- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-13
- Bylos Nr.
- I-1561-386/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00364-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Šilalės skyriaus
- Advokatai
- Zita Jurgaitienė
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,
trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Šilalės skyriaus, atstovei Redai Siautilei,
2016-05-25 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. patikslintą pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Šilalės skyriaus, dėl termino atnaujinimo pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei dokumentus, įrodančius nuosavybės teises į žemę ir giminystės ryšį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja J. S. patikslintu pareiškimu (b. l. 50-52) teismo prašo jai atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos uošvienės A. S. iki 1940 m. liepos 22 d. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdytą 3,00 ha ploto žemę bei atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.
Pareiškėja nurodo, kad jos vyro V. S. mama A. S. iki 1940 m. liepos 22 d. privačios nuosavybės nacionalizavimo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 3,00 ha ploto žemės sklypą. Teigia, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius 2015 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. 33SD-2184-(14.33.104) atsisakė tenkinti jos 2015 m. spalio 5 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. S. žemę, nes iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu nustatyto termino 2001 m. gruodžio 31 d. prašymas atkurti nuosavybės teises į A. S. nekilnojamąjį turtą jiems nebuvo pateiktas.
Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių j išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d., o piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teigia, kad pagal šio straipsnio 2 dalį piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo nurodytoms institucijoms, o piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Paaiškina, jog pareiškėja ginčo sklypu nuolatinai nepertraukiamai naudojosi, rūpinosi juo kaip savo nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Teigia, kad su ja buvo sudaroma valstybinės žemės nuomos sutartis žemės ūkio veiklai, tačiau ji visą laiką suvokė, kad ginčo sklypas jai priklausė asmeninės nuosavybės teise. Teigia, kad jos garbus amžius ir sunki sveikatos būklė neleido jai visapusiškai teisingai suvokti šios teisinės situacijos, todėl sudarė objektyvias kliūtis paduoti prašymą bei pateikti kitus dokumentus, dėl ko buvo praleisti įstatymų nustatyti terminai. Mano, jog šios aplinkybės pripažintinos svarbiomis ir įstatymo nustatyti praleisti terminai atnaujintini.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba), atstovaujama Šilalės skyriaus (toliau – ir NŽT Šilalės skyrius), atsiliepimu į pareiškėjos patikslintą pareiškimą (b. l. 58-61) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesi kaip nepagrįstą.
Tarnyba teigia, kad pareiškėjos nurodytas aplinkybes paneigia pačios J. S. atlikti aktyvūs veiksmai atkuriant nuosavybės teises į kitus žemės sklypus, ji nuo 1992 metų iki 2001 metų aktyviai dalyvavo atkuriant nuosavybės teises. Atkreipia teismo dėmesį, kad pareiškėja J. S. 1992 m. sausio 29 d. pateikė prašymą (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybai atkurti nuosavybės teises į J. S. ir V. S. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) 2,5 ha ir 6,00 ha žemes, be to, 1997 m. gruodžio 30 d. pateikė prašymą Šilalės rajono žemėtvarkos skyriui, kuriuo prašė grąžinti S. J. nuosavybės teisėmis valdytą 6,00 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad pareiškėja buvo aktyvi atkuriant nuosavybės teises, tačiau neišreiškė savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. S. nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Teigia, kad pareiškėja pareiškime nenurodo termino praleidimo priežasčių, dėl kurių ji pati ar per atstovą negalėjo laiku realizuoti savo teisių. Mano, kad vien tik nežinojimas nėra pagrindas atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Teigia, kad nėra duomenų patvirtinančių, jog ginčo žemė nuosavybės teise priklausė A. S. iki 1940 m. liepos 22 d.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė patikslintą pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti jį jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepimą į pareiškėjos patikslintą pareiškimą ir prašė atmesti jį atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byloje sprendžiamas klausimas dėl praleisto termino atnaujinimo paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas laikantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) įtvirtintų nuostatų. Įstatymų leidėjas yra nustatęs galutinius prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus: prašymus atkurti nuosavybės teises buvo galima paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentams pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje A63-529/2009, 2009 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-772/2009). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-18/2010).
