Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių šilumos tinklai“ atstovui advokatui Tadui Elzbergui,

atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos atstovėms Dainorai Gintautaitei-Bačėnienei ir Rasvitai Motiejūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių šilumos tinklai“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Paaiškina, kad AAD 2020-09-11 pateikė pareiškėjai patikrinimo aktą Nr. PA78-36 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte buvo nurodyta, kad AAD patikrino pareiškėjos mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir deklaravimo planinį teminį patikrinimą už 2016-2018 metus. AAD nurodė, kad pareiškėja 2016-2018 metų laikotarpiais netinkamai, klaidingai apskaitė, nedeklaravo – nuslėpė į aplinką išmestų teršalų kiekių. Patikrinimo akte pareiškėjai priskaičiuotas mokestinis didesniu tarifu iš viso 99 378 Eur; padidintas taršos mokestis apskaičiuotas taikant 1,5 koeficientą. Pareiškėja nesutiko su Patikrinimo akte atliktu taršos apskaičiavimu ir pateikė savo pastabas, taip pat Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Energetikos katedros specialisto 2020-10-15 išvadą Nr. DV21-1106_4 (toliau – ir Išvada). Pareiškėja savo nesutikimą su Patikrinimo aktu grindė tuo, kad Patikrinimo akte apskaičiuotas teršalų kiekis faktiškai negalėjo ir nebuvo išmestas į aplinką iš pareiškėjos eksploatuojamų taršos šaltinių, todėl Patikrinimo akte nurodytas padidintas mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuotas nepagrįstai ir neteisėtai. Pareiškėja prašė panaikinti Patikrinimo aktą, tačiau ADD į pareiškėjos pastabas neatsižvelgė. ADD skundžiamu Sprendimu nusprendė patvirtinti Patikrinimo aktą.

6. Paaiškina, kad ADD nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktą specialisto 2020-10-15 išvadą; ją atmetė motyvuodamas vien tuo, kad pareiškėja, pasirinkdama išmetamų teršalų apskaičiavimo metodiką, nebuvo pateikusi jokių pastabų ar pasiūlymų dėl eksploatuojamų įrenginių technologijos.

9. ADD daro nepagrįstą prielaidą, kad, deginant biokurą, visas teršalų kiekis yra išmetamas į atmosferos orą. ADD visiškai neįvertino, kad deginant biokurą susidaro pelenai, o dalis teršalų yra pašalinama su pelenais ir nepatenka į atmosferos orą. ADD atliktuose skaičiavimuose įvertinta, kad visas teršalų kiekis neva išmestas į atmosferos orą, kas visiškai neatitinka tikrovės. Pareiškėja veda biokuro degimo metu susidariusių pelenų kiekių apskaitą, o pelenus pašalina juos pristatydama į sąvartyną. Pažymi, jog šios aplinkybės ADD buvo žinomos patikrinimo metu, tačiau nebuvo įvertintos.

Motyvuojamoji dalis

10. Atsižvelgiant į tai, teigia, kad Sprendimas priimtas neįvertinus faktinio teršalų kiekio, o atlikus tik deklaratyvų skaičiavimą pagal metodiką, pagal kurią negali būti nustatomi faktiniai (realūs) teršalų kiekiai, išmesti iš pareiškėjos eksploatuojamų katilinių. ADD visiškai nevertino realaus teršalų kiekio. ADD apskaičiuoti teršalų kiekiai nėra objektyvūs ir faktais pagrįsti duomenys, o vien formaliais matematiniais skaičiavimais gauta suma 99 378 Eur yra nemotyvuota ekonominė sankcija. Pareiškėja teigia, kad padidintas mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuotas nepagrįstai ir neteisėtai, todėl Sprendimas yra naikintinas.

11. Pažymi, kad Sprendimu pareiškėjai paskirta neproporcinga ir neadekvati ekonominė sankcija, formaliai pritaikius teisės aktus. Pareiškėja paaiškina, kad žalos gamtai nepadarė, didesni taršos kiekiai dėl pareiškėjos padarytų pažeidimų į aplinką nebuvo išmesti, pareiškėja nesiekė nuslėpti mokesčio už aplinkos teršimą. Pareiškėja veikė sąžiningai, turėjo katilinėms išduotus taršos leidimus, apskaitė katilinėse sudeginamo kuro kiekius, teikė deklaracijas ir mokėjo mokestį už aplinkos teršimą. Pareiškėja veikė sąžiningai, duomenų neklastojo ir neslėpė, patikrinimo metu pateikė visus duomenis ADD. Pareiškėjos neįvykdyti teisės aktų reikalavimai yra formalūs teisės aktų pažeidimai, kurie nesukėlė realios žalos gamtai ir valstybės ekonominiam interesui.

12. Taip pat teigia, kad Sprendimu pareiškėjai paskirta ekonominė sankcija neatitinka ADD nurodytų pažeidimų pobūdžio, masto, teisingumo, protingumo kriterijų, sudaranti apie 4 proc. pareiškėjos visų metinių pajamų. Pareiškėja pažymi, kad jos veikla 2016, 2018 ir 2019 metais dėl investicijų į šilumos gamybos įrenginių modernizavimo (pritaikymo deginti biokurą), šilumos tiekimo trasų atnaujinimo ir sumažėjusio parduodamos šilumos energijos kiekio yra nuostolinga, todėl pareiškėja neturi vidinių finansinių galimybių sumokėti ADD paskaičiuotą padidintą taršos mokestį. Išoriniai finansavimo šaltiniai baudoms sumokėti neprieinami.

13. Pareiškėjas nurodo, kad turi 1 495 035 Eur įsipareigojimų kredito įstaigoms. Kas mėnesį moka 24 531 Eur sumą paskoloms dengti ir 2868 Eur sumą paskolų palūkanoms dengti. Pareiškėjo įsipareigojimai pagal sudarytas sutartis kredito įstaigoms tęsis iki 2026-12-31. Be to, pažymi, kad turi 79 406 Eur skolų tiekėjams. Šiuo atveju 99 378 Eur sumos išieškojimas priverstų pareiškėja prie nemokumo būsenos, kas padarytų žalą visai ekonominei sistemai. Taip pat pabrėžia, jog ekonominės sankcijos paskyrimas sukeltų nepagrįstą finansinę naštą pareiškėjos paslaugų gavėjams – šilumos energijos vartotojams, nes pareiškėjos veiklos sąnaudos, įskaitant mokestį už aplinkos teršimą, yra įskaičiuojamos į šilumos energijos kainą vartotojams; padidinto taršos mokesčio taikymas nulems didesnes kainas vartotojams, pabrangs šilumos energija; pareiškėjos paslaugų gavėjai yra Raseinių rajono savivaldybės gyventojai.

14. Pareiškėjos 2023-06-20 rašytiniuose paaiškinimus, nurodo, jog iš Įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punkto akivaizdu, kad mokesčio už aplinkos teršimą skaičiavimui privaloma nustatyti faktinį išmestų teršalų kiekį; ADD priimant Sprendimą faktinis išmestų teršalų kiekis nebuvo nustatytas, o galimi teršalų skaičiavimai buvo grįsti taikant metodą, kurį pareiškėja nurodė dar 2014 m. (duomenys neskelbtini) katilų aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitoje, t. y. iki pareiškėjos šilumos ūkio inventorizavimo. Faktinės aplinkybės, kad ADD atliko tik formalius teorinius skaičiavimus, išmestų teršalų kiekis nebuvo nustatomas, neginčija ir pats ADD. Byloje ADD gynybinė pozicija yra tokia, kad teorinis teršalų kiekis buvo apskaičiuotas pareiškėjos pasirinkto ir po šilumos ūkio modernizacijos nepakeisto metodo ir iki modernizacijos buvusių inventorizacijos duomenų pagrindu ir toks skaičiavimas tariamai yra pakankamas mokesčiui už aplinkos taršą apskaityti. Pareiškėja, ADD vertinimu, turi prisiimti neigiamas pasekmes, kilusias dėl jos pačios nepakeisto metodo. Pareiškėja pažymi, jog ši ADD pozicija yra nepagrįsta, ką patvirtina ir įrodo ne tik teisinis reguliavimas, reikalaujantis nustatyti realų į aplinkos orą išmestų teršalų kiekį, tačiau ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, įpareigojančios mokesčių administratorių patikrinti šilumos gamintojo teiginius dėl realiai į aplinką išmetamų teršalų kiekių, o ne formaliai taikyti inventorizacijos duomenis.

15. Nepagrįstas ADD argumentas, kad faktinis išmestų teršalų kiekis nėra reikšmingas mokesčio už aplinkos taršą apskaičiavimui.

16. Teigia, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ir įrodo, kad ADD Patikrinimo akte įtvirtinti teoriniai teršalų kiekio paskaičiavimai yra objektyviai neįmanomi/negalimi. Paaiškina, kad specialisto 2020-10-15 Išvada pagrindžia reikšmingą aplinkybę, kad pareiškėjos eksploatuojami kuro deginimo įrenginiai ir technologijos objektyviai net negali išleisti teršalų kiekio, kurį ADD nurodė Patikrinimo akte; Išvadoje nurodyta, kad ADD taikytas metodas teršalų apskaičiavimui negali atspindėti faktinio į aplinką išmestų teršalų kiekio, kadangi metodas 2014 m. buvo pritaikytas visiškai kitam kurui nei naudojamas pareiškėjos po šilumos ūkio modernizacijos. Išvados duomenų ADD byloje nepaneigia jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. ADD tik deklaratyviai bei, prieštaraudamas LVAT jurisprudencijai, nurodo, kad pareiškėjos argumentų dėl ginčo laikotarpiu (2016–2018 m.) eksploatuojamų kuro deginimo įrenginių jis neprivalo vertinti, o Sprendime pateikti skaičiavimai yra teisingi, kadangi atlikti pagal paties pareiškėjo dar prieš taršos leidimų išdavimą pateiktus inventorizacijos duomenis.

