Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3455-673/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-11-29
Bylos Nr.
1-3455-673/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44859-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Nukentėjusysis
R. K., S. K.
Kaltinamasis
N. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3455-673/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44859-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.9.9.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 29 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:prokurorui Gintarui Jakštui,nukentėjusiajai R. K.,nepilnametės nukentėjusiosios S. K. atstovei pagal įstatymą - VTAS specialistei L. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nuo 2019-11-19 dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kroviku, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, gyvenantis pagal darbo vietą Kauno m., (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus:

1) 2018-05-22 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) - 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2018-07-11 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 6 mėnesiams; remiantis BK 64 straipsniu - bausmė subendrinta su 2018-05-22 nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas devyniems mėnesiams, įpareigojant: dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, gydytis nuo alkoholizmo, išdirbti nemokamus darbus, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; iš probacijos tarnybos įskaitos išregistruotas 2019-05-02, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimu mamai ir fizinio skausmo sukėlimu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu nepilnametei seseriai),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. spalio 20 d. apie 01.15 val., N. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia pastūmė savo šeimos narę ir artimą giminaitę – motiną R. K., dėl ko ši atsitrenkė į lovos kampą, vieną kartą kumščiu sudavė jai į pilvą ir du kartus kumščiu sudavė į galvą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. K. fizinį skausmą, be to, tris kartus kumščiu sudavė savo nepilnametei seseriai S. K., gim. (duomenys neskelbtini), į kairę ranką ir į kairę koją, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kairiame petyje, kairiame žaste, kairėje šlaunyje, taip smurtaudamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios S. K. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis N. G. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, į namus grįžo neblaivus. Grįžus mama pradėjo jam priekaištauti dėl jo girtumo. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, jis motinos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Nuėjo į kambarį miegoti. Tame pačiame kambaryje buvo ir sesuo S.. Atėjusi mama pradėjo jį varyti iš namų, stūmė pro duris, S. padavė mobilaus ryšio telefoną ir liepė skambinti į policiją. Jis norėjo iš sesers atimti telefoną, todėl tyčia kumščiu sudavė jai per ranką, galėjo suduoti ir per koją. Mama toliau jį stūmė pro duris, todėl užpykęs jis ją pastūmė. Ar mama kažkur atsitrenkė, nematė. Galėjo mamai suduoti kumščiu į pilvą ir į galvą. Buvo supykęs, kad jį varo iš namų. Konflikto metu buvo išgėręs, todėl ne visas įvykio aplinkybes atsimena. Dėl savo poelgio gailisi, taip pasielgė, nes buvo girtas.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai nukentėjusiosios parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš pranešimo į Bendrąjį pagalbos centrą matyti, kad 2019 m. spalio 20 d. 01.24 val., pranešta, kad (duomenys neskelbtini), brolis muša sesę. Pranešė pati nukentėjusioji (1 tomas b. l. 37).

Iš policijos pareigūnų vaizdo įrašo, kuris apžiūrėtas daiktų apžiūros protokole, stenogramos matyti, kad moteris atvykusiems policijos pareigūnams aiškina kokiais žodžiais ji buvo išvadinta, kur jai buvo sugriebta, kur buvo suduota nepilnametei S. (1 tomas b. l. 41-43).

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad N. G. yra jos sūnus, tačiau ji sutinka duoti parodymus. Paaiškino, kad 2019 m. spalio 20 d. 01.15 val., sūnus N. G. į namus grįžo neblaivus, garsiai kalbėjo telefonu, trankė duris. Ji pradėjo sūnų raminti, tačiau jis pradėjo ją užgaulioti necenzūriniais žodžiais ir šaukti. Ji varė sūnų iš namų, stūmė pro duris, tačiau šis ją stipriai pastūmė, dėl to ji ranką trenkė į lovos rėmo kampą, ranką užsigavo, jautė fizinį skausmą, be to, vieną kartą kumščiu sudavė jai į pilvą, dėl ko jai trūko oro ir ji jautė skausmą, taip pat du kartus kumščiu sudavė į galvą, dėl ko jai svaigo galva, galvą skaudėjo. Tada dukrai S. K. ji padavė mobilaus ryšio telefoną, o Narvydas, norėdamas telefoną atimti, į policiją skambinusiai S. kelis kartus kumščiu sudavė į kairę ranką. Dukra nurodė, kad smūgio sudavimo metu ji jautė skausmą. Kur dar sudavė S. smūgius, pasakyti negali (1 tomas b. l. 11-15, 53-54).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G2823/2019(02) matyti, kad R. K. mechaninės traumos požymių nekonstatuota. Jai galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 tomas b. l. 71).

