Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiajai tyrėjai Dovilei Švabauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. A. H., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2017 m. vasario 3 d. priimto sprendimo medžiagoje ROIK 0116000600256 panaikinimo ir įpareigojimo pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato viršininko R. Š. 2017 m. vasario 3 d. priimtu sprendimu medžiagoje ROIK 0116000600256 (toliau – Sprendimas) buvo nuspręsta nepradėti administracinių teisės pažeidimų teisenos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ ir 174 straipsnius, o M. A. H. pranešimą palikti nenagrinėtą. Sprendime nurodyta, kad 2016 m. spalio 24 d. pranešimas dėl pranešėjo M. A. H. konflikto su taksi vairuotoju Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo patikrintas. Peržiūrėjus ir įvertinus M. A. H. pateiktą vaizdo ir foto medžiagą, taip pat vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. rugsėjo 28 d. nurodymu Nr. 5-N-10 Dėl policijos gaunamų dokumentų ir ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nustatyta, kad nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Teisme M. A. H. palaikė skundą ir paaiškino, kad yra miesto savivaldybės tarybos narys, kurio kompetencijoje yra viešosios tvarkos priežiūra. Jis dažnai nagrinėja tokius dalykus, ypač kai tai siejama su naktiniu gyvenimu. Pastebėjęs pažeidimą jis įspėja asmenis, dažnai žmonės nusiramina ir pašalina pažeidimą. Šiuo atveju buvo rimčiau. Jis matė ant šaligatvio paliktą automobilį. Asmuo smurtavo prieš jį, todėl galvoja, kad šis asmuo galėtų smurtauti ir prieš kitus asmenis. Jis tikrai nenori į tai nereaguoti ir niekam nepranešti dėl šio incidento, todėl pranešė policijai, kuri turėtų nagrinėti tokius dalykus. Šiuo atveju policija apskritai neatliko jokių veiksmų. Jau ne pirmas kartas, kai reikia praeiti per visus procesus, o tai yra nepriimtina, todėl prašo pagalbos. Faktas, kad baigiama smurtauti vien dėl to, kad tris kartus pakartojama, kad jis yra miesto tarybos narys. Taksi valstybinis Nr., (duomenys neskelbtini). Pažiūrėjus vaizdo įrašą matomas tas vyras. Paaiškina, kad tokį veiksmą asmuo turėtų naudoti gynyboje. Jis grėsmės asmeniui nerodė. Į policijos pareigūnus kreipėsi e-policija grįžęs namo ir pateikė visą vaizdo medžiagą. Jei kažkaip kitaip rašo apie pažeidimą, jis neturi galimybės pamatyti numerio ir gauti atsakymo, o būna dažnai, kad jis atsakymo negauna, todėl registruotai praneša e-policijai. Jis gauna daug visokių pranešimų, užklausimų. Norėtų būti tikras, kad galėtų rekomenduoti žmonėms naudingą informaciją apie policiją, kuri turi būti naudinga valstybei, tiek visuomenei. Jų klausimai ir pranešimai turi būti bent minimaliai tirti, kad jaustųsi, jog gyvena teisinėje valstybėje. Policija turėtų padėti ir atsakyti į pranešimus. Buvo vienas didelis incidentas, kuris baigėsi žmogaus mirtimi. Mano, kad matydami viešosios tvarkos pažeidimus, žmonės turi pranešti policijai ir gauti iš policijos atsakymus.

