Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-11-11 · Byla Nr. N-261-4093-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-11
Bylos Nr.
N-261-4093-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla N261-4093/2011Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02014-2009-1Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2009 m. gegužės 30 d., 10.45 val., Taikos pr. 66 A, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį Kia Carnival, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai saugu ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį, nepranešęs policijai apie eismo įvykį, iš įvykio vietos pasišalino, nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, privalomojo .vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.1950 (red., galiojusi pažeidimo padarymo metu) (toliau – ir KET) 9, 14, 234, 238 punktų reikalavimus.

II.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarimu A. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį paskirta 200 litų bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu subendrinus nuobaudas A. P. paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje bei 123 straipsnio 5 dalyje, nutraukė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad A. P. paaiškinimai, kad jis 2009 m. gegužės 30 d. apie 10.45 val. nesukėlė eismo įvykio, paneigia O. D. tarnybinis pranešimas (b.l. 10) ir jo parodymai (b. l. 37-38), V. Š. parodymai, liudytojų V. P., M. K., E.Tamašauskienės parodymai. Teismas pažymėjo, kad dėl eismo įvykio padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai atlygino UAB „Klaipėdos jūrų karavanas“. Teismas padarė išvadą, kad tai rodo, jog ši bendrovė pripažino, jog E.Tamašauskienės automobiliui nustatytus sugadinimus, užfiksuotus fotolentėse (b. l. 19-21) padarė šiai bendrovei priklausantį automobilį vairavęs asmuo, todėl teismas atmeta A. P. ir V. P. parodymus, jog po eismo įvykio nustatyti ir fotolentelėse užfiksuoti automobilių Kia Carnival, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai nesusiję su 2009 m. gegužės 30 d. eismo įvykiu.

Liudytojų Z. P. ir G. P. parodymus teismas vertino kaip neobjektyvius, kadangi jos gali būti suinteresuotos duoti palankius šeimos nariui parodymus. Teismas nenustatė pagrindo abejoti policijos pareigūno parodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad V. Š. parodymai apibūdinant automobilį vairavusį asmenį nėra lemiami ir vertinami kartu su kitais gautais apie įvykį duomenimis, atsižvelgiant ir į jo parodymus, jog pas jį į namus buvo atėjęs A. P. ir klausė, ar jis panašus į eismo įvykyje dalyvavusį vairuotoją.

Teismas konstatavo, kad A. P. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

Teismas nustatė, kad A. P. vairuotojo pažymėjimo ir privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo poliso nepateikė ne eismo įvykio vietoje, o po eismo įvykio atvykęs į policiją. Tačiau administracinė atsakomybė už tai nėra taikoma.

III.

Apeliaciniu skundu A. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde A. P. nurodė, kad teismo nutarimas paremtas, priimtas nesurinkus pakankamai ir neabejotinų įrodymų, kad būtent A. P. padarė jam inkriminuojamus teisės pažeidimus, bei nepašalino visų kilusių abejonių dėl kaltės.

Paaiškino, kad pagal fotolentelėse užfiksuotų automobilių apgadinimų matyti, kad automobilių aukščiai skiriasi. Pagal techninius duomenis, automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) žibintas apgadintas aukščiau nei 55 cm aukštyje, kuriame užfiksuotas automobilio Kia Carnival bamperio nubrozdinimas, kuris galėjo atsirasti anksčiau, o ne nuo kontakto su automobilio Mercedes Benz metu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas vertino policijos pareigūno O. D. tarnybinį pranešimą ir parodymus apie tai, kad A. P. policijai prisipažino, jog tą dieną buvo įvykio vietoje, tačiau jokio eismo įvykio nepadarė, nors administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuota, kad nuo paaiškinimo A. P. atsisakė.

Liudytojas V. Š. 2009 m. birželio 18 d. paaiškinime bei teismo posėdyje nurodė, kad automobilį Kia Carnival, vairavęs asmuo nebuvo A. P., kad asmuo, vairavęs automobilį, sukėlusį eismo įvykį, buvo žymiai mažesnis ir vyresnis.