Nukentėjusioji S. K., gimusi (duomenys neskelbtini), dalyvaujant psichologui, apklausta ikiteisminio tyrimo tyrėjo parodė, kad N. G. yra jos brolis, tačiau ji sutinka duoti parodymus. Nurodė, jog viskas vyko 2019 m. spalio iš 19 į 20 dieną, valandos pasakyti negali. Tuo metu ji savo lovoje per telefoną žiūrėjo serialą, buvo su ausinėmis, tačiau išgirdo, kad mama su broliu N. virtuvėje konfliktuoja. Mama atėjusi į jos kambarį pasakė, kad N. ją mušė, grįžo girtas ir neduoda ramybės. Tuomet brolis atėjo į kambarį ir pradėjo stumdyti mamą. Ji sušuko mamai, kad ši atmestų jai telefoną, po ko paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu kalbėjo su operatore, kai brolis pradėjo ją mušti kumščiu. Kur ir kiek kartų sudavė pasakyti negali, bet jai skaudėjo kairę ranką, koją ir petį. Kitą dieną pastebėjo, kad atsiradę trys „mėlynės“. Kai buvo mušama, ji gulėjo lovoje ant dešinio šono, todėl visi smūgiai jai buvo suduoti į kairę pusę. Visas įvykis galėjo būti apie pirmą valandą nakties, įvykio metu brolis N. buvo girtas. Anksčiau brolio ji nebuvo mušama, tai pirmas kartas (1 tomas b. l. 79-85).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G2822/2019(02) matyti, kad S. K. konstatuotos: poodinės kraujosruvos kairiame petyje, kairiame žaste, kairėje šlaunyje. Jos padarytos kietais bukais daiktais, ne mažiau trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą (1 tomas b. l. 97).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra ir paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiųjų parodymais, BPC pažyma, nustatyta, kad 2019 m. spalio 20 d. apie 01.15 val., N. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia pastūmė savo šeimos narę ir artimą giminaitę – motiną R. K., dėl ko ši atsitrenkė į lovos kampą, vieną kartą kumščiu sudavė jai į pilvą ir du kartus kumščiu sudavė į galvą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. K. fizinį skausmą, be to, tris kartus kumščiu sudavė savo nepilnametei seseriai S. K., gim. (duomenys neskelbtini), į kairę ranką ir į kairę koją, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kairiame petyje, kairiame žaste, kairėje šlaunyje, taip smurtaudamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios S. K. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 1, 2 dalys, kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nustatyta, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku tyčia smurtavo savo mamos ir sesers atžvilgiu ir savo smurtiniais veiksmais sukėlė joms sukėlė fizinį skausmą bei seseriai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis tyčia ir sąmoningai atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus šeimos narių – mamos ir sesers atžvilgiu, neneigė, jog suvokė, kad jo tokie veiksmai sukėlė nukentėjusiosioms fizinį skausmą.

Kaltinamojo kaltę įrodo ištirti nukentėjusių parodymai, kuriais jos patvirtino, kad kaltinamasis – nukentėjusiosios R. K. sūnus, nukentėjusiosios S. K. brolis, smurtavo jų atžvilgiu, sukėlė joms fizinį skausmą, o S. K. padarė ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir S. K. pranešimo apie nusikaltimą BPC turinys, vaizdo įrašas, teismo medicinos specialisto išvados.

Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiosioms buvo sukeltas fizinis skausmas, o S. K. buvo padarytas ir nežymus sveikatos sutrikdymas.

Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiosioms bus sukeltas fizinis skausmas ir sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl N. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalis (fizinio skausmo sukėlimas mamai ir seseriai bei nežymus sveikatos sutrikdymas seseriai).

Kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, todėl prieš vartodamas alkoholį privalėjo įvertinti tai, koks tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo gebėjimą orientuotis, be nukentėjusiųjų ištirtų parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai, kuriais jis pakankamai aiškiai nurodė įvykio aplinkybes. Todėl kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino visiškai ir gailėjosi. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir būdamas recidyvistu, tai yra turėdamas neišnykusį teistumą.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, tęstinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl nepateisinamo pykčio, prieš fiziškai silpnesnes mamą ir nepilnametę seserį; į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (2 tomas, b. l. 1-24): teistas 2 kartus, abu kartus dėl smurto prieš šeimos narį/artimą giminaitį, paskutinį kartą dėl smurto prieš tą pačią nukentėjusiąją – motiną R. K., abu nusikaltimus padarė būdamas neblaivus, baustas administracine tvarka, sveikas ir darbingas, pradėjęs dirbti, nevedęs, savo šeimos neturi, tai yra nėra saistomas jokiais svarbiais socialiniais ryšiais, Psichikos sveikatos kabinete neregistruotas, tačiau nuo 2018 m. liepos 16 d. yra VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų informacinėje grupėje, diagnozė: Konsultacija ir stebėjimas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu.

