Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-12-22 · Byla Nr. N-403-2145-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-12-22
Bylos Nr.
N-403-2145-06
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Stasys Gudynas (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Algirdas Taminskas (pran.)
Kategorijos
  • 26.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N6-2145/2006Procesinio sprendimo kategorija 26.3; 29(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

R. J. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros vyresniosios valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės Ramunės Lukaševičienės 2006 m. birželio 8 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 40 AM 006497 paskirti jam 2250 Lt baudą už tai, kad jis, būdamas bendrovės vadovu, neužtikrino, kad laiku būtų atnaujintas turėtas gamtos išteklių naudojimo leidimas ir Palangos rajoninė katilinė veiklą vykdytų turėdama leidimą. R. J. skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

pareigūnė ignoravo tą faktą, kad Palangos rajoninė katilinė laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. vasario 7 d. vykdė savo įprastinę nepertraukiamą veiklą, buvo kūrenamas įprastinis kuras, perteklinės aplinkos taršos nebuvo, jokie nauji įrenginiai, galintys daryti poveikį aplinkai, nebuvo pradėti eksploatuoti. Vien dėl to, kad laiku nebuvo išduotas TIPK leidimas, šildymo sezono metu negalėjo būti nutraukiamas katilinės darbas ir šilumos tiekimas Palangos miesto gyventojams esant labai žemai lauko oro temperatūrai;Įstatymai nesuteikė teisės Šilumos tiekėjui nutraukti šilumos tiekimo dėl to, kad iki nustatyto termino nepavyko suderinti paraiškos TIPK leidimui gauti;UAB „Litesko”, siekdama tinkamai ir laiku įvykdyti norminių aktų reikalavimus dėl TIPK leidimų gavimo, 2004 m. balandžio 28 d. sudarė sutartį su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (toliau – ir VGTU), kuria VGTU įsipareigojo parengti ir suderinti paraiškas TIPK leidimams gauti bei organizuoti TIPK leidimų gavimą. Dėl filialo „Palangos šiluma” eksploatuojamo energetikos objekto paraišką TIPK leidimui gauti rengė ir derino VGTU Aplinkos apsaugos institutas. Nagrinėjant administracinio pažeidimo bylą VGTU Aplinkos apsaugos instituto vyr. mokslo darbuotojas E. P. pateikė išsamius paaiškinimus apie tai, kaip vyko paraiškos derinimas ir leidimo gavimas. Jis patvirtino, kad paraiška TIPK leidimui gauti užpildyta laikantis Taisyklių 4 priedo reikalavimų ir pateikta bei užregistruota vienu metu Palangos savivaldybės administracijoje bei Klaipėdos RAAD 2005 m. lapkričio 2 d. Toks paraiškos pateikimo terminas iš esmės nepažeidė Taisyklių 26 punkte nustatyto dviejų mėnesių termino (iki turimo gamtos išteklių naudojimo leidimo galiojimo termino pabaigos). Praėjus maždaug 10 dienų po paraiškos pateikimo Palangos savivaldybei, jos darbuotojai atsisakė derinti pateiktą paraišką, nurodydami dvi pastabas: (1) paraiškoje nenurodytos įmonės, kurioms perduodamos tvarkyti atliekos; (2) nenumatytos prevencijos ir aplinkos taršos mažinimo priemonės, kadangi deginant biokurą išsiskiria didelis kiekis kietųjų dalelių, kuriomis teršiamos gretimos teritorijos. Pastabos buvo suformuluotos ir užrašytos ant paraiškos viršelio, neinformuojant apie jas ūkio subjekto. Apie šias