17. Atkreipia dėmesį, kad 2014 m. inventorizacijos duomenys neatspindi realios faktinės situacijos po pareiškėjos šilumos ūkio modernizavimo. Teigia, kad turi būti įvertinta reikšminga aplinkybė, kad modernizavus šilumos ūkį, pareiškėja naudoja ekonomaizerius, kurie naudoja biokurą, tuo tarpu pagal Įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu pareiškėja apskritai yra atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių už išmetamą į atmosferą taršos leidime nustatytą taršos kiekį, susidarantį naudojant biokurą.

18. Pažymi, kad į bylą yra pateikta pažyma apie pareiškėjos investicijas į šilumos ūkį 2016-2021 m.

19. Pareiškėja taip pat papildomai pateikia duomenis apie pareiškėjos 2019 2022 metais sumokėtą taršos mokestį už taršą, išmestą iš stacionarių taršos šaltinių (duomenys neskelbtini) katilinėse. Nurodo, jog iš teikiamų duomenų matyti, kad pareiškėjos sumokėtas mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių 2019 m. buvo 2980 Eur, 2020 m. - 931 Eur, 2021 m. - 454 Eur, 2022 m. - 963 Eur. Pareiškėja 2019-2022 m. laikotarpiu už vienerius metus vidutiniškai sumokėjo 1322 Eur taršos mokesčio už į aplinkos orą išmestą taršą iš stacionarių taršos šaltinių. Pažymi, jog nors 2019–2022 m. laikotarpis tiesiogiai nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalyku, tačiau teikiami duomenys reikšmingi juos vertinant kartu su byloje pateikta Išvada ir patvirtina, kad pareiškėjos eksploatuojami kuro deginimo įrenginiai ir technologijos objektyviai net negali ir neišmeta į aplinkos orą tokio teršalų kiekio, kurį nurodė ADD. Atitinkamai, ADD apskaitytas 99 378,00 Eur dydžio mokestis yra nepagrįstas. Pažymi, kad ADD formaliai apskaičiuotas taršos mokestis už 2016-2018 m. yra net 75 kartus didesnis už vidutiniškai sumokamą taršos mokesčio vidurkį 2019-2022 m.

20. Taip pat pažymi, kad ADD nurodytas teršalų kiekis yra objektyviai neįmanomas patvirtina ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (toliau – ir VERT) 2023-06-13 raštas Nr. R2-(EA)-4696 (toliau – ir Raštas). Nurodo, jog VERT pateikė duomenis, kiek šilumos gamintojai vidutiniškai sumokėjo taršos mokesčio už į aplinką išmestus teršalus per ginčo laikotarpį (2016-2018 metus), išskiriant įmones, kurių šilumos gamyba 2016-2018 metais, kaip ir pareiškėjos, buvo nuo 35 iki 55 tūkstančių MWh per vienerius metus. Iš pateiktų duomenų matyti, kad šilumos gamintojai, patiekiantys į tinklą 35-55 tūkst. MWh, vidutiniškai 2016 m. sumokėjo po 1294,46 Eur, 2017 m. –787,38 Eur, 2018 m. –550,59 Eur taršos mokesčio. Atsižvelgiant į tai nurodo, jog, įvertinus gautus duomenis, ADD paskaičiavimų (99 378,00 EUR) kontekste, matyti, kad Sprendime esantys skaičiavimai niekaip negali būti laikomi realiais ir objektyviais.

21. Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog taip pat pateikė paklausimus šilumos gamintojams (UAB „Kaišiadorių šiluma“, UAB „Varėnos šiluma“, UAB „Anykščių šiluma“, UAB „Kretingos šilumos tinklai“), kurių gamybos mastai atitinka pareiškėjo gamybos mastus, prašydamas pateikti informaciją, kokio dydžio taršos mokesčius iš stacionarių taršos šaltinių pastarieji šilumos gamintojai sumokėjo ginčo laikotarpiu (2016-2018 m.). Nurodo, kad:

21.1. UAB „Kaišiadorių šiluma“, atsakydama į paklausimą, 2023 m. birželio 14 d. raštu Nr. SD-276 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad 2016–2018 m. taršos mokesčio iš stacionarių taršos šaltinių nemokėjo, kadangi neviršijo teisės aktuose nustatytos didžiausios leistinos ribos.

21.2. UAB „Varėnos šiluma“, atsakydama į paklausimą, 2023-06-09 raštu Nr. SD23-0602 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad 2016 m. taršos mokesčio iš stacionarių taršos šaltinių sumokėjo 1 Eur, 2017 m. – 1 Eur, 2018 m. – 28 Eur.

21.3. UAB „Anykščių šiluma“, atsakydama į paklausimą, 2023-06-14 atsiųstame elektroniniame laiške (rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 6)nurodė, kad 2016 metais sumokėtas taršos mokestis iš stacionarių taršos šaltinių (dvi katilinės kūrenamos akmens anglimi) buvo 4263 Eur. 2017 metais sumokėtas taršos mokestis iš stacionarių taršos šaltinių (dvi katilinės kūrenamos akmens anglimi) buvo 2465 Eur. 2018 metais sumokėtas taršos mokestis iš stacionarių taršos šaltinių (dvi katilinės kūrenamos akmens anglimi) buvo 3194 Eur.

21.4. UAB „Kretingos šilumos tinklai“, atsakydama į paklausimą, 2023-06-15 raštu Nr. R2-149 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad 2016 m. taršos mokesčio iš stacionarių taršos šaltinių sumokėjo 0 Eur, 2017m. – 2 Eur, 2018 m. – 0 Eur.

22. Pažymi, kad nors kitų šilumos gamintojų ginčo laikotarpiu sumokėtas/nemokėtas mokestis už aplinkos taršą iš stacionarių taršos šaltinių tiesiogiai nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalyku, tačiau patvirtina kituose rašytiniuose įrodymuose esančią informaciją bei pareiškėjos argumentus, kad toks mokestis už aplinkos taršą, koks buvo priskaitytas pareiškėjai, yra ne tik, kad nepagrįstas, tačiau nėra realus. Tokio dydžio teršalų kiekio neįmanoma išmesti ne tik iš pareiškėjos eksploatuojamų įrenginių, tačiau nei vieno kito tokio paties dydžio šilumos gamintojo įrenginių.

23. Dėl pritaikytos sankcijos griežtumo, ne proporcingumo ir neteisingumo, pareiškėja papildomai prašo, kad jeigu teismas visgi manytų, jog sankcija turi būti paskirta, įvertinti ir atsižvelgti į tai, kad pareiškėjai paskaičiuota mokėti 99 378 Eur suma yra ne proporcinga ir neadekvati ekonominė sankcija.

24. Akcentuoja, kad žalos gamtai nepadarė, nesiekė nuslėpti mokesčio už aplinkos teršimą. Pareiškėja veikė sąžiningai, turėjo katilinėms išduotus taršos leidimus, apskaitė katilinėse sudeginamo kuro kiekius, teikė deklaracijas ir mokėjo mokestį už aplinkos teršimą, duomenų neklastojo ir neslėpė, patikrinimo metu pateikė visus duomenis ADD. Pažymi, jog neįvykdyti teisės aktų reikalavimai (metodo nepakeitimas) yra formalūs teisės aktų pažeidimai, kurie nesukėlė realios žalos gamtai ir valstybės ekonominiam interesui.

25. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas palaiko skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, prašo skundą tenkinti. Ginčas kilęs dėl į aplinkos orą išmesto teršalų kiekio, todėl reikia vadovautis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu. Pareiškėja yra šildymo ir karšto vandens tiekėja. ADD apskaičiuotas mokestinio patikrinimo metu teršalų kiekis faktiškai nebuvo išmestas į aplinkos orą. ADD neįvertino pareiškėjos eksploatuojamų šilumos įrenginių, kuro deginio technologijų, todėl pareiškėjos išmestas teršalų kiekis ir ADD apskaičiuotas padidintas taršos mokestis yra deklaratyvus ir neatitinkantis faktiškai išmesto teršalų kiekio. Pareiškėja vadovaujasi Įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punktu, kai apskaičiuojant mokestį padidintu tarifu, turi būti apskaičiuotas faktiškai išmestas teršalų kiekis. ADD faktinio taršos kiekio nenustatė, vadovavosi metodika, kuri nepritaikyta pareiškėjos turimiems ir eksploatuojamiems kuro deginimo įrenginiams; tai patvirtina su skundu pateikta specialisto Išvada. ADD veikė teisėtai, nesiekė nuslėpti į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio; turėjo leidimus, teikė deklaracijas už 2016, 1017 ir 2018 metus ir mokėjo taršos mokestį. Apskaičiuotas mokestis neatitinka faktiškai pareiškėjo išmesto taršos kiekio. Jeigu teismas laikytų, kad buvo padarytas tam tikras pažeidimas, netinkamai apskaičiavo taršos kiekius, pareiškėjas prašo, kad teismas atleistų nuo paskirtos ekonominės sankcijos, nes ji yra neadekvati ir neproporcinga. Būtina įvertinti pareiškėjos finansinę padėtį. Deginant biokurą, šilumos gamintojai atleidžiami nuo taršos mokesčio, o šiuo atveju, jeigu pareiškėja būtų susitvarkiusi dokumentus ir suderinusi su ADD individualią metodiką taršos mokesčiui apskaičiuoti, pareiškėja būtų visiškai atleista nuo taršos mokesčio deginant biokurą. Pareiškėja pasirinko apklausti šilumos gamintojus pagal per metus pagaminamą šilumos kiekį, pasirinktas intervalas nuo 35 iki 55 tūkst. megavatvalandžių, t. y. tam tikros kategorijos šilumos gamintojai, pagaminantys panašų šilumos kiekį kaip pareiškėja ir naudojantys panašų kurą šilumos gamyboje. Pareiškėja remiasi Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu byloje eI-1462-422/2017, kurioje, pareiškėjos nuomone, buvo nagrinėta iš esmės analogiška situacija ir pareiškėja atleista nuo priskaičiuoto taršos mokesčio mokėjimo; LVAT 2010-05-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2163-662/2020, kurioje priskaičiuotas taršos mokestis sumažintas 50 proc.; LVAT 2018-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-78-492/2018, pareiškėjai priskaičiuotas taršos mokestis buvo sumažintas. Pareiškėja prašo teismo skundą tenkinti, jeigu teismas nustatytų, kad Patikrinimo aktas teisėtas – atleisti nuo priskaičiuoto taršos mokesčio arba jį sumažinti, taip pat priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26. Atsakovas ADD atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

27. Paaiškina, kad pareiškėja klaidingai konstatuoja Patikrinimo akte ir Sprendime, Įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo teisėtumą. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog ADD nenustatė nuslėpto taršos kiekio, todėl padidintą taršos mokestį pareiškėjai paskaičiavo neteisėtai. ADD teigia, kad nustatė normatyvus viršijančius taršos kiekius:

27.1. (Duomenys neskelbtini) katilinė - atlikus faktinių išmestų į aplinkos orą teršalų kiekių skaičiavimus, nustatyti 2016-2018 m. mokestiniais laikotarpiais viršyti TL leidime leidžiami išmesti į aplinkos orą kietųjų dalelių metiniai kiekiai iš taršos šaltinio Nr. 001.

27.2. (Duomenys neskelbtini) katilinė - atlikus faktinių išmestų į aplinkos orą teršalų kiekių skaičiavimus, nustatyti 2016-2018 m. mokestiniais laikotarpiais, taršos šaltiniu Nr. 002 deginant biokurą ir 2016 m. deginant durpes, viršyti į aplinkos orą išmestų kietųjų dalelių metiniai kiekiai, nustatyti TL leidime.

27.3. (Duomenys neskelbtini) katilinė - atlikus faktinių išmestų į aplinkos orą teršalų kiekių skaičiavimus, nustatyti 2016-2017 m. mokestiniais laikotarpiais, deginant durpes bei biokurą taršos šaltinyje Nr. 001, viršyti į aplinkos orą išmesti kietųjų dalelių bei anglies monoksido metiniai kiekiai, nustatyti TL leidime.

27.4. (Duomenys neskelbtini) katilinė - atlikus faktinių išmestų į aplinkos orą teršalų kiekių skaičiavimus, nustatyti 2016 metais deginant biokurą taršos šaltinyje Nr.2 ir 2016-2018 metais sandėliuojant biokurą taršos šaltinyje Nr. 601, viršyti į aplinkos orą išmesti azoto oksidų ir kietųjų dalelių (C) metiniai kiekiai, nustatyti TL leidime.

28. Nurodo, kad pareiškėja Valstybinei mokesčių inspekcijai teikdama Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaraciją, vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-12-08 įsakymu Nr. VA-61/D1-658 patvirtintų Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijos FR0521 formos ir Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracijos FR0522 formos pildymo taisyklių 19.16 p. reikalavimais, privalėjo deklaruoti per mokestinį laikotarpį iš atitinkamo taršos šaltinio išmestą į aplinką teršalo kiekį, viršijantį TL leidime nustatytą leistiną išmesti į aplinką teršalo kiekį (normatyvą). Pareiškėja pateiktose 2016-2018 m. deklaracijose nedeklaravo teršalų kiekių, viršijančių TL leidimuose nustatytą leistiną normatyvą, nepritaikė didesnio tarifo koeficiento, valstybei nesumokėjo mokestinės prievolės. Taigi, ADD teisėtai pareiškėjai paskaičiavo mokestį didesniu tarifu.

29. Teigia, kad pareiškėja taip pat nuslėpė ir nedeklaravo taršos kiekių. Paaiškina, kad:

29.1. (Duomenys neskelbtini) katilinėje - atlikus faktinių išmestų į aplinkos orą teršalų kiekių skaičiavimus, nustatyti 2016 m., 2018 m. mokestiniais laikotarpiais nedeklaruoti iš taršos šaltinių Nr. 001 ir Nr. 002 į aplinkos orą išmesti kietųjų dalelių, anglies monoksido, sieros dioksido, azoto oksidų, vanadžio pentoksido kiekiai.

29.2. (Duomenys neskelbtini) katilinėje - atlikus faktinių išmestų į aplinkos orą teršalų kiekių skaičiavimus, nustatyti 2016-2018 m. mokestiniais laikotarpiais nedeklaruoti iš taršos šaltinio Nr. 001 į aplinkos orą išmesti kietųjų dalelių, anglies monoksido, sieros dioksido, azoto oksidų kiekiai.

29.3. (Duomenys neskelbtini) katilinėje - atlikus faktinių išmestų į aplinkos orą teršalų kiekių skaičiavimus, nustatyti 2016-2018 m. mokestiniais laikotarpiais nedeklaruoti iš taršos šaltinių Nr. 1 ir Nr. 2 į aplinkos orą išmesti kietųjų dalelių, anglies monoksido, sieros dioksido, azoto oksidų, vanadžio pentoksido kiekiai bei iš taršos šaltinio Nr. 601 kietųjų dalelių (C) kiekiai.

30. Pažymi, kad Patikrinimo aktu nustatyta, kad skaičiuojant faktinius per mokestinį laikotarpį į aplinkos orą išmestus teršalų kiekius pareiškėja nepagrįstai taikė kuro peleningumo Ar bei kuro žemutinės degimo šilumos Qir koeficientus kurie fiksuoti kuro tyrimų protokoluose. Pareiškėjos pateiktuose kuro tyrimų protokolų registruose nurodyti atitinkamam kuro svoriui atliktų tyrimų duomenys, tame tarpe ir kuro peleningumo Ar bei kuro žemutinės degimo šilumos Qir rodmenys, į kuriuos pareiškėja privalėjo atsižvelgti skaičiuodama faktinius per mokestinį laikotarpį į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekius.

31. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja skaičiuodama faktinius per mokestinį laikotarpį į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekius, eilę metų naudojo 2014 m. inventorizacijos ataskaitoje pateiktus kuro peleningumo Ar bei kuro žemutinės degimo šilumos Qir koeficientus, kurie nustatyti vykdytos inventorizacijos metu, įvertinus atitinkamo kuro kokybę ir nieko bendro neturi su 2016-2018 m. laikotarpiu pareiškėjos naudoto kuro kokybe, kurią pagrindžia vykdytų tyrimų protokolai.

32. Teigia, jog pareiškėja aplaidžiai vykdydama išmetamų teršalų apskaitą, klaidingai apskaitė ir deklaravo į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekius. Sąmoningai apskaitą vykdė taip, kad per mokestinį laikotarpį į aplinkos orą išmestų teršalų kiekis neviršytų TL leidime teršalui nustatyto leistinos taršos normatyvo. Pareiškėjai buvo naudinga naudoti Inventorizacijos ataskaitoje pateiktus duomenis, kuriais remiantis paskaičiavo ir deklaravo mažesnius į aplinkos orą išmestų teršalų kiekius, valstybei sumokėjo mažesnį taršos mokestį.

33. Taigi, vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punktu bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 14 p. už neapskaitytus, nedeklaruotus (nuslėptus) išmestus į aplinkos orą teršalų kiekius, pareiškėjai teisėtai paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu.

34. ADD taip pat nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad „atsakovo skaičiavimai atlikti neįvertinus atsakovo katilinėse eksploatuojamų kuro deginimo įrenginių ir kuro deginimo technologijų“. Nurodo, kad šis pareiškėjos teiginys yra klaidinantis ir prieštarauja teisės aktų reglamentavimui. ADD nėra subjektas, kurio kompetencijoje yra vertinti pareiškėjos katilinės eksploatuojamų kuro deginimo įrenginius ir kuro deginimo technologijas. Jų vertinimą aiškiai reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 340 parvirtintų Aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių 1 punkte ir 2 punkte įteisintas reikalavimas taršos šaltinių naudotojams, kurie ūkinės veiklos vykdymo metu į aplinkos orą išmeta teršalus, atlikti aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizaciją. Taigi, pareiškėja nepagrįstai interpretuoja į aplinką išmestų teršalų faktinio kiekio nustatymą. Nėra pagrindo abejoti kompetentingų institucijų įvertintu ir patvirtintu į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų sąrašu. Pareiškėja turėjo teisę teikti pasiūlymus dėl kito į aplinką išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodo, tačiau to nepadarė, kadangi teisės aktas reikalauja siūlomą metodą pagrįsti.

35. Teigia, kad pareiškėja iki Patikrinimo akto surašymo, vykdydama per mokestinį laikotarpį į aplinką išmetamų teršalų apskaitą, pripažino ir naudojo savo pasirinktą į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodą, kurį vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 340 patvirtintų „Dėl Aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ taisyklių nuostatomis, įteisino 2014 m. UAB „Raseinių šilumos tinklai“ (duomenys neskelbtini) katilų aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitoje, kurios pagrindu buvo išduoti Taršos leidimai su nurodytais leidžiamais išmesti į aplinkos orą teršalais ir jų kiekiais. Ir dar kartą patvirtindama tinkamai pasirinktą į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodą, parengė ir su Aplinkos apsaugos agentūra suderino 2019 m. UAB „Raseinių šilumos tinklai“ (duomenys neskelbtini) katilinės ir 2019 m., 2020 m. UAB „Raseinių šilumos tinklai“ (duomenys neskelbtini) katilinės Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitas.

36. Paaiškina, kad pareiškėja siekdama išvengti mokestinės prievolės dėl aplaidžiai vykdytos pareigos teisingai apskaičiuoti ir deklaruoti per mokestinį laikotarpį į aplinkos orą išmestus teršalų kiekius, sąmoningai nepagrįstai prieštarauja savo pasirinktam ir naudotam teršalų apskaičiavimo metodui. Viso vykdomo patikrinimo metu, pastabų pateikimo metu, pareiškėja neteikė jokių įrodančių duomenų apie kitokio eksploatuojamų įrenginių į aplinką išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodo pagrįstumą ir taip prieštarauja savo paties teiginiams apie teisingą, įrodantį faktinio į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodą.

37. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 2 p., mokėtinas mokestis už faktinį iš stacionarių taršos šaltinių išmestą į atmosferą teršalų kiekį tonomis susideda iš mokesčio už išmestą ar išleistą į aplinką leistiną teršalo kiekį, neviršijusį TL leidime teršalui nustatyto leistinos taršos normatyvo, ir mokesčio, apskaičiuojamo taikant didesnį tarifą už išmestą ar išleistą į aplinką teršalo kiekį, viršijusį TL leidime teršalui nustatytą leistiną taršos normatyvą. Vertinant mokestinę prievolę, faktinis teršalo kiekis turi būti lyginamas su TL leidime teršalui nustatytu leistinos taršos normatyvu. Todėl faktinis teršalo kiekis turi būti apskaičiuotas tuo pačiu būdu, koks buvo pasirinktas ir naudotas apskaičiuojant teršalų kiekius TL leidime leistinos taršos normatyvui nustatyti, t. y. pagal pareiškėjos parengtos ir suderintos Inventorizacijos ataskaitos duomenis.

38. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą ir į tai, kad pareiškėja turėjo žinoti ir žinojo atsakomybę, tačiau nevykdė teisės aktuose nustatytų reikalavimų teisingai apskaičiuoti ir deklaruoti mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių, įvertinus pareiškėjos pastabas ir pateiktus argumentus, pagal Įstatymo 8 straipsnio 6 dalį, 9 straipsnio 1 dalį, 4 dalies 1 punktą, Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 4 punkto ir 14 punkto nuostatas už 2016-2018 metų mokestiniais laikotarpiais nedeklaruotus, nuslėptus į aplinką išmestus teršalų kiekius paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu bendroje sumoje 99378 Eur. Mano, kad Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisiniu reglamentavimu, todėl pareiškėjos argumentai dėl neteisingai ir nepagrįstai paskaičiuoto mokesčio už aplinkos teršimą padidintu tarifu turėtų būti atmesti.

39. ADD nurodo, kad įvertino pareiškėjos pateiktą Išvadą tačiau į ją neatsižvelgė dėl to, kad Išvadoje pateikta informacija yra specialisto nuomonė, kuri nėra aukščiau už teisinį reglamentavimą, kuriuo remiantis atliekami mokestiniai patikrinimai, vertinant mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo teisingumą.

40. Teigia, kad nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad jai paskirta neproporcinga ir neadekvati ekonominė sankcija, formaliai pritaikius teisės aktus. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju kilo žala valstybei, nes nebuvo deklaruoti išmesti teršalai į orą, ir už tai nebuvo sumokėti mokesčiai. ADD mano, kad pareiškėjai niekaip nepagrindus, kodėl jos atžvilgiu Sprendimo pagrindu paskaičiuotas mokestis padidintu tarifu turėtų būti mažinamas, teismas turėtų šiuos pareiškėjos argumentus atmesti kaip nepagrįstus.

41. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją, prašo pareiškėjos skundą atmesti. Jeigu teismas nuspręstų priskaičiuotą taršos mokestį sumažinti – nepriteisti pareiškėjos naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, nes atsakovas savo iniciatyva negali mažinti apskaičiuoto taršos mokesčio ir yra saistomas imperatyvaus teisinio reglamentavimo apskaičiuojant taršos mokestį. Dėl pareiškėjos akcentuojamo faktinio išmesto teršalų kiekio paaiškino, kad „žaidžiama“ žodžiu faktinis; faktinis išmestų teršalų kiekis yra apskaičiuojamas, kaip apskaičiuojamas, nustato teisės aktai. ADD, atlikdamas patikrinimą, nustatė faktinį išmestų teršalų kiekį pagal tą metodiką, pagal kurią buvo atlikta 2014 m. teršalų inventorizacija ir pagal kurią yra nustatytas normatyvas, kuris numatytas pareiškėjos taršos leidime. Tai nėra toks formalus dalykas tik kaip metodikos nepakeitimas, nes kiekviena įmonė, įrenginį turi eksploatuoti laikydamasi taršos leidimo sąlygų; taršos leidime yra nurodytas toks normatyvas, kuris patvirtintas pagal tą metodiką, pagal kurią normatyvas buvo apskaičiuotas. Taigi skaičiuojant ir faktinį išmestų teršalų kiekį yra skaičiuojamas pagal tą pačią metodiką taikant jau realius išmestų teršalų kiekius, kuriuos įmanoma nustatyti iš tyrimų protokolų, kuriuos pats pareiškėjas pateikė į bylą. Esmė ta, kad pareiškėjas netaikė realių koeficientų, kurie yra pačios pareiškėjos pateiktuose kuro tyrimo protokoluose, kurie yra byloje; pareiškėja taikė pasirinkdamas senus koeficientus, kurių nuo 2014 m. nekeitė nė karto. Pareiškėja, pakeitusi valymo įrenginius, tuo pačiu, norėdama teisingai apskaičiuoti mokestį, turėjo galimybę ir pareigą keisti ir pačią metodiką, tačiau šito neatliko, o skaičiavo taikant ne tą metodiką, kuri buvo pateikta skaičiuojant normatyvus. Kitų įmonių pavyzdžiai nagrinėjamoje byloje neaktualūs, nes įmonės mokėjo pagal savo turimus taršos leidimus ir pasirinktas metodikas. Faktinis išmetamų teršalų kiekis apskaičiuojamas pagal metodiką. Mokesčio sumažinimas yra teismo prerogatyva, todėl atsakovas šį klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra; sumažinus mokestį nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, nes atsakovo pareigūnai nepažeidė teisės aktų apskaičiuodami taršos mokestį. Atsakovo atstovė Rasvita Motiejūnienė papildomai paaiškino, kad faktinio teršalų apskaičiavimo metodas yra aiškiai reglamentuotas – pardedama nuo įmonės pasirinktos metodikos ir imant faktinius naudojamo kuro kiekius, faktinius teršalų kiekius, kurie yra nustatomi. Įmonė aplaidžiai vykdė apskaitą, todėl nepastebėjo, kad jos taršos leidimuose suteikti normatyvai jau viršija naudojamus kuro kiekius. Ar įmonė tai darė sąmoningai ar nesąmoningai – neaišku, bet nustatytas faktas, kad įmonė neteisingai skaičiavo, todėl gavosi nedeklaruotas mokestis. Įmonė ir nemokėjo didelės dalies mokesčio. Įmonė neviršijo taršos leidimu nustatyto normatyvo biokurui, už tą kiekį ir nemokėjo, mokama už biokuro kiekį, viršijantį normatyvą. Pareiškėjai naudinga ginčyti metodikas, kurios jai tiko; tai teorija, kad galėtų būtų išleisti mažesni kiekiai, nes nėra pagrindimo. Inventorizacija atliekama renginiui; pagal kiekvieną įrenginį atskirai yra apskaičiuojamas jo išmetamų teršalų kiekis; įvertinami visi valymo įrenginiai, jeigu įmonė juos turi, kreipėsi į teršalų išmatavimus atliekančias įmones su savo visais kriterijais. Įmonė atleidžiama nuo taršos mokesčio, nurodyto leidime.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Ekologinis servisas“ atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Teismas konstatuoja:

43. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl AAD 2020-12-10 sprendimo Nr. AS-152 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“, kuriuo pareiškėjai skirta 99 378 Eur sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja prašo: 1) panaikinti AAD Sprendimą; 2) jeigu teismas nustatytų, kad Patikrinimo aktas teisėtas – atleisti pareiškėją nuo priskaičiuoto taršos mokesčio arba jį sumažinti; 3) priteisti iš ADD pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

44.1. AAD 2019-2020 m. atliko pareiškėjos mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo planinį teminį patikrinimą už 2016-2018 metų laikotarpius.