Teisme pareiškėjo atstovas advokatas Rokas Rudzinskas palaikė skundą pilnai ir paaiškino, kad nebuvo atliekami jokie veiksmai. Gali būti, kad įrodymų, patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, neužtenka. Šiuo atveju nieko nebuvo atliekama, nors buvo nurodyti ir liudytojo duomenys, buvo nurodytas ir nenustatytas asmuo, kuris padarė pažeidimą, tačiau niekas apklaustas nebuvo. Institucijos atsiliepime rašoma, kad duomenų nepakako, tačiau buvo galimybė tų duomenų surinkti daugiau. Prielaidos, kad buvo padaryta veika yra, t. y. automobilis stovėjo neleistinoje vietoje, asmuo elgėsi agresyviai, gali būti, kad į kadrą ne viskas pateko, tačiau buvo liudytojas. Niekas nebuvo ištirta, niekaip nebuvo informuojama. Sureaguota buvo tik po paklausimo, tada gautas atsakymas, kad nieko daryta nebuvo. Paprastai būna apklausiamas asmuo, bent prevencinis pokalbis pradedamas su asmeniu, apklausiamas liudytojas, tada galimos išvados. Šiuo atveju to nebuvo daroma. Kyla klausimas - ar tai laikoma nereikšmingu įvykiu, ar kitos priežastys lėmė tokį sprendimą. Pareiškėjas elgėsi pilietiškai, visuomeniškai, su tokiomis situacijomis susiduria ne pirmą kartą. Teisme jau buvo nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl kito atvejo, tuo atveju policija net atliko minimalius veiksmus. Turime situaciją, kai institucija užsiėmusi, dideli darbo krūviai ir pan., tačiau iš esmės teisingumą įgyvendina selektyviai, t. y. tiria ką nori. Nesako, kad rezultatas turi būti nuobauda, turėtų būti bent jau atliekamas minimalus tyrimas, kas šiuo atveju daroma nebuvo. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, paaiškina, kad akivaizdžiai matomi bent trys smūgiai Pareiškėjas filmavo pažeidimą dariusį asmenį tuo momentu, kai buvo daromas pažeidimas, tai daro pažeidėją viešu asmeniu tuo momentu. Darant pažeidimą, tampama viešu asmeniu, kurį galima filmuoti. Mano, kad tyrimas turi būti pradėtas, t. y. institucija įpareigota tyrimą pradėti, o paskui spręsti kam skirti nuobaudą ar kažkaip kitaip bylą užbaigti. Šiuo atveju procesinis veiksmas yra- pradėta byla, tačiau nepriimtas nutarimas. Ką daryti su tokiu policijos pranešimu neaišku. Šiuo atveju, kai buvo pateikta medžiaga, tikrai buvo galima atlikti tyrimą, taip pat liko neatsakyta į klausimą, kaip elgtis toliau ateityje, t. y. gal privataus kaltinimo tvarka kreiptis į teismą, bet pranešėjas turi žinoti asmenį. Paprastai institucija nustato asmenį, tuos duomenis su atsisakymu perduoda pareiškėjui, paaiškina, kad kaltinimas neteikiamas, kadangi tai privataus kaltinimo atvejis. Skausmo sukėlimas – privataus kaltinimo byla, tokiu atveju tolimesnis kaltinimas nebūtų palaikomas institucijos, tokiu atveju išaiškinama teisė kreiptis privataus kaltinimo tvarka į teismą. Šiuo atveju nėra galimybės apginti savo pažeistas teises, kadangi nėra nieko daroma. Akivaizdu, kad šiandien bylos nagrinėjime matoma, jog niekas nebuvo atliekama, o turėtų būti atliekama, tada priimamas nutarimas – pradėti ar nepradėti tyrimą. Šiuo atveju, nieko nedaryti yra nepagrįsta. ATPK numatytas 6 mėnesių senaties terminas sueina 2017 m. balandžio 24 d., bet potencialiai gali būti ir privataus kaltinimo byla.

Iš įvykio registracijos kortelės nustatyta, kad 2016 m. spalio 24 d. 02.00 val. įvykis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), užfiksuotas 2016 m. spalio 24 d. 15.44 val. Pareiškėjas M. A. H. pateikia faktines įvykio aplinkybes, galimus liudytojus, nuorodą į vaizdo medžiagą. Medžiaga perduota Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK (b. l. 2-3, 19-20).

Iš policijos elektroninių paslaugos sistemos duomenų nustatyta, kad 2016 m. spalio 24 d. 02.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įvykęs įvykis yra užregistruotas ir jam suteiktas ROIK 9916000035098 (b. l. 10-11).

Vaizdo įraše iš (duomenys neskelbtini), užfiksuotas vaizdo įrašas, kuris buvo pateiktas kartu su M. A. H. pranešimu apie 2016 m. spalio 24 d. 02.00 val. įvykusį įvykį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 33).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, 3 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 4 dalimi, byla nagrinėjama pagal ATPK.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (ATPK 301, 284 str.). Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe. Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas ATPK 250 straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą.

Vertinant ginčijamo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, būtina analizuoti, ar institucija tirdama įvykį ir su juo susijusias aplinkybes ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų nustatytos visos eismo įvykio aplinkybės, ar administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti visi duomenys, galintys turėti reikšmės įvykio vertinimui ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nustatymui bei jo veiksmų kvalifikavimui.