Pareiškėja J. S. prašo atnaujinti jai praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos uošvienės A. S. iki 1940 m. liepos 22 d. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdytą 3,00 ha ploto žemės sklypą bei atnaujinti terminą nuosavybės teisę į žemę ir giminystės ryšį įrodančių dokumentų pateikimui. Pareiškėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui 2015 m. spalio 5 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo A. S. (b. l. 13). NŽT Šilalės skyrius 2015 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. 33SD-2184-(14.33.104.) „Dėl prašymo“ informavo pareiškėją, kad išnagrinėjus NŽT Šilalės skyriuje turimus dokumentus nustatyta, kad iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu nustatyto 2001 m. gruodžio 31 d. termino prašymas atkurti nuosavybės teises į A. S. nekilnojamąjį turtą nebuvo pateiktas. Pasiūlyta kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. Pareiškėja nurodo, kad įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. jog nesuvokė, kad Tauragės apskrities archyvo 1999 m. gruodžio 10 d. pažymėjimą Nr. M- 628 (b. l. 16) su prašymu turėjo pateikti Žemėtvarkos skyriui ir prašyti atkurti nuosavybės teises, kad ji visą laiką suvokė, kad šiuo žemės sklypu naudojasi kaip savo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja J. S. 1992 m. sausio 29 d. pateikė prašymą (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybai atkurti nuosavybės teises į J. S. ir V. S. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) 2,5 ha ir 6,00 ha žemes (b .l . 37 a). 1997 m. gruodžio 30 d. pateikė prašymą Šilalės rajono žemėtvarkos skyriui, kuriuo prašė grąžinti S. J. nuosavybės teisėmis valdytą 6,00 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini) (b. l. 38-38a).
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, išnagrinėjęs 1994-07-04 J. S. prašymą, 1994 m. lapkričio 28 d. išdavė archyvo pažymėjimą Nr. T-658-S (b. l. 39). Pareiškėja šį dokumentą pateikė (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybai. Archyvo pažymėjime nurodyta, kad Tauragės apskrities valsčių savivaldybių archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) byloje, Nuomininkų seniūnijos ūkininkams išduotų pažymėjimų žibalui pirkti 1940 05 (tiksli data nenurodyta) registracijos lape įrašytas S. J. (pavardė - taip dokumente, tėvo vardas, gimimo metai nenurodyti), (duomenys neskelbtini) (taip dokumente) kaime valdęs 6 ha žemės. Pastabose parašyta, kad daugiau žinių apie J. S. ir žinių apie A. M. (duomenys neskelbtini) kaimo turėtą žemę, žemės įsigijimą iš M. M. nepilnai išlikusiuose archyvo dokumentuose nerasta.
Tauragės apskrities 2001 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 87-8573 (b. l. 40a-41) J. S., pagal prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jai tenkantį buvusio savininko J. S. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) kaime 6,00 ha žemės plotą, grąžinta natūra 4,50 ha žemės ir 1,5 ha miško.
Visos šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja nuo 1992 metų iki 2001 metų aktyviai dalyvavo atkuriant nuosavybės teises, todėl negalėjo nežinoti, kad turi Tauragės apskrities archyvo 1999 m. gruodžio 10 d. pažymėjimą Nr. M-628 su prašymu pateikti Žemėtvarkos skyriui.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, pritaria trečiojo suinteresuoto asmens pozicijai, kad pareiškėja dar iki 2001 m. gruodžio 31 d. turėjo žinoti apie savo teisę pretenduoti atkurti nuosavybės teises, tačiau prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisės aktų nustatytu terminu nepateikė dėl subjektyvių priežasčių, t. y. veikdama savo rizika, savo valia pasirinko tokį elgesio modelį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai buvo objektyvių kliūčių iki įstatymo nustatyto termino pabaigos pasirūpinti ir pasinaudoti atstovavimo institutu. Tam objektyviai negalėjo kliudyti nei pareiškėjos amžius, nei sveikatos būklė ar išsilavinimo pobūdis. Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, ne kartą yra konstatavęs, kad asmens, prašančio atnaujinti įstatymu nustatytą terminą, sveikatos būklė, garbus amžius, šeiminė padėtis, išsilavinimo lygis ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės nėra veiksniai, savaime pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis (pvz. 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-680/2008; 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-423/2010; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1249/2010 ir kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ji buvo suklaidinta ar jai buvo kliudoma ginti savo interesus. Pareiškėjos ankstesnė darbinė veikla ir pasiekimai, dabartinis užsiėmimas bei charakterio savybės neturi teisinės reikšmės byloje nagrinėjamų klausimų sprendimui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad toks pareiškėjos elgesys ir tinkamas nesidomėjimas savo visapusišku teisių įgyvendinimu reiškia jos pačios subjektyvų apsisprendimą ir negali būti laikoma objektyviu veiksniu, lėmusiu termino kreiptis į teismą praleidimą. Kitų svarbių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių, objektyviai trukdžiusių pradėti minėtą nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, pareiškėja nenurodė.
Kaip jau nurodyta, pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises į savo uošvienės (sutuoktinio motinos) A. S. iki 1940 m. liepos 22 d. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdytą 3,00 ha ploto žemę. Pareiškėjos sutuoktinis (mirties liudijime nurodyta V. S., santuokos liudijime nurodyta V. S., b.l. 15, 22) mirė (duomenys neskelbtini), t. y. iki nuosavybės teisių į žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso pradžios. Pažymėtina, jog pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų, kad ji turi subjektinę teisę pretenduoti atkurti nuosavybės teises į velionio sutuoktinio motinos žemę.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos J. S. patikslintą pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Šilalės skyriaus, dėl termino atnaujinimo pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei dokumentus, įrodančius nuosavybės teises į žemę ir giminystės ryšį.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.