44.2. AAD 2020-09-11 surašė Patikrinimo aktą. Patikrinimo akte buvo padarytos išvados, kad:

44.2.1. Pareiškėja 2016-2018 metų laikotarpiais netinkamai, klaidingai apskaitė, nedeklaravo – nuslėpė išmestus į aplinką teršalų kiekius: 1) iš (duomenys neskelbtini) katilinės taršos šaltinio Nr. 001, 2) iš (duomenys neskelbtini) katilinės taršos šaltinių Nr. 001 ir Nr. 002, 3) iš (duomenys neskelbtini) katilinės taršos šaltinio Nr. 001, 4) iš (duomenys neskelbtini) katilinės taršos šaltinių Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 601, taip pažeisdama Įstatymo 8 straipsnio 1 ir 3 dalis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Apskaičiavimo aprašas) 2 punkto reikalavimus (mokestį už aplinkos teršimą apskaičiuoti ir deklaruoti už faktiškai per mokestinį laikotarpį išmestą į aplinką teršalų kiekį). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi, 9 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu, Apskaičiavimo aprašo 4 ir 14 punktų nuostatomis, pareiškėjai buvo paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 99 378 Eur (už nedeklaruotus (nuslėptus) iš (duomenys neskelbtini) katilinės taršos šaltinio Nr. 001 išmestus į aplinkos orą teršalų kiekius, viršijusius TL leidime nustatytus leistinus normatyvus paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 34708 Eur, už neapskaitytus, nedeklaruotus (nuslėptus) ir iš (duomenys neskelbtini) katilinės taršos šaltinių Nr. 001 ir Nr. 002 išmestus į aplinkos orą teršalų kiekius, viršijusius TL leidime nustatytus leistinus normatyvus paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 26242 Eur; už neapskaitytus, nedeklaruotus (nuslėptus) ir iš (duomenys neskelbtini) katilinės taršos šaltinio Nr. 001 išmestus į aplinkos orą teršalų kiekius, viršijusius TL leidime nustatytus leistinus normatyvus paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 10914 Eur; už neapskaitytus, nedeklaruotus (nuslėptus) ir iš (duomenys neskelbtini) katilinės taršos šaltinio Nr. 2, Nr. 601 išmestus į aplinkos orą teršalų kiekius, viršijusius TL leidime nustatytus leistinus normatyvus paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 27514 Eur).

44.2.2. Pareiškėja 2016-2018 metų laikotarpiais netinkamai apskaitė, neapskaitė, nedeklaravo – nuslėpė teršalų, išmestų iš taršos šaltinių į aplinką, kiekius, dėl ko buvo sumokėtas mažesnis mokestis nei nustatyta; pateikė klaidingus duomenis 2016-2018 metų mokestiniu laikotarpiu Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracijose (forma FR0522), nurodė neteisingus į aplinką išmestus faktinius teršalų kiekius, neišskyrė teršalų kiekių pagal taršos šaltinius. Taip pažeidė Įstatymo 8 straipsnio 1, 3 ir 6 dalis, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-12-08 įsakymu Nr. VA-61/D1-658 patvirtintų deklaracijų formų ir jų pildymo taisyklių III skyriaus 19.10, 19.15, 19.16 papunkčius.

44.2.3. Pareiškėja 2017 ir 2018 metų mokestiniais laikotarpiais apskaitė ir deklaravo 0,0002 t. didesnį nei patikrinimo metu nustatytas faktinis išmestas sieros dioksido kiekis iš (duomenys neskelbtini) katilinės taršos šaltinio Nr. 001.

44.3. Pareiškėja, 2020-11-10 raštu Nr. (4.3)-66-216 „Dėl pastabų pateikimo 2020 m. rugsėjo 11 d. patikrinimo aktui Nr. PA78-36“ nurodė, kad kreipėsi į Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Energetikos katedrą, prašydama įvertinti, ar Patikrinimo akte teisingai apskaičiuotas iš pareiškėjos eksploatuojamų taršos šaltinių į aplinką išmestas teršalų kiekis, ar Patikrinimo akte nurodytas teršalų kiekis galėjo būti išmestas iš pareiškėjos eksploatuojamų taršos šaltinių. Minėtame rašte nurodė, jog 2020-10-15 gavo specialisto Išvadą, kuria remdamasi pareiškėja nesutinka su Patikrinimo akte apskaičiuotu teršalų kiekiu ir priskaičiuotu mokesčiu už aplinkos teršimą; pažymėjo, kad Patikrinimo akte apskaičiuotas teršalų kiekis faktiškai negalėjo ir nebuvo išmestas į aplinką iš pareiškėjos eksploatuojamų taršos šaltinių, todėl Patikrinimo akte nurodytas padidintas mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuotas nepagrįstai ir neteisėtai.

44.4. Specialisto Išvadoje nurodyta, kad buvo išnagrinėta Patikrinimo akte esanti informacija, ir remiantis mokslinėmis žiniomis ir patirtimi, pateikta specialisto Išvada dėl atliktų skaičiavimų metodikos, kad teikiant Išvadą buvo įvertinos pareiškėjos eksploatuojamose katilinėse taikomos kuro deginimo technologijos ir deginamo kuro rūšis. Specialisto Išvadoje nurodyta, kad Patikrinimo akte mokesčių ir baudų skaičiavimai atlikti remiantis iš principo netinkama, neteisinga, realios situacijos neatitinkančia metodika, pagal kurią negali būti nustatomi į aplinką išmesti teršalų kiekiai pareiškėjos eksploatuojamose katilinėse; kad Patikrinimo akte vartojama formuluotė „nedeklaruoti (nuslėpti) mokesčiai“ yra neteisinga, nes mokesčiai apskaičiuoti pagal tam tikslui netinkamą metodiką, pritaikant realiai nesančių įrenginių ir realiai nenaudojamo kuro skaičiavimo koeficientus.

44.5. ADD 2020-12-10 priėmė Sprendimą, kuriuo patvirtino Patikinimo aktą, patvirtinta pareiškėjos mokėtina suma – 99378 Eur. Sprendime nurodyta, kad pareiškėja pateikė atskirais 2016-2018 metų mokestiniais laikotarpiais sunaudoto kuro kiekius pagal atskiras katilines, biokuro ir durpių kuro tyrimų protokolų registrus. Atlikus 2016-2018 metų išmestų ir privalomų apmokestinti teršalų kiekių (kietosios dalelės, anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros dioksidas, kietosios dalelės (C), vanadžio pentoksidas, LOJ) skaičiavimus ir sulyginus su Taršos leidimuose nustatyta leidžiama metine tarša bei pareiškėjos mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracijose (forma FR0522) pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2016-2018 metų laikotarpiais netinkamai, klaidingai apskaitė, nedeklaravo - nuslėpė, išmestus į aplinką teršalų kiekius:

44.5.1. Iš (duomenys neskelbtini) katilinės taršos šaltinio Nr. 001. Skaičiuojant faktinius per mokestinį laikotarpį į aplinkos orą išmestus teršalų kiekius Įmonė nepagrįstai taikė kuro peleningumo Ar bei kuro žemutinės degimo šilumos Qir koeficientus kurie fiksuoti kuro tyrimų protokoluose. Nustatyti 2016- 2018 metų mokestiniais laikotarpiais viršyti Taršos leidime leidžiami išmesti į aplinkos orą kietųjų dalelių metiniai kiekiai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 str. 4 d. 1 p. bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. D1-370/1K-230 (aktuali redakcija) patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 4 p. ir 14 p. už nedeklaruotus (nuslėptus) iš taršos šaltinio Nr. 001 išmestus į aplinkos orą teršalų kiekius, viršijusius Taršos leidime nustatytus leistinus normatyvus paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu - 34708 Eur. (Patikrinimo akto Priede Nr. 4 ir Nr. 5 pateikti duomenys apie neapskaitytus ir nedeklaruotus-nuslėptus išmestus teršalų kiekius bei paskaičiuotą mokestį didesniu tarifu).

44.5.2. Iš (duomenys neskelbtini) katilinės taršos šaltinių Nr. 001 ir Nr. 002. Skaičiuojant faktinius per mokestinį laikotarpį į aplinkos orą išmestus teršalų kiekius Įmonė nepagrįstai taikė kuro peleningumo Ar bei kuro žemutinės degimo šilumos Qir koeficientus kurie fiksuoti kuro tyrimų protokoluose. Fiksuoti 2016-2018 m. mokestiniais laikotarpiais, taršos šaltiniu Nr. 002 deginant biokurą ir 2016 m. deginant durpes, viršyti į aplinkos orą išmestų kietųjų dalelių metiniai kiekiai, nustatyti Taršos leidime. Nustatyti nedeklaruoti iš taršos šaltinių Nr. 001 ir Nr. 002 į aplinkos orą išmesti kietųjų dalelių, anglies monoksido, sieros dioksido, azoto oksidų, vanadžio pentoksido kiekiai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 str. 4 d. 1 p. bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. D1-370/1K-230 (aktuali redakcija) patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 4 p. ir 14 p. už neapskaitytus, nedeklaruotus (nuslėptus) ir iš taršos šaltinių Nr. 001 ir Nr. 002 išmestus į aplinkos orą teršalų kiekius, viršijusius Taršos leidime nustatytus leistinus normatyvus paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu - 26242 Eur. (Patikrinimo akto Priede Nr. 7 ir Nr. 5 pateikti duomenys apie neapskaitytus ir nedeklaruotus-nuslėptus išmestus teršalų kiekius bei paskaičiuotą mokestį didesniu tarifu).