Teismui pateikta A. P. medicininė pažyma patvirtina, kad tiek jo amžius, tiek ūgis, neatitinka liudytojo V. Š. apibūdinimų.

Vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančių in dubio pro reo principu administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta.

Šalies argumentai

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

A. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Liudytojo V. Š. parodymai, nukentėjusiosios E.Tamašauskienės paaiškinimai, kad UAB „Klaipėdos jūrų karavanas“ atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą, autoavarijos vietos schema (b.l. 8), fotonuotraukos (b. l. 19-20) patvirtina, kad 2009 m. gegužės 30 d., 10.45 val., Taikos pr. 66 A, Klaipėdoje, automobilis Kia Carnival, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovėjusį automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.

Fotolentelėse (b.l. 19-20), eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 8) užfiksuoti automobilių Kia Carnival, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai atitinka liudytojo nurodytą ir autoįvykio schemoje užfiksuotą automobilių susidūrimo mechanizmą. Liudytojas, tiesiogiai stebėjęs eismo įvykį, įsidėmėjo automobilio, sukėlusio eismo įvykį valstybinės registracijos numerius. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje yra įrodyta, jog automobilio Kia Carnival, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai saugu ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.

Apeliantas neneigia, kad jis kartais vairuoja automobilį Kia Carnival, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „Klaipėdos jūrų karavanas“ tačiau teigia, kad tą dieną automobilio nevairavo. Pažymėtina, kad liudytojas M. K. parodė, kad UAB Klaipėdos jūrų karavanas“ darbuotojai naudojasi minėtu automobiliu, bet nustatytos tvarkos nėra. Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2009 m. gegužės 30 d. mintėtas automobilis turėjo būti pas A. P., prie jo namų (b.l. 37). Aplinkybę, kad eismo įvykio dieną, t. y. 2009 m. gegužės 30 d. automobilis Kia Carnival, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo prie A. P. namų, patvirtino ir pats A. P.. Jis taip pat paaiškino, kad turėjo ir automobilio raktelius (b. l. 36). Policijos pareigūnų O. D. tarnybiniame pranešime (b.l. 9) nurodyta, kad 2009 m. gegužės 30 d. apie 13.00 val. į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą atvykęs A. P. paaiškino, jog vairavo automobilį Kia Carnival, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo Taikos pr. 66 a esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Liudytojas O. D. teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju, patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojas A. P. asmeniškai nepažįstą, prieš duodamas parodymus buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b.l. 33). Teismas neturi pagrindo netikėti minėto liudytojo parodymais.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad 2009 m. gegužės 30 d. automobiliu Kia Carnival, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi A. P.. O A. P. apeliacinio skundo argumentą, t. y. kad 2009 m. gegužės 30 d. automobiliu Kia Carnival, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis nesinaudojo, vertina kaip pasirinktą gynybos būdą, siekį išvengti administracinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojų G. P. ir Z. P. parodymus vertino kaip neobjektyvius.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors liudytojas V. Š. parodė, kad eismo įvykį sukėlęs vairuotojas jam pasirodė vyresnis už A. P., o 2009 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti, kad minėtą automobilį vairavo būtent A. P., nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad automobilį Kia Carnival, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. gegužės 30 d. 14.45 val. vairavo A. P..

Iš apeliacinio skundo matyti, kad A. P. teismo nutarimo nepagrįstumą grindžia ir tuo, kad teismas jo manymu netinkami vertino byloje surinktus įrodymus. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Įvertinusi byloje esančius įrodymus ir teismo nutartį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus įvertino tinkamai. Pirmosios instancijos teismui pakako įrodymų konstatuoti, kad A. P. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

Priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis ir Institucijos nutarimas turėtų būti panaikinti ar pakeisti, teisėjų kolegija nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasStasys Gagys