- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-27
- Bylos Nr.
- 2S-1034-436/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Birutė Bobrel, Leonas Jachimavičius
- Pareiškėjas
- N. K.
- Suinteresuotas asmuo
- R. K.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. nutarties, kuria pareiškimas laikytas nepaduotu, civilinėje byloje Nr. 2-10569-375/2008 pagal pareiškėjos N. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui R. K. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad ji po savo motinos J. K., a.knnn , mirties, priėmė palikimą pradėjusi faktiškai valdyti turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti pareiškimo trūkumus – įvardinti kokiu konkrečiu tikslu reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, įvardinti konkretų turtą, kurį paveldėti siekia pareiškėja, pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad palikimą ji priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti bei pateikti teismui tinkamai patvirtintus dokumentų nuorašus.
2008 m. birželio 5 d. teismas priėmė nutartį, kuria N. K. pareiškimą laikė nepaduotu ir jį grąžino pareiškėjai (CPK 115 str. 3 d.). Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėja pateikdama naują pareiškimą nepašalino 2008 m. gegužės 28 d. nutartyje nurodytų trūkumų – pareiškėja neįvardijo ir nepateikė jokių įrodymų, kuriais ji grindžia aplinkybes apie faktinį palikimo priėmimą, taip pat prie pareiškimo pateikti dokumentai nėra tinkamai patvirtinti, nes į bylą nėra pateikta duomenų, jog procesinius dokumentus patvirtinusi advokatė S. Žukauskienė yra pareiškėjos atstovės praktikos vadovė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo priimti. Nurodo, kad teismas skundžiama nutartimi įvertino byloje esamus įrodymus, nors toks vertinimas pagal CPK 259, 263 straipsnių nuostatas įmanomos išimtinai tik teismo sprendimu, o ne paduodant pareiškimą teismui. Todėl teismo reikalavimas, kad faktinio palikimo priėmimo aplinkybes pareiškėja turėjo įrodinėti kartu su pareiškimo pateikimu, yra nepagrįstas. Be to, pareiškėja nurodo, kad ji pareiškime nurodė, kad mirus mamai pas ją liko tik mamos asmeniniai daiktai ir dokumentai, jokio nekilnojamojo turto registruoto jos vardu nebuvo. Teismui pateikė mamos rašyto testamento nuorašą, Jonavos rajono žemėtvarkos tarnybos pažymą, o visos kitos pareiškime nurodytos aplinkybės, t. y. kad pareiškėja mama rūpinosi, ją slaugė, po motinos mirties liko jos asmeniniai daiktai, gali būti įrodinėjamos bylos nagrinėjimo metu liudytojų parodymais, šalies paaiškinimais bei kitomis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Taip pat apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai laikė, jog prie pareiškimo pateikti dokumentai nėra tinkamai patvirtinti, nes į bylą nėra pateikta duomenų, jog procesinius dokumentus patvirtinusi advokatė S. Žukauskienė yra pareiškėjos atstovės praktikos vadovė. Aplinkybė, kad advokato padėjėja turi pateikti dokumentus, patvirtinančius kas yra jos praktikos vadovas, nebuvo nurodyta teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartyje, todėl pareiškėja net neturėjo galimybės pašalinti šį pareiškimo trūkumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R. K. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos N. K. pareiškimą priimti. Nurodo, kad pareiškėja teismui pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad palikimą priėmė faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Pareiškime buvo nurodyta, jog mirus mamai jokio nekilnojamojo turto jos vardu nebuvo registruota ir tai patvirtinti buvo pateiktas VĮ Registrų centro raštas, mamos sudarytas testamentas, kuriame ji išreiškė valią – tuo metu turėjusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), palikti pareiškėjai, ir tai, kad šis dokumentas liko pas pareiškėją yra vienas svarbiausių rašytinių įrodymų. Kitas teismo nurodytas trūkumas, t. y. kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog procesinius dokumentus patvirtinusi advokatė S. Žukauskienė yra pareiškėjos atstovės praktikos vadovė, pareiškėja negalėjo pašalinti, kadangi 2008 m. gegužės 28 d. nutartyje teismas šios aplinkybės neįvardino kaip pareiškimo trūkumo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai (CPK 443 straipsnio 1 dalis).
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja N. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog ji po savo motinos J. K. mirties, priėmė palikimą pradėjusi faktiškai valdyti turtą. Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi atitikti CPK 111 ir 113 straipsniuose nurodytus procesinių dokumentų formos ir turinio bei CPK 447 straipsnio reikalavimus. Jeigu pareiškimo turinys neatitinka šiuose straipsniuose, o jo priedai – CPK 114 straipsnyje ir 135 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi, konstatavęs, jog pareiškėjos pateiktas pareiškimas neatitinka įstatymo reikalavimų, įpareigojo pareiškėją pašalinti šiuos trūkumus - įvardinti kokiu konkrečiu tikslu reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, įvardinti konkretų turtą, kurį paveldėti siekia pareiškėja, pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad palikimą ji priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti bei pateikti teismui tinkamai patvirtintus dokumentų nuorašus (CPK 447 str., 135 str. 1-4 p., 114 str. 1 d.).