Kadangi kaltinamasis išvadų nepadarė, turėdamas neišnykusį teistumą, nors ir atlikęs bausmę už analogiškus nusikaltimus, vėl padarė tokį patį nusikaltimą, teismas mano, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas už nusikaltimą skiriant jam griežčiausią - terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnis), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nepriklausomai nuo to, kad yra tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybė, kaltinamajam skiriant bausmę mažesnę, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 straipsnio 3 dalis), bausmę 1/3 mažinanti (BK 64¹ str.), ir, nors kaltinamasis turi neišnykusį teistumą - paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomą bausmių politiką, ir į aukštesnio teismo formuojamą praktiką, ir į nukentėjusiosios poziciją, šį kartą dar atidedant ir atidedant vidutiniam laikui, nes teismas paskutinį kartą suteikia kaltinamajam galimybę pasikeisti be skiriamos bausmės nedelsiamo realaus atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus (LR BK 75 str. 2 d., 3 d.), kurie įtakotų jo elgesį, kurį, kaip pripažino ir pats, esminiai sąlygoja alkoholio vartojimas dėl ko jis sutinka gydytis; bei, kartu su bausme, atsižvelgiant į kaltinamojo smurtinio elgesio priešistorę, siekiant nukentėjusiosioms, kurių viena nepilnametė, o namuose gyvena dar ir kiti nepilnamečiai vaikai, užtikrinti ramią aplinką, suaugusiam kaltinamajam galinčiam ir privalančiam pradėti savo atskirą gyvenimą, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą prisiartinti prie nukentėjusių asmenų (motinos ir sesers) ir įpareigojimą gyventi skyrium (BK 67 str. 2 d. 8 p., 72¹ str.), nes nukentėjusioji R. K. pareiškė, kad ji labiausiai bijo dėl savo nepilnamečių vaikų, tai yra draudžiant bendrauti, ieškoti ryšių (prieiti prie nukentėjusiųjų, kalbinti ar kitais būdais [telefonu, rašant raštu, SMS, per kitus asmenis ar pan.) bandant susisiekti su nukentėjusiosiomis, draudžiant lankytis vietose, kur tuo metu būna nukentėjusiosios, įpareigojant gyventi skyrium; neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nes ši baudžiamojo poveikio priemonė jau buvo paskirta du kartus, tačiau norimo rezultato pasiekta nebuvo, kaltinamasis vėl padarė smurtinį nusikaltimą savo šeimos narių atžvilgiu.

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Byloje jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti su nukentėjusiomis (1 t. b. l. 119), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai.

Du CD su vaizdo įrašais iš įvykio vietos ir su nepilnametės apklausa (1 t., b. l. 30, 85), saugomi byloje, paliktini toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidos.

Vadovaujantis BPK 103 straipsniu, proceso išlaidomis, kurios yra pagrįstos dokumentu - pažyma apie pašto išlaidas, pripažintinos 5,13 Eur pašto išlaidos, todėl priteistinos iš kaltinamojo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsnis, 301-305 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

N. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas/ fizinio skausmo sukėlimas šeimos narėms ir artimoms giminaitėms - motinai ir nepilnametei seseriai), ir nuteisti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikui ir visu bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti N. G.: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir visą bausmės laiką gydytis nuo alkoholizmo; 2) dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, be gydytojo paskyrimo - narkotinių/psichotropinių medžiagų);

bei, kartu su bausme, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 8 p., 72¹ str., N. G. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiku N. G. prisiartinti prie nukentėjusiųjų – motinos R. K., gim. 1967-06-24, ir sesers S. K., gim. 2003-04-24, tai yra draudžiant bendrauti, ieškoti ryšių (prieiti prie nukentėjusiųjų, kalbinti ar kitais būdais [telefonu, rašant raštu, per kitus asmenis] susisiekti ar bandyti susisiekti su nukentėjusiomis), draudžiant lankytis vietose, kuriose tuo metu būna ar yra nukentėjusiosios, įpareigojant gyventi skyrium kitoje gyvenamojoje vietoje, nei šiuo metu gyvena nukentėjusiosios.

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.

Asmeniui, kuris vengia vykdyti jam paskirtą (-as) baudžiamojo poveikio priemonę (-es), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jį pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus – du CD su vaizdo įrašais, saugomus byloje, palikti toliau saugoti byloje.

Priteisti iš kaltinamojo 5,13 Eur (penkių eurų 13 ct) proceso išlaidas - teismo pašto išlaidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660; nesumokėjus ir nuosprendžiui įsiteisėjus išieškojimas perduodamas vykdyti antstoliui).

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė