Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. (J. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo nuomone, jis pagal aplinkybes (nesant darbo įmonėse, kuriose įsidarbindavo) laiku vykdė visas savo pareigas (kaip galėdamas greitai surasdavo darbdavius), elgėsi sąžiningai, kai atsakovas tinkamai nevykdė įstatymuose nustatytų pareigų dėl ko pareiškėjas negalėjo pradėti dirbti ir gauti atlyginimo, mokėti valstybei mokesčius, tuo pačiu nepažeisti įstatymų reikalavimų. Prašė skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. 24S187311, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, kuris yra Indijos pilietis, ketindamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (tarpininkavimo rašto Nr. (duomenys neskelbtini)), 2022 m. liepos 28 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas). Prašyme nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 210 Eur. Pareiškėjas prašyme taip pat nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis – UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamas darbo užmokestis.

Tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja įdarbinti užsienietį (duomenys neskelbtini), ekonominės veiklos rūšis (rūšys), pagal kurią (kurias) užsienietį ketinantis įdarbinti (įdarbinęs) darbdavys vykdo veiklą – (duomenys neskelbtini), numatant mokėti 1 210 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Įsipareigojama, kad užsieniečio darbo užmokestis nebus mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, – jo darbo užmokestis nebus mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį. Taip pat įsipareigojama, jog už užsienietį bus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

Migracijos departamentas 2023 m. kovo 31 d. priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (tarpininkavimo rašto Nr. (duomenys neskelbtini)), 2024 m. kovo 14 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį Nr. (duomenys neskelbtini)UTPĮ 44 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja įdarbinti užsienietį (duomenys neskelbtini), ekonominės veiklos rūšis (rūšys), pagal kurią (kurias) užsienietį ketinantis įdarbinti (įdarbinęs) darbdavys vykdo veiklą – (duomenys neskelbtini), numatant mokėti 1 525 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Įsipareigojama, kad užsieniečio darbo užmokestis nebus mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, – jo darbo užmokestis nebus mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį. Taip pat įsipareigojama, jog už užsienietį bus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą leisti pakeisti darbdavį ir dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2024 m. balandžio 29 d. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaudamasis UTPĮ 44 straipsnio 6 dalimi, 2024 m. gegužės 8 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį, tačiau prašymas dar nėra išnagrinėtas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis buvo nustatyta, jog pareiškėjui įdarbintam UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2024 m. balandžio 29 d. tris mėnesius darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas nors tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja jam mokėti 1 525 Eur mėnesinį darbo užmokestį.

2024 m. rugpjūčio 12 d. Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą Nr. 24S187311, kuriuo pareiškėjui panaikintas Leidimas tuo pagrindu, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais. Sprendimo motyvuose nurodoma, jog duomenys apie asmenį buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje ir nustatyta, kad asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. balandžio – birželio mėnesiais (tris mėnesius) asmeniui darbo užmokestis iš viso nėra mokamas, t. y. asmuo minėtoje bendrovėje faktiškai nedirba, nors šios bendrovės tarpininkavimo rašte įsipareigotas asmeniui mokėti darbo užmokestis – 1 525 Eur. Pažymėta, jog asmeniui teikiant prašymą dėl darbdavio pakeitimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad asmuo dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodyta bendrovės tarpininkavimo rašte.

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame tarpininkavimo rašte nurodyta, kad asmeniui bus mokamas 1 525 Eur mėnesinis darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad asmeniui įdarbinimo minėtoje bendrovėje laikotarpiu, iš viso nėra mokamas darbo užmokestis, tai reiškia, kad asmuo šioje bendrovėje faktiškai nedirba, kad asmuo nuo 2024 m. liepos 2 d., atsakovas konstatavo, kad asmuo, kreipdamasis dėl darbdavio pakeitimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip pat, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje, kadangi asmuo, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. UTPĮ 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).

UTPĮ (administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus. UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto imperatyvius reikalavimus, UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.

UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 8.3 papunktyje nustatyta, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui, – bent vieneriems metams.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktyje nurodyta, kad pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, – 1 minimali mėnesinė alga.

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, kaip pirmiau minėta, UTPĮ 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo metu, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Išimtys UTPĮ, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.

Atsakovas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje atlikęs duomenų patikrinimą, nustatė, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjui 2024 m. balandžio – birželio mėnesiais (tris mėnesius) minėtoje įmonėje nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis, kuris, anot pareiškėjo, yra jo pragyvenimo lėšos.

Taigi, iš įvardytų duomenų akivaizdu, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas darbo užmokesčio ir jokių kitų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis, jokių kitų pragyvenimo lėšų šaltinio jis nenurodė). Darbinės pajamos nurodytos kaip vienintelis pajamų šaltinis Lietuvoje. Pareiškėjui nepateikus duomenų apie kitas gaunamas pajamas (tokių duomenų nepateikta ir su skundu), Migracijos departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai), todėl teisėtai ir pagrįstai atsakovas priėmė ginčijamą Sprendimą.

Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus. „Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti UTPĮ numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir (ar) pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės buvo motyvuotos, neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktus, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, detaliai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visuma, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų ĮUTP 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrįstai panaikintas trimis savarankiškais pagrindais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija). Taip pat matyti, jog atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo, dėl to pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, atmestinas jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. K. (J. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.