44.5.3. Iš (duomenys neskelbtini) katilinės taršos šaltinio Nr. 001. Skaičiuojant faktinius per mokestinį laikotarpį į aplinkos orą išmestus teršalų kiekius Įmonė nepagrįstai taikė kuro peleningumo A[ bei kuro žemutinės degimo šilumos Qir koeficientus, kurie fiksuojami kuro tyrimų protokoluose. 2016- 2017 metų mokestiniais laikotarpiais, deginant durpes bei biokurą taršos šaltinyje Nr. 001 viršyti į aplinkos orą išmesti kietųjų dalelių bei anglies monoksido metiniai kiekiai, nustatyti Taršos leidime. Nustatyti nedeklaruoti iš taršos šaltinio Nr. 001 į aplinkos orą išmesti kietųjų dalelių, anglies monoksido, sieros dioksido, azoto oksidų kiekiai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 str. 4 d. 1 p. bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. D1-370/1K-230 (aktuali redakcija) patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 4 p. ir 14 p. už neapskaitytus, nedeklaruotus (nuslėptus) ir iš taršos šaltinio Nr. 001 išmestus į aplinkos orą teršalų kiekius, viršijusius Taršos leidime nustatytus leistinus normatyvus paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu - 10914 Eur. (Patikrinimo akto Priede Nr. 11 ir Nr. 5 pateikti duomenys apie neapskaitytus ir nedeklaruotus - nuslėptus išmestus teršalų kiekius bei paskaičiuotą mokestį didesniu tarifu).

44.5.4. Iš (duomenys neskelbtini) katilinės taršos šaltinių Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 601. Skaičiuojant faktinius per mokestinį laikotarpį į aplinkos orą išmestus teršalų kiekius, įmonė nepagrįstai taikė kuro peleningumo Ar bei kuro žemutinės degimo šilumos Qir koeficientus kurie nurodyti kuro tyrimų protokoluose. 2016 metais deginant biokurą taršos šaltinyje Nr.2 ir 2016-2018 metais sandėliuojant biokurą taršos šaltinyje Nr. 601, nustatyti viršyti į aplinkos orą išmesti azoto oksidų ir kietųjų dalelių (C) metiniai kiekiai, nustatyti Taršos leidime. Nustatyti nedeklaruoti iš taršos šaltinių Nr. 1 ir Nr. 2 į aplinkos orą išmesti kietųjų dalelių, anglies monoksido, sieros dioksido, azoto oksidų, vanadžio pentoksido kiekiai bei iš taršos šaltinio Nr. 601 kietųjų dalelių (C) kiekiai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 str. 4 d. 1 p. bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. D1-370/1K-230 (aktuali redakcija) patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 4 p. ir 14 p. už neapskaitytus, nedeklaruotus (nuslėptus) ir iš taršos šaltinių Nr. 1, Nr. 2, Nr. 601 išmestus į aplinkos orą teršalų kiekius, viršijusius Taršos leidime nustatytus leistinus normatyvus paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu - 27514 Eur. (Patikrinimo akto Priede Nr. 16, Nr.17, Nr.18 ir Nr. 5 pateikti duomenys apie neapskaitytus ir nedeklaruotus - nuslėptus išmestus teršalų kiekius bei paskaičiuotą mokestį didesniu tarifu).

44.5.5. Nuosekliai įvertinus teisinį reglamentavimą, patikrinimo metu atlikto į aplinkos orą išmestų teršalų kiekių apskaičiavimo ir deklaravimo tyrimo rezultatus, nustatyta, kad įmonė netinkamai, klaidingai apskaičiavo, nepaskaičiavo ir nedeklaravo, nuslėpė į aplinką išmestų teršalų kiekius, įmonė pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 str. 1 d., 3 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. D1-370/1K-230 (aktuali redakcija) patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 2 p. reikalavimus mokestį už aplinkos teršimą apskaičiuoti ir deklaruoti už faktiškai per mokestinį laikotarpį išmestą į aplinką teršalų kiekį. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 str. 6 d., 9 str. 1 d., 4 d. 1 p., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. D1-370/1K-230 (aktuali redakcija) patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 4 p. ir 14 p. nuostatomis bei tvarka už 2016-2018 metų mokestiniais laikotarpiais nedeklaruotus, nuslėptus į aplinką išmestus teršalų kiekius, paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu bendroje sumoje - 99378 Eur (devyniasdešimt devyni tūkstančiai trys šimtai septyniasdešimt aštuoni eurai). Patikrinimo akto Priede Nr.4, Nr.7, Nr. 11, Nr.16, Nr.17, Nr.18 ir Nr. 5 pateikti duomenys apie neapskaitytus ir nedeklaruotus—nuslėptus išmestus teršalų kiekius bei paskaičiuotą mokestį didesniu tarifu.

44.5.6. Sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėja pateikė rašytines pastabas ir prašė įvertinti pateiktą Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Energetikos katedros 2020-10-15 pateiktą specialisto išvadą Nr. DV21-1106_4 dėl patikrinimo akte atliktų skaičiavimų metodikos. AAD specialistai įvertino pateiktas pastabas, tačiau į jas neatsižvelgė dėl pagrįstų motyvų:

44.5.6.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-12-13 įsakymo Nr. 395 „Dėl į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų sąrašo patvirtinimo ir apmokestinamųjų teršalų kiekio nustatymo asmenims, kurie netvarko privalomosios teršalų išmetimo į aplinką apskaitos“ (suvestinė redakcija 2009-06-14-2017-01-11; 2018-07-01-2019-12-18) 2.1 p. asmenys, kurie Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka privalo tvarkyti teršalų išmetimo į atmosferą apskaitą, teršalų kiekį skaičiavimo būdu gali nustatyti pagal metodikas, įrašytas į šio įsakymo 1 p. patvirtintą Metodikų sąrašą, arba kitas aplinkos ministro patvirtintas metodikas ir 2.2 p. šio įsakymo 1 p. patvirtintas Metodikų sąrašas gali būti keičiamas, atsižvelgiant į asmenų, kurių eksploatuojamuose ar planuojamuose eksploatuoti įrenginiuose vykdomos veiklos neatitinka minėtame sąraše išvardytose metodikose aprašytų technologijų, pateiktus pasiūlymus. Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas Įmonė įvertinusi vykdomos veiklos specifikaciją, pasirinko priimtiniausią į atmosferą išmetamų teršalų apskaičiavimo metodiką ir neteikė jokių pastabų ar pasiūlymų dėl eksploatuojamų įrenginių technologijų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-06-27 įsakymu Nr. 340 patvirtintų „Dėl Aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ taisyklių nuostatomis, Įmonė parengė 2014-08-14 ir su Aplinkos apsaugos agentūra suderino UAB „Raseinių šilumos tinklai“ (duomenys neskelbtini) katilų aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą (toliau - Ataskaita), kurioje nurodyti išmetamų teršalų kiekių apskaičiavimo būdai bei vertinti parametrai. Tokios Įmonės parengtos ir suderintos Ataskaitos pagrindu buvo išduoti Taršos leidimai su nurodytais leidžiamais išmesti į aplinkos orą teršalais ir jų kiekiais.

44.5.6.2. Vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. D1-326/1K-117 redakcija, 2 p., mokėtinas mokestis už faktinį iš stacionarių taršos šaltinių išmestą į atmosferą teršalų kiekį tonomis susideda iš mokesčio už Išmestą ar išleistą į aplinką leistiną teršalo kiekį, neviršijusį Taršos leidime teršalui nustatyto leistinos taršos normatyvo, ir mokesčio, apskaičiuojamo taikant didesnį tarifą už išmestą ar išleistą į aplinką teršalo kiekį, viršijusį Taršos leidime teršalui nustatytą leistiną taršos normatyvą. Vertinant mokestinę prievolę, faktinis teršalo kiekis turi būti lyginamas su Taršos leidime teršalui nustatytu leistinos taršos normatyvu. Todėl faktinis teršalo kiekis turi būti apskaičiuotas tuo pačiu būdu, koks buvo pasirinktas ir naudotas apskaičiuojant teršalų kiekius Taršos leidime leistinos taršos normatyvui nustatyti, t. y. pagal Įmonės parengtos ir suderintos Ataskaitos duomenis.

44.5.6.3. Vertinant teisinį reglamentavimą ir tai, kad pareiškėja turėjo ir žinojo atsakomybę, tačiau nevykdė teisės aktuose nustatytų reikalavimų teisingai apskaičiuoti ir deklaruoti mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių, atsižvelgus į pareiškėjos pastabas ir pateiktus argumentus, pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 str. 6 d., 9 str. 1 d., 4 d. 1 p., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. D1-370/1K- 230 (aktuali redakcija) patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarko aprašo 4 p. ir 14 p. nuostatas bei tvarką už 2016-2018 metų mokestiniais laikotarpiais nedeklaruotus, nuslėptus į aplinką išmestus teršalų kiekius paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu bendroje sumoje 99378 Eur.

