- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-13
- Bylos Nr.
- 1S-1270-319/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-01599-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- N. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam N. P..
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, laisvės atėmimu dvejiems metams devyniems mėnesiams. Teistas: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį šešiasdešimt parų arešto. Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, taikant BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalis, subendrinta su bausme, paskirta Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu ir paskirta dviejų metų vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendis pakeistas: veika iš BK 182 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 3 dalį ir paskirta devyniasdešimt parų arešto bausmė, taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalis, paskirta dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu bei 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi paskirta dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metas aštuoniems mėnesiams. Bausmės pradžia – 2015 m. birželio 30 d., bausmės pabaiga – 2016 m. lapkričio 9 d.2016 m. rugpjūčio 29 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam N. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam N. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu jau yra pakankamai žymi jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro pagrindą manyti, kad nuteistais lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nebenusikals.Nuteistasis N. P. skundu apygardos teismo prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą: patvirtini Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nuteistasis teigia, kad teismas atsižvelgė į jam skirtą nuobaudą, kuri jau negalioja, be to, nuobauda jam buvo paskirta nepagrįstai, nes buvo nubaustas už atsisakymą gyventi būryje, kur grėsė pavojus jo sveikatai ir gyvybei, nes buvo apklausiamas ikiteisminiame tyrime kaip liudytojas apie kitų nuteistųjų nusikalstamas veikas. Nuteistojo nuomone, ši aplinkybė rodo jo teigiamą požiūris į kelio nusikaltimams užkirtimą. Teigia, kad yra akivaizdi jo elgesio korekcijos pažanga ir tai įvertino Komisija. N. P. nurodo, kad nuo bausmės atlikimo pradžios aktyviai dalyvavo būrio visuomeninėje veikloje, dirba neatlygintinus darbus aptarnavimo padalinyje, nors ir atlieka bausmė izoliuotas pagal BVK 70 straipsnį.
4.2. Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai įvertino jį neigiamai, motyvuodamas tik praeitimi ir nepastebėjo teigiamų savybių ir akivaizdžios pažangos bausmės atlikimo metu. Nuteistojo įsitikinimu, jei bausmės atlikimo metu nuteistasis laikosi nustatytos tvarkos, vykdo pareigas, dirba ar mokosi, reaguoja į socialinės reabilitacijos priemones, jo teisinė padėtis turėtų būti švelninama proporcingai, t.y., priklausomai nuo elgesio gerėjimo, suteikti jam daugiau teisių ir lengvatų. Taip pat nurodo, kad ir tarptautiniai teisės aktai lygtinio paleidimo priežiūros tikslu laiko nuteistojo asmenybės integravimosi į visuomenę galimybių padidinimą, sudarant sąlygas išsaugoti šeimos, kultūros ir kitus socialinius ryšius.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Nuteistojo N. P. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
Atsiliepimas
7.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis N. P. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad N. P. priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 48. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
7.2. Dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos, kolegija konstatuoja, kad tikrinti nuteistojo nurodytas aplinkybes dėl jos paskyrimo, nėra objektyvaus pagrindo, nes, visų pirma, nuobauda jau negaliojantis, be to, ją apylinkės teismas vertino ne kaip išskirtinę aplinkybę, o kartu su kitomis, ir ji neturėjo esminės įtakos sprendimo dėl atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
7.3. Kolegija pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo tarpu sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose. Įvertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Šiuo pagrindu kaip nepagrįsti atmestini ir nuteistojo skundo argumentai, kad teismas neturėjo teisės vertinti kitas aplinkybes, išskyrus įstatyme numatytas, t. y. BVK 157 straipsnyje išdėstytus formaliuosius pagrindus.
7.4. Abejonių dėl pakankamos pažangos mažinant nusikalstamos rizikos veiksnius kelia nuteistojo asmenybės ypatumai. Iš socialinės išvados duomenų matyti, kad nuteistasis kas kiek laiko užsiima veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu; neigia turintis kokių nors problemų (išskyrus tai, kad yra nelaisvėje) ir galvoja, kad nėra nieko, su kuo jis negalėtų susidoroti; apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išlieka aktualūs pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Todėl tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis N. P. turi vidurinį išsilavinimą, tačiau jokios specialybės neturi, duomenų, kad būtų mokęsis pataisos namuose, nėra. Nurodyta, kad pataisos namuose nuteistasis dirba, tačiau po lygtinio paleidimo jis bus bedarbis. Taigi, nors formaliai jo požiūris į darbą teigiamas, tačiau nuteistasis nesiima konkrečių veiksmų, kad padidinti įsidarbinimo laisvėje tikimybę.
7.5. Nuteistasis skunde teigia, kad teismas nepagrįstai vertino jo praeitį, o ne elgesio pasikeitimus atliekant bausmę. Nuteistojo skundo teiginys dėl nepagrįstai vertintų jo ankstesnių teistumų, ko jis jau negali pakeisti, neteisingas, nes aplinkybės, susiję su ankstesniais nuteistojo teistumais bei padarytų nusikalstamų veikų sunkumu nors ir negali būti laikomos pagrindu atsisakyti nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą nagrinėjamu atveju, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę, atskleidžia jo elgesį ir tuo pačiu leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, todėl taip pat turi būti įvertintos svarstant šį klausimą ir suponuoja pareigą teismui nuteistojo asmenybę vertinti itin kruopščiai. Šiuo atveju būtent aptartu aspektu nuteistojo ankstesni teistumai ir buvo vertinti. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau tai nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, nuteistasis pakartotinai padarė nusikaltimus. Jam bus paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė, ją atlikinėjo, ir jis buvo iš pataisos įstaigos lygtinai paleistas, tačiau be pateisinamų priežasčių nevykdė teismo jam paskirtų įpareigojimų, dėl ko lygtinis paleidimas buvo panaikintas. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis iš esmės nesuvokia padarytų nusikalstamų veiksmų priežasčių ir todėl negali jų savarankiškai ir savanoriškai šalinti. Kolegija visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytu teismo vertinimu, kad būtent teisingai nustatyti ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kriminogeniniai veiksniai, leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius nėra ženkli ir nesudaro pagrindo manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados, priešingai nei tai suvokia pats nuteistasis, neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Nuteistojo skunde nurodyti argumentai taipogi nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam N. P., lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo N. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.