pastabas buvo sužinota tik lapkričio mėnesio pabaigoje tiesiogiai paskambinus į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą. Šios pastabos pareikštos neatsižvelgiant į Taisyklių („Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės”) naujosios redakcijos, įsigaliojusios nuo 2005 m. rugpjūčio 26 d., reikalavimus, todėl VGTU darbuotojai, atstovaudami filialą „Palangos šiluma”, 2005 m. gruodžio 5 d. raštu Palangos miesto savivaldybei paaiškino, kad lentelė, kurioje buvo nurodomos atliekas tvarkančios įmonės, buvo pildoma pagal anksčiau galiojusią paraiškos formą, tačiau naujoje paraiškos redakcijoje tokios lentelės nebeliko. Taip pat buvo paaiškinta, kad paraiškoje nėra aprašytos taršos prevencijos ir mažinimo priemonės šaltinyje 015 01, kadangi išsiskyrusios kietosios dalelės yra valomos prie katilo įrengtame multiciklone, kuris yra technologinio įrenginio dalis. Palangos miesto savivaldybės administracijos komunalinio ūkio skyriaus pareigūnas V. V. , susipažinęs su VGTU atsakymu, pareikalavo paraiškoje papildomai numatyti, kad tyrimai, atliekami nagrinėjant gyventojų skundus dėl oro taršos kietosiomis dalelėmis, turi būti apmokami filialo „Palangos šiluma” lėšomis. Iškilus abejonėms dėl šio reikalavimo pagrįstumo, VGTU atstovas kreipėsi į Klaipėdos RAAD ir gavo paaiškinimą, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas ir tokio įsipareigojimo paraiškoje nereikia nurodyti. Siekiant greitesnio paraiškos derinimo Palangos miesto savivaldybėje, buvo nuspręsta paraiškoje nurodyti, kad filialas „Palangos šiluma” įsipareigoja atlyginti oro taršos tyrimo išlaidas tuo atveju, jei trišalė komisija nustato, kad filialas pažeidė taršos normatyvus. Tačiau net ir esant šiam filialo „Palangos šiluma” įsipareigojimui, V. V. atsisakė pasirašyti paraišką, nenurodydamas jokių motyvų. Tik 2006 m. sausio 4 d. gautas jo pasirašytas raštas, kuriame teigiama, kad savivaldybėje gauti Palangos miesto gyventojų skundai dėl kietųjų dalelių išmetimo iš biokurą deginančio katilo, todėl pareikalauta įdiegti papildomas priemones kietųjų dalelių koncentracijai mažinti. Toks reikalavimas buvo nepagrįstas, kadangi atlikti tyrimai ir poveikio aplinkos oro vertinimo ataskaitos skaičiavimai parodė, kad jokie galiojantys normatyvai nepažeisti. Siekiant neeskaluoti susidariusios situacijos ir gauti savivaldybės atstovo parašą, per savaitę buvo parengtas prevencinių priemonių planas su darbų kalendoriniu grafiku ir darbų kainomis. V. V. vizavo paraišką tik 2006 m. sausio 13 d., t. y. praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams po pirminio paraiškos varianto pateikimo. Gavus V. V. vizą, paraiška buvo pradėta nagrinėti Klaipėdos RAAD, o 2006 m. vasario 8 d. gautas pranešimas apie TIPK leidimo išdavimą. Taigi, paraiškos derinimas užtruko ne dėl R. J. , kaip filialo vadovo kaltės, o dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos įgalioto asmens nepagrįsto atsisakymo vizuoti pateiktą suderinimui paraišką. Savivaldybės administracijos atsisakymo derinti paraišką nepagrįstumą patvirtina tas faktas, kad atlikus rajoninės katilinės stacionariu aplinkos oro taršos šaltiniu išmetamų teršalų koncentracijų tyrimą 2006 m. vasario 8 d. nustatyta, kad išmetamų kietųjų dalelių koncentracija neviršija LAND 43-2001 nustatytų ribinių verčių.

