- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-17
- Bylos Nr.
- 1S-1940-290/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- A. E.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, išnagrinėjo nuteistojo A. E. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. 93-648 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad A. E., nuteistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-11-19 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 140 str. 1 d., 135 str. 1 d., BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams.
Be to, nuteistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-06-23 nuosprendžiu pagal BK 189 str. 3 d., 182 str. 1 d., BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. a pp., laisvės atėmimu 1 m. 7 mėn. 15 d. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-11-19 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 3 mėnesiams.
Bausmės pradžia – 2011-06-23, o pabaiga – 2016-09-23. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (t.y. 2014-09-04) buvo 2 metai 19 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2014-09-06 nutarimu Nr. 93-648 nutarė taikyti nuteistajam A. E., lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-10-14 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo paleidimo iš pataisos įstaigos nes nustatė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. E. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-10-14 nutartį, prašo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad teismas nagrinėdamas komisijos nutarimą išvardino lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančius veiksnius, tačiau teismas vienpusiškai interpretavo informaciją apie jį. Nusikaltimo padarymo aplinkybių nurodymas neturėtų sąlygoti teismo pozicijos sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo, nes tai jau buvo įvertinta teisme skiriant bausmę. Nutartyje nurodyta, jog neatlikta bausmės dalis dar pakankamai didelė, tačiau laisvės atėmimo bausmę jis atlieka nuo 2009-12-25 ir yra atlikęs du trečdalius skirtos bausmės. Be to, nutartyje kreipiamas dėmesys į jam skirtą vienintelę nuobaudą, ir praleidžiama, kad jis buvo devynis kartus skatintas, kad jam buvo skirtos trijų parų atostogos pasimatymui su artimaisiais.
Nuteistasis nesutinka su nutartyje nurodomu teiginiu, dėl kaltės pripažinimo, nes jis savo kaltę pripažįsta pilnai ir nori greičiau atlyginti priteistą civilinį ieškinį, kurį šiuo metu dengia jo tėvai, bei doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, jog pasitaisė.
Skundo autorius pažymi, jog neatkreiptas dėmesys į vertinimą naudojant HCR-20 smurto rizikos vertinimo schemą, pagal kurią nuteistojo pakartotinio smurtinio nusikalstamo elgesio rizika yra žemesnė už vidutinę. Taip pat nepakankamai įvertinti stiprūs socialiniai ryšiai, jį lanko žmona, tėvai, močiutė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. E. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kurioms esant, gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas tėra šio klausimo svarstymo sąlyga, bet ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui, visumą, pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tokios nuomonės laikėsi ir prokuroras, atsiliepimu nepritaręs Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.
Svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti ne tik ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. E. bausmę atlieka pagal du apkaltinamuosius nuosprendžius už vieno baudžiamojo nusižengimo, dviejų nesunkių ir vieno sunkaus nusikaltimų padarymą. Priešingai nei skunde nurodo nuteistasis iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog jis teisme kaltę pripažino tik iš dalies, ir tik šiuo metu prisiima visą kaltę, rodo apgailestavimo požymius.
Sutiktina su nuteistojo skundo argumentu, jog byloje yra teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, tai kad: Psichologinės tarnybos išvadoje nurodyta, jog pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra žemesnė už vidutinę, devynis kartus skatintas už gerą elgesį bei aktyvų dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, dirba, įgijo papildomų darbinių kvalifikacijų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi konkrečių darbinių planų. Be abejonės, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės yra labai svarbios, parodo, jog nuteistojo elgesys yra koreguojamas teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, kiekvienas nuteistasis turi elgtis tik teigiamai, tačiau nagrinėjamu atveju, tokios išvados daryti negalima. Bausmės atlikimo vietoje nuteistasis du kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, vieną kartą baustas drausmine nuobauda – už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą. Ir nors nuobauda panaikinta prieš terminą, tačiau lygtinis paleidimas yra išimtis iš bendrosios taisyklės, todėl taikytinas tik išskirtinais atvejais, kaip paskatinimas, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę.
Teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.
Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo neatliktos ir atliktos bausmės dalies santykio vertinimu. Ar likusi bausmės dalis didelė ar ne, teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, tame tarpe ir jau aptarto teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Nagrinėjamu atveju neatlikta bausmės dalis – 2 metai 19 dienų (Komisijos posėdžio, vykusio 2014-09-04 dieną) dar yra pakankamai didelė (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 5 metai 3 mėnesiai). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už vieną baudžiamąjį nusižengimą, du nesunkius ir vieną sunkų tyčinį nusikaltimus, dėl sunkaus nusikaltimo padarymo buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, todėl neatlikta bausmės dalis šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės, paskirtos A. E., tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės. Nors nuteistasis skunde nesutinka su tokiu neatliktos bausmės vertinimu, nurodydamas, jog yra atlikęs jau du trečdalius bausmės, tačiau šie argumentai nenusveria aukščiau išdėstytų aplinkybių, dėl kurių, šiuo metu lygtinis paleidimas nuteistajam netaikytinas.
Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais jokio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutarė:
atmesti nuteistojo A. E. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.