK-102/2017 ir paaiškino, jog ekspertizės metu nustatyta, kad L. P. mąstymas nenuoseklus, matomi valios sutrikimai, kliedesiai. Kadangi jis savo noru negeria vaistų, jo liga progresuoja, jis socialiai pavojingas, todėl turi būti izoliuotas nuo visuomenės ir patalpintas į psichiatrijos ligoninę. Siekiant nustatyti ar L. P. sveikatos būklė nepakito, apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas ekspertas Sigitas Simanauskas, kuris patvirtino, kad šiuo metu L. P. sveikatos būklė nėra tiek pagerėjusi, kad būtų galima taikyti ambulatorinį gydymą. Taigi aukščiau išdėstytų įrodymų visuma rodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. P. taikė stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, todėl tenkinti L. P. apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. P. apeliacinį skundą atmesti.