Atsiliepimas

Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusi institucija atsiliepime ir jos atstovė Laura Vitosienė teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti, paaiškino, kad pasikeitė tik leidimo tipas, derinimo tvarka nepasikeitė, įmonė pateikė su savivaldybe nesuderintą paraišką leidimui gauti, pažeisti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių reikalavimai.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu skundą patenkino, panaikino 2006 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros vyresniosios valstybinės aplinkos apsaugos inspektorė Ramunės Lukaševičienės nutarimą R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje ir bylą nutraukė.

Teismas nustatė, kad 2005 m. lapkričio 2 d. uždarosios akcinės bendrovės „Litesko” filialas „Palangos šiluma” pateikė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui paraišką TIPK leidimui gauti, kuri buvo atmesta, nes nebuvo suderinta su Palangos savivaldybe. 2005 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas informavo uždarąją akcinę bendrovę „Litesko” , kad pateiktų paraiškų TIPK leidimui gauti nenagrinėja, nes Palangos rajoninės katilinės atmosferos taršos šaltinių poveikio aplinkos orui vertinimo atskaitos nesuderintos su Klaipėdos aplinkos apsaugos departamentu (b. l. 133). 2005 m. gruodžio 1 d. VGTU turėjo padaryti atmosferos taršos šaltinių inventorizaciją, parengti ir suderinti poveikio aplinkos orui vertinimo atskaitas, paruošti paraiškas ir organizuoti taršos integruotos kontrolės ir prevencijos leidimų gavimą šalių suderintomis kainomis. 2005 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas VGTU pranešė, kad derina pateiktą uždarosios akcinės bendrovės „Litesko” filialo „Palangos šiluma” vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimo ataskaitą (b. l. 132). 2006 m. sausio 4 d. Palangos miesto savivaldybės administracija prašė iki 2006 m. kovo 1 d. pateikti aplinkos oro taršos kietosiomis dalelėmis mažinimo priemonių planą (b. l. 117), o 2006 m. sausio 13 d. – informavo, kad padidėjo gyventojų skundų dėl padidėjusios taršos, todėl pakartotinai pasiūlė imtis priemonių sumažinti aplinkos teršimą suodžiais (b. 1. 99). Aplinkos kokybės kontrolės skyriaus Oro tyrimo laboratorija nustatė, kad 2006 m. vasario 8 d. uždarosios akcinės bendrovės „Litesko” filialo „Palangos šiluma” rajoninė katilinė oro neteršė (b. 1. 12-13).

Teismas nurodė, kad R. J. veika pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, nes jo vadovaujamas filialas nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. vasario 17 d. vykdė veiklą neturėdamas TIPK leidimo. Veika pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir 2005 m. birželio 29 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-330 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 7.2 punkto reikalavimus. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, jog paraiškos padavimas viena diena vėliau neturėjo įtakos ilgam ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimo ataskaitos derinimui. Informacija apie Palangos savivaldybės administracijos pastabas buvo pateikta 2005 metų lapkričio pabaigoje, uždarosios akcinės bendrovės „Litesko” filialas „Palangos šiluma” parengė ir pateikė derinti naują Palangos rajoninės katilinės atmosferos taršos šaltinių poveikio aplinkos orui vertinimo atskaitą, atliko tyrimus, kurių metu buvo nustatytas dalies Palangos miesto savivaldybės administracijos institucijos pastabų nepagrįstumas, nes dalis reikalavimų nebuvo numatyta Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklėse. Prievolę parengti ir suderinti poveikio aplinkos orui vertinimo atskaitas, paruošti paraiškas ir organizuoti taršos integruotos kontrolės ir prevencijos leidimų gavimą taip pat turėjo VGTU, kuriuo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko” filialas „Palangos šiluma” neturėjo pagrindo nepasitikėti. R. J. nenumatė ir negalėjo numatyti, kad poveikio aplinkos orui vertinimo atskaitos derinimas užtruks ir dėl to filialas laiku negaus TIPK leidimo. 2006 metų sausis buvo šalčiausias per pastaruosius 10 metų ir šių aplinkybių įrodinėti nereikia (ABTĮ 58 straipsnio l dalis), todėl Palangos rajoninės katilinės darbo nutraukimas sukeltų didelį pavojų valstybinei ir viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms, juo labiau, kad oro tarša vykdant veiklą be TIPK leidimo neviršijo nustatytų normų. Šio pavojaus negalima buvo pašalinti kitaip, nei vykdant veiklą. Darytina išvada, kad nors uždarosios akcinės bendrovės „Litesko” filialo „Palangos šiluma” direktoriaus veikoje yra Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir 2005 m. birželio 29 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-330 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 7.2 punkto reikalavimų pažeidimų, tačiau jie nelaikomi administraciniu teisės pažeidimu, nes padaryti būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms, ir šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (ATPK 17 straipsnis). Kadangi asmuo veikė būtinojo reikalingumo atveju, nutarimas naikinamas ir byla nutraukiama (ATPK 250 straipsnio 4 punktas, ABTĮ 124 straipsnio l dalies 2 punktas).