Teismas, patikrinęs skundžiamą institucijos Sprendimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas Sprendimas palikti pareiškėjo pranešimą nenagrinėtu ir nepradėti administracinių teisės pažeidimų teisenos pagal ATPK 124¹ ir 174 straipsnius buvo priimtas nepagrįstai ir skubotai, neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei pažeidžiant pareiškėjo teisėtus interesus ir įstatymo numatytus reikalavimus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos institucija tyrimo praktiškai neatliko ir nepriėmė pagrįsto bei teisėto nutarimo. Pažymėtina, kad institucija nurodo, jog Sprendimas yra priimtas vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. rugsėjo 28 d. nurodymo Nr. 5-N-10 1.2.2. punktu, kuris įpareigoja gavus asmens skundą ar pranešimą apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, iš kurio akivaizdžiai matyti, kad yra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 str.), tyrimas neatliekamas, o įgaliotas pareigūnas priima nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos ir apie tai informuoja dokumentą pateikusį asmenį. Tačiau šiuo atveju nutarimas priimtas nebuvo (surašytas tik raštas-atsakymas), todėl buvo pažeistos asmens teisės apskųsti nutarimą ir dėl to teismas, vadovaudamasis bendraisiais teisės principais, šį priimtą Sprendimą prilygina institucijos turėtam priimti nutarimui, bei nagrinėja pagal nutarimui keliamus reikalavimus. Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad jame nėra išdėstyta galimai padarytų administracinių pažeidimų esmė, nėra ištirta pateikta medžiaga bei nėra nurodytos priežastys dėl kurių nebuvo nustatinėjama galimai administracinius teisės pažeidimus padaręs asmuo ir atliekamas tyrimas. Skundžiamas Sprendimas yra nemotyvuotas, jame nenurodyti bylos nutraukimo motyvai, įtikinantys, jog yra ATPK 250 straipsnyje numatyti pagrindai, kurių pagrindu yra įvertinta pateikta pareiškėjo medžiaga ir priimtas teisėtas sprendimas pareiškėjo pranešimą palikti nenagrinėtu ir nepradėti administracinių teisės pažeidimų teisenos pagal ATPK 124¹ ir 174 straipsnius. Nors institucijos atstovė teisme teigė, kad iš nuotraukos nesimatė automobilio valstybinio numerio, tačiau teismo posėdžio metu, žiūrint nuotrauką pareiškėjo telefone, aiškiai matėsi taksi automobilio valstybinis numeris. Be to, institucijos atstovė teigė, kad iš pateiktos vaizdo medžiagos nebuvo galima nustatyti tikslios įvykio vietos, tačiau, institucija nesiėmė jokių priemonių šioms aplinkybėms išsiaiškinti, byloje nebuvo apklausti pareiškėjo nurodyti liudytojai, nei pats pareiškėjas. Iš pareiškėjo pranešimo matyti, kad buvo nurodyta pažeidimo padarymo vieta ir laikas, fotonuotraukoje matyti paliktas ant šaligatvio stovintis taksi automobilis. Vaizdo medžiagoje užfiksuotas asmuo, galimai padaręs pažeidimus, tačiau pareiškėjo pateikti įrodymai policijoje nebuvo tiriami ir dėl jų Sprendime nepasisakyta.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas neatlikus tyrimo ir nesurinkus visų tyrimui reikšmingų duomenų, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina nutarimą (Sprendimą) surašiusiai institucijai papildomam didelės apimties bylos aplinkybių ištyrimui.

Pareiškėjo prašymas dėl policijos komisariato įpareigojimų pradėti administracinių teisės pažeidimų teiseną pagal jo 2016-10-24 pranešimą policijai, nustatyti administracinius teisės pažeidimus padariusį asmenį ir patraukti jį administracinėn atsakomybėn negali būti tenkinamas, nes administracinio teisės pažeidimo byla dar nėra ištirta ir dėl tokių pareiškėjo reikalavimų galės nuspręsti pati institucija atlikusi tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 302² straipsniu, teismas

nutaria:

M. A. H. skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato viršininko R. Š. 2017 m. vasario 3 d. sprendimą medžiagoje ROIK 0116000600256 panaikinti ir grąžinti bylą tyrimo atlikimui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.