Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rogradas“ bankroto administratoriaus P. Ž. prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartimi UAB „Rogradas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas P. Ž. (1 t., b. l. 53–57). Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (1 t., b. l. 136–137). 2017 m. spalio 16 d. teisme gautas bankrutavusios UAB „Rogradas“ bankroto administratoriaus P. Ž. prašymas priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos (b. l. 101). Kartu su prašymu pateikta Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. spalio 10 d. pažyma Nr. S-Š-414 (b. l. 114).Apie paskirtą teismo posėdį, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl įmonės veiklos pabaigos, viešai paskelbta specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (b. l. 116), apie teismo posėdžio vietą ir laiką įmonės kreditoriai informuoti (b. l. 117–118). Įmonės kreditorių prieštaravimų dėl bankroto administratoriaus pareikšto prašymo priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos negauta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla (kartais, kai ji naudinga įmonei, – tęsiama), taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl galimumo priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, be kita ko, būtina vertinti, ar egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorė atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie (iš lot. preliminariai) įrodymų egzistuojant realią galimybę tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-797-178/2015).Iš bankroto administratoriaus pateikto likvidavimo akto matyti, kad bankroto proceso metu buvo parduotas įmonei priklausantis turtas, iš viso bankroto metu gauta 7685,00 Eur, kurie buvo skirti atsiskaityti su kreditoriais, iš viso liko nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai 31 204,39 Eur sumai. Kadangi visas įmonei priklausantis turtas realizuotas, todėl bankroto administratorius nepateikė bendrovės turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad įmonė neturi turto ir debitorių, iš kurių būtų galima patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, be to, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie teisminius ginčus, kuriuose dalyvautų UAB „Rogradas“.Teismui pateikta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros 2017 m. spalio 10 d. pažyma patvirtina, kad agentūra neturi pretenzijų dėl UAB „Rogradas“ veiklos pabaigos (2 t., b. l. 114). Visi paminėti duomenys rodo, jog visos ĮBĮ numatytos ir būtinos procedūros yra pilnai užbaigtos, pagal bankroto administratoriaus pateiktus duomenis liko nepatenkinti 31 204,39 Eur dydžio kreditoriniai reikalavimai, tačiau įmonė neturi turto, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad kreditoriaus reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi. Duomenų, kad bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius neišnaudojo visų galimybių tenkinti kreditoriaus reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta. Esant šioms aplinkybėms, nėra kliūčių priimti sprendimą dėl šios įmonės veiklos pabaigos. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad įmonės pasibaigimas neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti tiek į turtą, kylantį iš reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą. Šiais atvejais bankrutavusios ir iš juridinių asmenų registro išregistruotos įmonės turtą ir turtines reikalavimo teises pagal įstatymą perima jos kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti likvidavimo procedūros metu, pagal ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-701-798/2016).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, 32 straipsnio 4 dalimi, teismas

nutaria:

Pripažinti, kad UAB „Rogradas“ (įmonės kodas 145533712, buveinės adresas Vilniaus g. 6, Kuršėnai, Šiaulių r.) veikla pasibaigė.

Patvirtinti bankrutavusios UAB „Rogradas“ likusius nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus, kurių bendra suma 31 204,39 Eur:

Eil. Nr.KreditoriusReikalavimas, EurPalūkanos, netesybos, EurKreditorinis reikalavimas EurAntros eilės kreditoriai1Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius558,26232,06790,322VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“68,90-68,903VĮ „Turto bankas“16 739,1810 238,6426 977,82Trečios eilės kreditoriai1Telia Lietuva, AB1004,63990,501995,132UAB „Kelias“1372,22-1372,22

Įpareigoti bankroto administratorių P. Ž. atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti bankroto administratoriui.