44.6. Į bylą pateikti pareiškėjos turimi taršos leidimai (2014-06-12 (duomenys neskelbtini) katilinės Nr. TL-K.7-3/2014, 2015-11-30 (duomenys neskelbtini) miesto katilinės Nr. TL-K.7-12/2015, 2016-01-08 (duomenys neskelbtini) katilinės Nr. TL-K.7-13/2016, 2016-01-08 (duomenys neskelbtini) katilinės Nr. TL-K.7-14/20156), kuriuose nurodyta leidžiama tarša į aplinkos orą (duomenys neskelbtini) katilinėse. Į bylą pateiktos pareiškėjos 2016, 2017 ir 2018 metų pelno (nuostolių) ataskaitos, 2020-12-28 pažyma apie pareiškėjos įsipareigojimus kredito įstaigoms, tiekėjams (nurodo, kad pareiškėjos kredito įstaigoms negrąžintų paskolų suma yra 1495035 Eur, įsiskolinimas tiekėjams – 79406 Eur).

44.7. Į bylą pateikta 2014 m. pareiškėjos (duomenys neskelbtini) katilinių Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaita, galiojanti ki 2019-08-14, suderinta su AAA. Byloje yra pareiškėjos 2019 m. Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaita. Į bylą pareiškėja pateikė 2016-2021 m. atliktas investicijas į šilumos gamybos įrenginius ir šilumos tiekimo tinklus. Pareiškėja į bylą pateikė pareiškėjos (duomenys neskelbtini) katilinės 2021 m. Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą, parengtą UAB „Ekopaslauga“, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad aplinkos oro taršos šaltinių inventorizacija parengta pareiškėjos iniciatyva, norint pakeisti metinių aplinkos oro teršalų kiekių skaičiavimą pagal metodiką „EMEP/EEA air pollutant emission inventory guidebook 2019, Technical guidance to prepare NATIONAL emission inventories, European Envirnment Agency“; paaiškinta, kad šiuo metu galiojančioje 2019 m. ataskaitoje įteisintas skaičiavimas pagal „Įvairiose gamybose susidariusių ir išmetamų į atmosferą teršalų įvertinimo metodikų rinkinys. Leningradas, 1986. Pareiškėja pateikė į bylą: 1) pareiškėjos (duomenys neskelbtini) katilinės Stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų tyrimo rezultatų protokolo Nr. 138 nuorašą, iš kurio matyti, kad tyrimas atliktas 2021-08-26 (mėginiai imti, matavimai atlikti 2021-08-25); tyrimų rezultatų protokolo Nr. 164 nuorašą, iš kurio matyti, kad tyrimas atliktas 2021-10-04 (mėginiai imti, matavimai atlikti 2021-10-01); tyrimų rezultatų protokolo Nr. 188 nuorašą, iš kurio matyti, kad tyrimas atliktas 2021-11-09 (mėginiai imti, matavimai atlikti 2021-11-08); 2) pareiškėjos (duomenys neskeltini) katilinės Stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų tyrimo rezultatų protokolo Nr. 137 nuorašą, iš kurio matyti, kad tyrimas atliktas 2021-08-27 (mėginiai imti, matavimai atlikti 2021-08-25) ir tyrimų rezultatų protokolo Nr. 14 nuorašą, iš kurio matyti, kad tyrimas atliktas 2021-01-26 (mėginiai paimti ir matavimai atlikti 2021-01-25); 3) pareiškėjos (duomenys neskelbtini) katilinės Stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų tyrimo rezultatų protokolo Nr. 176 nuorašą, iš kurio matyti, kad tyrimas atliktas 2020-10-28 (mėginiai imti, matavimai atlikti 2020-10-27); 4) pareiškėjos (duomenys neskelbtini) katilinės Stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų tyrimo rezultatų protokolo Nr. 189 nuorašą, iš kurio matyti, kad tyrimas atliktas 2021-11-10 (mėginiai imti, matavimai atlikti 2021-11-09). Teismo vertinimu, minėti tyrimo rezultatų protokolai, parodantys tyrimų, atliktų 2020 m., 2021 m. negali būti laikomi įrodantys faktines aplinkybes nagrinėjamoje byloje, susijusias su 2016-2018 metų laikotarpiu.

44.8. Pareiškėja į bylą pateikė UAB „Kaišiadorių šiluma“, UAB „Varėnos šiluma“, UAB „Anykščių šiluma“, UAB „Kretingos šiluma“ 2023 metais pateiktą informaciją apie šių įmonių mokėtą taršos mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių 2016-218 metais.

44.9. Pareiškėja į bylą pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023-06-20 raštą, kuriame pateikta informacija, kad pareiškėja mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių (deklaracijos forma FR0522) pareiškėja deklaravo ir sumokėjo už: 1) 2016 metų mokestinį laikotarpį – 4782,00 Eur; 2) 2017 metų mokestinį laikotarpį – 5135 Eur; 3) 2018 metų mokestinį laikotarpį – 5109 Eur.

44.10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022-01-19 sprendimu, administracinėje byloje Nr. eI3-513-764/2022 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, padarydamas išvadą, kad pareiškėja iš esmės nenurodė jokių ypatingų aplinkybių, į kurias atsižvelgiant teismas galėtų mažinti už išvis nedeklaruotą išgautų gamtos išteklių kiekį, taip išvengiant mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo ir be to, pareiškėja teismui iš esmės teikė klaidinančius duomenis. Teismas pažymėjo, jog Patikrinimo akte yra nurodytos faktinės aplinkybės, motyvai dėl sankcijos skyrimo, aiškiai įvardinti pareiškėjos į aplinką išmestų teršalų kiekiai, aiškiai yra pateiktas paskirtos sankcijos apskaičiavimas. Patikrinimo akte yra įtvirtintos teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis ADD nustatė pažeidimą. Savo ruožtu Sprendime aiškiai ir detaliai išdėstytos aplinkybės (reikšmingos mokesčių apskaičiavimui) ir teisės aktai, kuriais rėmėsi ADD. Atitinkamai konstatavo, kad ADD Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo.

44.11. Pareiškėja nesutikdama su tokiu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, su apeliaciniu skundu kreipėsi į LVAT, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022-01-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti.

44.12. LVAT 2023-05-03 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-328-525/2023 pareiškėjos apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022-01-19 sprendimą bei perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Nutartyje LVAT nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas, aiškino ir taikė ne Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatas, o Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo bei Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo nuostatas, kurie niekaip nereglamentuoja mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo tvarkos ir kontrolės. Atsižvelgiant į tai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į kilusio ginčo esmę, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir dėl to neišnagrinėjo ginčo iš esmės.

46. Pareiškėja paaiškina, kad Sprendimu taršos mokestis padidintu tarifu priskaičiuotas Įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, o tokiu atveju, pareiškėjos nuomone, turi būti nustatytos dvi kumuliatyviai taikomos sąlygos: 1) normatyvus viršijantis taršos kiekis; 2) nuslėptas teršalų kiekis; nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą negali būti skaičiuojamas.

47. Įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą apskaičiuojamas normatyvus viršijantį ir (ar) nuslėptą teršalų kiekį, išmestą iš stacionarių taršos šaltinių, dauginant iš mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifo, pateikto šio Įstatymo 1 priedėlyje, ir iš mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifo koeficiento, nurodyto šio Įstatymo 2 priedėlyje. Atsižvelgdamas į Įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punkto formuluotę, teismas atmeta pareiškėjos argumentą, kad, skaičiuojant mokestį už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą, būtina nustatyti dvi sąlygas: ir normatyvus viršijantį taršos kiekį, ir nuslėptą teršalų kiekį, kad nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą negali būti skaičiuojamas. Įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punkte expressis verbis nustatyta (naudojant žodžius „ir (ar)“), kad mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą apskaičiuojamas esant abiem arba vienai kuriai nors iš sąlygų. Šiame kontekste pažymėtina, kad LVAT yra konstatavęs, jog sistemiškai aiškinant Įstatymo nuostatas, taip pat atsižvelgiant į LVAT praktiką, laiku nedeklaruota tarša iš stacionarių taršos šaltinių ir, atitinkamai, mokesčio nesumokėjimas, gali būti vertinami kaip nuslėpta tarša (LVAT 2020-05-27 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2163-662/2020).

49. Teismo vertinimu, šie pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti remiantis toliau nurodytais argumentais. Dėl šių pareiškėjos argumentų teismas pažymi, kad, juos analizuojant, turi būti sistemiškai vertinamas aktualus nagrinėjamai bylai teisinis reguliavimas, taip pat ir faktinės bylos aplinkybės.

50.1. Mokesčio objektas yra išmetami į aplinką teršalai (3 straipsnio 1 punktas).

50.2. Mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių moka aplinką teršiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka privalo turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, kuriuose nustatyti teršalų išmetimo į aplinką normatyvai (4 straipsnio 1 dalis).

50.3. Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie pagal šį Įstatymą privalo mokėti mokestį už aplinkos teršimą, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka tvarko teršalų išmetimo į aplinką apskaitą (8 straipsnio 1 dalis); mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuojamas ir mokamas Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka (8 straipsnio 2 dalis); mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių mokamas už faktiškai per mokestinį laikotarpį išmestą į aplinką teršalų kiekį (8 straipsnio 3 dalis).