III.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos RAAD prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos RAAD Palangos miesto agentūros 2006 m. birželio 8 d. nutarimą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2006 m. lapkričio 3 d. R. J. pasirašyta paraiška TIPK leidimui gauti buvo pateikta, tačiau neatitiko Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, kurių 27 punktas teigia, jog paraiška leidimui gauti ar atnaujinti kartu su reikalaujamais pridėti priedais ir su savivaldybės institucija suderinta, pateikiama departamentui. Iš bylos medžiagos matyti, kad tai nebuvo padaryta. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarime išreikta dviprasmiška nuomonė, tai kad padaryti pažeidimai nelaikomi administraciniu teisės pažeidimu, nes padaryti būtinojo reikalingumo būklėje. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas mano, kad šiuo atveju pavojus galėjo būti pašalintas, jeigu atsakingas asmuo, R. J. , būtų kreipęsis laiku dėl TIPK leidimo išdavimo. UAB „Litesko” filialas „Palangos šiluma” veiklą vykdo jau seniai ir teismo įvertinimas, kad R. J. nenumatė ir negalėjo numatyti, kad poveikio aplinkos orui vertinimo ataskaitos derinimas užtruks ir dėl to filialas laiku negaus TIPK leidimo tikrai nėra pagrįstas. Filialo direktoriui tai tikrai ne naujas dalykas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. J. prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagrindine priežastimi, kodėl ilgą laiką nepavyko suderinti paraiškos TIPK leidimui gauti, buvo ne pavėluotas kreipimasis su paraiška, o nepagrįstai užsitęsęs paraiškos derinimo procesas Palangos miesto savivaldybėje. Paraiškos derinimo procesas savivaldybėje iš principo buvo organizuotas netinkamai, kadangi pastabos buvo reiškiamos ne vienu metu, o dalimis – paaiškėjus, kad vienos pastabos yra nepagrįstos arba neatitinka tik ką įsigaliojusių Taisyklių reikalavimų, buvo reiškiamos naujos pastabos.

Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nurodoma, kad 2005 m. rugpjūčio 26 d. įsigaliojo Aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių” (toliau - ir Taisyklės) redakcija, nustatanti, kad gamtos išteklių naudojimo (GIN) leidimai netenka galios ir ūkinės veiklos vykdytojai turi gauti TIPK leidimą. Taisyklių 25 punktas numatė, kad parengta paraiška leidimui gauti turi būti suderinta su įgaliota savivaldybės institucija, o 26 punktas nustatė, kad veiklos vykdytojas, eksploatuojantis Taisyklių 2 priede nurodytus įrenginius, paraišką regiono aplinkos apsaugos departamentui (RAAD) turi pateikti prieš 2 mėnesius iki turimo gamtos išteklių naudojimo leidimo galiojimo pabaigos.

Filialas „Palangos šiluma” eksploatuoja Taisyklių 2 priede nurodytą kurą deginantį įrenginį, kurio nominalus šiluminis galingumas mažesnis kaip 50 MW, todėl paraiška TIPK leidimui gauti turėjo būti paduota iki 2005 m. lapkričio 1 d. UAB „Litesko”, siekdama tinkamai ir laiku įvykdyti norminių aktų reikalavimus dėl TIPK leidimų gavimo, 2004 m. balandžio 28 d. sudarė sutartį su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU), kuria VGTU įsipareigojo parengti ir suderinti paraiškas TIPK leidimams gauti bei organizuoti TIPK leidimų gavimą. Administracinio pažeidimo byloje yra VGTU Aplinkos apsaugos instituto vyr. mokslo darbuotojo E. P. pateikti išsamūs paaiškinimai apie tai, kaip vyko paraiškos derinimas ir leidimo gavimas. Jie patvirtina, kad paraiška TIPK leidimui gauti užpildyta laikantis Taisyklių 4 priedo reikalavimų ir pateikta bei užregistruota vienu metu Palangos savivaldybės administracijoje bei Klaipėdos RAAD 2005 m. lapkričio 2 d. Toks paraiškos pateikimo terminas iš esmės nepažeidė Taisyklių 26 punkte nustatyto dviejų mėnesių termino. Iš bylos aplinkybių matyti, kad paraiškos derinimas užtruko ne dėl R. J. , kaip filialo vadovo kaltės, o dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos įgalioto asmens nepagrįsto atsisakymo vizuoti pateiktą suderinimui paraišką.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atkreipiamas dėmesys, kad Palangos savivaldybės administracijoje nėra nustatyta paraiškų TIPK leidimų gauti derinimo tvarka, todėl paraiškos derinimo procesas visiškai priklausė nuo subjektyvios administracijos įgalioto asmens nuomonės. Pažymima, kad gyventojų skundų dėl katilinės darbo nagrinėjimas nėra Taisyklėse numatytas kaip pagrindas atsisakyti derinti pateiktą paraišką TIPK leidimui gauti, parengtą laikantis Taisyklių reikalavimų. Atsisakymas vizuoti pateiktą paraišką negali būti taikomas kaip administracinė spaudimo priemonė – pasitvirtinus gyventojų skundams dėl oro taršos koncentracijos viršijimo atsiranda pagrindas taikyti įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau tai negali būti pagrindas nederinti paraiškos. Savivaldybė galėjo atsisakyti derinti paraišką TIPK leidimui gauti tik esant įstatyme ar teisės aktuose nustatytam pagrindui, kadangi atsisakymas derinti paraišką neleidžia ūkio subjektui gauti leidimo, o neturint leidimo negalima vykdyti ūkio subjekto veiklos teikiant viešąją paslaugą gyventojams – šilumos tiekimą šildymo sezono metu.

Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad net ir nustačius UAB “Litesko” filialo “Palangos šiluma” direktoriaus veikoje esant ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo požymių, ši veika nėra administracinis teisės pažeidimas, kadangi veika buvo atlikta būtinojo reikalingumo būklėje (ATPK 17 straipsnis). Visas būtinojo reikalingumo sąlygas 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutarime teisingai konstatavo Klaipėdos apygardos administracinis teismas. Vien dėl to, kad laiku nebuvo išduotas TIPK leidimas, šildymo sezono metu negalėjo būti nutraukiamas katilinės darbas ir šilumos tiekimas Palangos miesto gyventojams esant labai žemai lauko oro temperatūrai. Įstatymai nesuteikė teisės šilumos tiekėjui nutraukti šilumos tiekimo dėl to, kad iki nustatyto termino nepavyko suderinti paraiškos TIPK leidimui gauti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

UAB “Litesko” filialo “Palangos šiluma” direktorius R. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį dėl to, kad neužtikrino, kad laiku būtų atnaujintas turėtas gamtos išteklių naudojimo leidimas ir Palangos rajoninė katilinė veiklą vykdytų turėdama leidimą. Pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nustatęs, kad veika buvo padaryta būtinojo reikalingumo būklėje – 2006 metų sausis buvo šalčiausias per pastaruosius 10 metų, todėl Palangos rajoninės katilinės darbo nutraukimas būtų sukėlęs didelį pavojų valstybinei ir viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms. Teismo manymu, šio pavojaus negalima buvo pašalinti kitaip, nei vykdant veiklą. Apeliantas nesutinka su tokiu vertinimu, todėl teisėjų kolegija turi pasisakyti dėl to.

Būtinojo reikalingumo definicija pateikta ATPK 17 straipsnyje. Jis nustato, kad “administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala”. Taigi būtinasis reikalingumas atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antrajam tam tikrą žalą. Kad konstatuoti būtinojo reikalingumo situaciją inter alia būtina nustatyti, kad teisės saugomam interesui gresiantis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis kaip tik padarant teisės pažeidimą.