Konstitucijos 30 straipsnis bei CPK 5 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą apima ne tik ieškinio pareiškimo teikimo atvejus, bet ir pareiškimus teismui ypatingosios teisenos bylose. Asmuo, prašydamas teismo nustatyti ypatingosios teisenos tvarka juridinį faktą, tuo pačiu netiesiogiai prašo apginti ir jo teisę, atsiradusią dėl to fakto. Tačiau teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimo santykis lemia tai, kad ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamas CPK nustatytos tvarkos. Todėl kreipimosi į teismą momentu iš ieškovo (pareiškėjo) neturėtų būti pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą, nes ieškinyje (pareiškime) ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio (pareiškimo) pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Tokiu būdu ir CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punkte bei CPK 447 straipsnio 3 punkte numatytos pareiškėjo procesinės pareigos pareiškime nurodyti įrodymus, patvirtinančius juridinę reikšmę turintį faktą, ir juos pateikti kartu su pareiškimu, turėtų būti aiškinamos kaip pareiškėjo pareigos nurodyti ir pateikti visus įrodymus, kuriais pareiškėjas ketina įrodinėti pareiškimo pagrindą sudarančias aplinkybes. Būtent toks CPK normų aiškinimas yra pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 8.2 punkte. Taigi, šios teisės normos neturi būti aiškinamos kaip pareiškėjo pareiga nurodyti ir pateikti įrodymus, kuriais jis nesiremia įrodinėdamas pareiškimo pagrindą sudarančias aplinkybes. Be to, pažymėtina, jog teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Kaip matyti iš pareiškėjos N. K. 2008-05-26 pateikto teismui pradinio pareiškimo bei 2008-06-04 patikslinto pareiškimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, pareiškėja nurodė, kad iki mirties mama gyveno kartu su pareiškėja, ji rūpinosi, slaugė mamą, mirus mamai visas jos turtas – asmeniniai daiktai, dokumentai liko pas pareiškėją, nekilnojamojo turto registruoto mamos vardu nebuvo. Šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėja pateikė mamos rašyto testamento nuorašą, mirties liudijimo nuorašą, Jonavos rajono žemėtvarkos tarnybos pažymą dėl informacijos apie J. K. nuosavybės teisės atstatymą į žemę, Kauno apskrities archyvo pažymas dėl J. K. paveldėjimo bylos bei dėl testamento, VĮ Registrų centro Kauno filialo pažymą apie J. K. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog pareiškėja neįvardijo ir nepateikė jokių įrodymų, kuriais ji grindžia aplinkybes apie faktinį palikimo priėmimą, dėl ko laikė, kad pareiškėja nustatytu terminu trūkumų nepašalino ir pareiškimą laikė nepaduotu. Kaip minėta, teismas negali grąžinti procesinių dokumentų, remdamasis tik įrodymų nepakankamumu (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Įrodymų pakankamumo klausimą teismas visiškai išsprendžia, kai ištiria visus įrodymus teismo posėdyje, priimdamas sprendimą (CPK 183, 185, 260 straipsniai, 265 straipsnio 1 dalis). Be to, ypatingosios teisenos bylose, kuriose pagal įstatymą teismas privalo veikti ex officio, teismas turi teisę ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 179 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 8 dalis). Todėl bylai reikšmingus faktinius duomenis teismas turėjo teisę gauti ir CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka.
Taip pat pažymėtina, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 13 p.). Todėl pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti šį pareiškimo trūkumą, t.y. įvardinti konkretų turtą, kurį paveldėti siekia pareiškėja.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atskirojo skundo motyvu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog prie pareiškimo pateikti dokumentai nėra tinkamai patvirtinti, nes į bylą nėra pateikta duomenų, jog procesinius dokumentus patvirtinusi advokatė S. Žukauskienė yra pareiškėjos atstovės praktikos vadovė. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, teismas, nurodydamas procesinio dokumento trūkumus, turi aiškiai juos suformuluoti, kad dalyvaujantis byloje asmuo galėtų juos tinkamai pašalinti. Nagrinėjamu atveju, aplinkybė, kad advokato padėjėja turi pateikti dokumentus, patvirtinančius kas yra jos praktikos vadovas, nebuvo nurodyta teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartyje, kuria pareiškėjai buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, todėl pareiškėja net neturėjo galimybės pašalinti šį pareiškimo trūkumą.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, jog yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti. Pareiškėja atskiruoju skundu prašė panaikinus skundžiamą nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą priimti. Pažymėtina, jog pareiškimo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Todėl nagrinėjamu atveju atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos N. K. pareiškimo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.