Nagrinėjamu atveju išties buvo kilęs realus ir akivaizdus pavojus, kad, šaltu metų laiku nutraukus rajoninės katilinės veikimą dėl to, kad negautas reikalingas leidimas, galėjo būti padaryta žymi žala kitų asmenų turtui, sveikatai, viešajai tvarkai. Tačiau laiku gavus leidimą, reikalingą katilinės veikimui, katilinės veiklos nutraukimo ir, atitinkamai, žalos padarymo pavojus būtų pašalintas ir nereikėtų daryti teisės pažeidimo – vykdyti veiklą be leidimo. Taigi gresiantis pavojus, kurio buvo siekiama išvengti, nagrinėjamu atveju galėjo būti pašalintas laiku gaunant leidimą. Todėl sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju buvo veikiama būtinojo reikalingumo situacijoje, būtina nustatyti, ar tikrai nebuvo įmanoma laiku gauti leidimo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB “Litesko” filialas “Palangos šiluma” TIPK (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) leidimui gauti paraišką pateikė tik viena diena vėliau nei nustatyta teisės aktuose. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – ir Klaipėdos RAAD) buvo pateikta su Palangos miesto savivaldybe nesuderinta paraiška. Pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (2005 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. D1-330 redakcija), 25 ir 27 punktus Klaipėdos RAAD turėjo būti pateikta jau su savivaldybe suderinta paraiška. Taigi Klaipėdos RAAD 2005 m. lapkričio 3 d. (b. l. 131) pateikta paraiška akivaizdžiai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pastebėtina, kad aplinkybę, jog paraišką reikėjo suderinti su savivaldybe dar iki kreipimosi į RAAD, pripažino ir R. J. atstovas (b. l. 137). Taip pat pastebėtina, kad 2005 m. lapkričio 3 d. pateikiant su savivaldybe nesuderintą paraišką galėjo ir turėjo būti suvokiama, kad gauti TIPK leidimo laiku jau gali būti nebeįmanoma, nes, sistemiškai aiškinant Taisykles, jų 33 ir 49 punktus, leidimas išduodamas per 60 dienų nuo tinkamos (suderintos su savivaldybe) paraiškos gavimo dienos. Be to, byloje yra duomenų, kad paraiškos pateikimo Klaipėdos RAAD metu UAB “Litesko” dar nebuvo suderinęs atmosferos taršos šaltinių poveikio aplinkos vertinimo ataskaitų (b. l. 133). Paminėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino. Teismas iš esmės neargumentavo, kodėl pavėluotas ir teisės aktų reikalavimų neatitinkančios paraiškos padavimas neturėjo įtakos savalaikiam leidimo išdavimui bei galimybei gaunant atitinkamą leidimą pašalinti katilinės veiklos nutraukimo ir žalos padarymo pavojų.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad dalis Palangos miesto savivaldybės administracijos pastabų buvo nepagrįstos, nors nagrinėjamu atveju teismas net neapklausė atitinkamų Palangos miesto savivaldybės administracijos pareigūnų, kurie šias pastabas pateikė, taip pat neįvertino, kad, kaip minėta, paraiška su savivaldybe turėjo būti suderinta dar iki jos pateikimo Klaipėdos RAAD.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad prievolę organizuoti TIPK leidimų gavimą taip pat turėjo Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas, su kuriuo UAB “Litesko” buvo sudariusi sutartį. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, vien tik sutarties dėl TIPK leidimų gavimo organizavimo sudarymas nagrinėjamos bylos kontekste dar nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad buvo veikiama būtinojo reikalingumo situacijoje. Būtent konkrečiam vadovui (o ne kitai sudarytos sutarties šaliai) visų pirma tenka pareiga užtikrinti įmonės veiklos teisėtumą, todėl net ir sudarius sutartį turi būti imamasi visų protingo ir rūpestingo asmens kriterijus atitinkančių priemonių, kad būtų užtikrintas savalaikis leidimų gavimas (pavyzdžiui, vykdoma protinga ir rūpestinga sutarties vykdymo kontrolė, imamasi atitinkamų priemonių kai praleidžiami arba iš sutarties vykdymo matyti, kad gali būti praleisti nustatyti terminai ir t. t.). Jei tokių priemonių nesiimama, negalima laikyti, kad gresiančio pavojaus nebuvo galima pašalinti kitomis priemonėmis (kaip minėta, tai yra viena iš būtinojo reikalingumo sąlygų), nebent iš kitų bylos aplinkybių akivaizdu, kad leidimo vis tiek nebūtų buvę įmanoma gauti laiku (pavyzdžiui, dėl nenugalimos jėgos aplinkybių). Teisėjų kolegijos nuomone, nerūpestingas ir neapdairus asmuo neturėtų išvengti atsakomybės, prisidengdamas sutartimi su kitu asmeniu.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai įvertino būtinojo reikalingumo situacijai konstatuoti turinčias reikšmės aplinkybes, nepakankamai motyvavo savo sprendimą laikyti, kad administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas būtinojo reikalingumo situacijoje. Todėl galėjo būti priimtas neteisingas ir neteisėtas sprendimas. Pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiStasys GudynasNijolė PiškinaitėAlgirdas Taminskas