50.4. Už išmestą iš stacionarių taršos šaltinių normatyvus viršijantį teršalų kiekį ar nuslėptą teršalų ir (ar) sunaudotų degalų, sąvartyne pašalintų atliekų ir (ar) apmokestinamųjų gaminių bei pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį mokestis už aplinkos teršimą mokamas taikant didesnį tarifą (9 straipsnio 3 dalis). Mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą apskaičiuojamas normatyvus viršijantį ir (ar) nuslėptą teršalų kiekį, išmestą iš stacionarių taršos šaltinių, dauginant iš mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifo, pateikto šio Įstatymo 1 priedėlyje, ir iš mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifo koeficiento, nurodyto šio Įstatymo 2 priedėlyje (9 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

51. Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-07-09 įsakymu Nr. D1-370/1K-230 (galiojusiame ginčui aktualiu laikotarpiu), 2 punkte buvo nustatyta, kaip apskaičiuojamas mokėtinas mokestis už faktinį iš stacionarių taršos šaltinių išmestą į atmosferą (aplinkos orą) arba išleistą į vandens telkinius, žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius (toliau – Aplinka) teršalų kiekį tonomis (toliau – t) susideda iš mokesčio už išmestą ar išleistą į Aplinką leistiną teršalo kiekį, neviršijusį Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) ir (ar) taršos leidime teršalui nustatyto leistinos taršos normatyvo, ir mokesčio, apskaičiuojamo taikant didesnį tarifą už išmestą ar išleistą į Aplinką teršalo kiekį, viršijusį TIPK ir (ar) taršos leidime teršalui nustatytą leistiną taršos normatyvą; 3 punkte buvo nustatyta, kaip apskaičiuojamas mokestis už TIPK ir (ar) taršos leidime nustatytą leistiną išmesti ar išleisti į Aplinką teršalo kiekį per mokestinį laikotarpį; 4 punkte buvo nustatyta, kaip apskaičiuojamas mokestis taikant didesnį tarifą už išmestą ar išleistą į Aplinką teršalo kiekį per mokestinį laikotarpį, viršijusį TIPK ir (ar) taršos leidime nustatytą leistinos taršos normatyvą, įskaitant ir normatyvą viršijusį teršalo kiekį, išmestą į aplinką, kuris susidaro naudojant biokurą, o neturint TIPK ir (ar) taršos leidimo su jame nustatytais teršalų išmetimo ar išleidimo į aplinką normatyvais, kai toks leidimas įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais atvejais yra privalomas, visas be TIPK ir (ar) taršos leidimo išmestas teršalo kiekis, įskaitant teršalo kiekį išmestą į aplinką, kuris susidaro naudojant biokurą, yra viršnormatyvinis N=0; 14 punkte nustatyta, kaip apskaičiuojamas mokestis taikant didesnį tarifą už nuslėptą taršą iš stacionarių taršos šaltinių, kai mokesčio mokėtojas nedeklaravo ar deklaravo mažesnį nei buvo išmestas ar išleistas į Aplinką atitinkamo teršalo kiekis.

52. Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259, (redakcijoje, galiojusioje taršos leidimų pareiškėjai išdavimo metu, 2015-2019 metų laikotarpiu) buvo nustatyta, kad leidimą pagal veiklos vykdytojo pateiktą paraišką išduoda, pakeičia ir jo galiojimą panaikina AAA (8 punktas); prie paraiškos specialiosios dalies pridedami dokumentai, pagrindžiantys išmetamo į aplinkos orą teršalų kiekio apskaičiavimą (22.6.1 papunktis); taršos leidimui rengti arba pakeisti naudojami veiklos vykdytojo paraiškoje pateikti duomenys, kartu su paraiška ar joje pateikti dokumentai (34 punktas); rengiant leidimą, AAA privalo aptarti su veiklos vykdytoju visus ginčytinus klausimus, įskaitant išmetamo (išleidžiamo) teršalų kiekio apskaičiavimo metodo (metodikų) pasirinkimą, išmetamo (/išleidžiamo) teršalų kiekio (koncentracijos) matavimo metodų pasirinkimą, duomenų vertinimą (35 punktas); leidimas išduodamas ar pakeičiamas AAA sprendimu, pagal veiklos vykdytojo parengtą ir AAA priimtą paraišką (40 punktas).

53. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-12-13 įsakymo Nr. 395 „Dėl į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų sąrašo patvirtinimo ir apmokestinamų teršalų kiekio nustatymo asmenims, kurie netvarko privalomosios teršalų išmetimo į aplinką apskaitos“ (redakcijoje, aktualioje ginčui) 1 punktu patvirtintas Į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų sąrašas; o šio įsakymo 2 punktu nustatyta, kad asmenys, kurie Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka privalo tvarkyti teršalų išmetimo į atmosferą apskaitą, teršalų kiekį skaičiavimo būdu gali nustatyti pagal metodikas, įrašytas į šio įsakymo 1 punktu patvirtintą Metodikų sąrašą, arba kitas aplinkos ministro patvirtintas metodikas (2.1 papunktis); šio įsakymo 1 punktu patvirtintas Metodikų sąrašas gali būti keičiamas, atsižvelgiant į asmenų, kurių eksploatuojamuose ar planuojamuose eksploatuoti įrenginiuose vykdomos veiklos neatitinka minėtame sąraše išvardytose metodikose aprašytų technologijų, pateiktus pasiūlymus (2.2 papunktis); šio įsakymo 2.2 papunktyje nurodytas pasiūlymas turi būti suderintas su Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – AAA) (nuo 2018-07-01, iki tol turėjo būti suderintas su Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu); prie minėto pasiūlymo turi būti pridėta atspausdinta į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodika; jei metodika parengta užsienio kalba, kartu pateikiamas ir jos vertimas į lietuvių kalbą, patvirtintas vertėjo (2.3 papunktis).

54. Kaip matyti iš anksčiau aptarto teisinio reguliavimo, pareiškėja turi turėti taršos leidimus, kuriuose nustatyti teršalų išmetimo į aplinką normatyvai. Teršalų išmetimo į aplinką normatyvų nurodymas taršos leidimuose nėra savitikslis.

55. Pareiškėja pateikė į bylą AAA išduotus taršos leidimus: 1) 2014-06-12 taršos leidimą TL-K.7-3/2014, išduotą (duomenys neskelbtini) katilinei (nuorašą) (2015-01-07 pakeista specialioji Klimato kaitos valdymo dalis), kurio prieduose nurodyti leidžiami išmesti į aplinkos orą teršalai ir jų kiekiai, leidžiama tarša į aplinkos orą; 2) 2015-11-30 taršos leidimą TL-K.7-12/2015, išduotą (duomenys neskelbtini) katilinei (nuorašą), kurio prieduose nurodyti leidžiami išmesti į aplinkos orą teršalai ir jų kiekiai, leidžiama tarša į aplinkos orą; 3) 2016-01-08 taršos leidimą TL-K.7-14/2016, išduotą (duomenys neskelbtini) katilinei (nuorašą), kurio prieduose nurodyti leidžiami išmesti į aplinkos orą teršalai ir jų kiekiai, leidžiama tarša į aplinkos orą; 4) 2016-01-08 taršos leidimą TL-K.7-13/2016, išduotą (duomenys neskelbtini) katilinei (nuorašą), kurio prieduose nurodyti leidžiami išmesti į aplinkos orą teršalai ir jų kiekiai, leidžiama tarša į aplinkos orą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atliekant patikrinimą, pareiškėja ADD pateikė minėtus taršos leidimus. Byloje ginčas dėl pareiškėjos į bylą, patikrinimo metu ADD pateiktų taršos leidimų nekyla.

56. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19(2) straipsnyje (redakcijoje, galiojusioje 2016-08-01 iki 2020-02-08) nustatyta, kad taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles tvirtina aplinkos ministras; šios taisyklės, be kita ko, nustato paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti rengimo, pateikimo, taršo leidimo išdavimo, taršos leidimo pakeitimo tvarką (1 dalis); juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti minėtose taisyklėse nurodytą įrenginį tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis (2 dalis). Aplinkos apsaugos įstatymo (19(2) straipsnyje nustatytos sąlygos, kada turi būti pakeistas taršos leidimas.

57. Taigi, pareiškėja turi eksploatuoti turimus taršos šaltinius, kuriems išduoti taršos leidimai, šiuose leidimuose nustatytomis sąlygomis. Kaip matyti iš Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259, (redakcijoje, galiojusioje taršos leidimų pareiškėjai išdavimo metu, 2015-2019 metų laikotarpiu) įtvirtinto teisinio reguliavimo, taršos leidimus išduoda ir keičia AAA (ne AAD), taršos leidimas išduodamas pagal įmonės parengtą ir AAA priimtą paraišką, taršos leidimui rengti (arba pakeisti) naudojami įmonės paraiškoje pateikti duomenys, kartu su paraiška turi būti pateikti dokumentai, pagrindžiantys išmetamo į aplinkos orą teršalų kiekio apskaičiavimą, rengiant leidimą, AAA privalo aptarti su įmone visus ginčytinus klausimus, įskaitant išmetamo (išleidžiamo) teršalų kiekio apskaičiavimo metodo (metodikų) pasirinkimą, išmetamo (/išleidžiamo) teršalų kiekio (koncentracijos) matavimo metodų pasirinkimą, duomenų vertinimą.

58. Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuojamas ir mokamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-07-09 įsakymu Nr. D1-370/1K-230.

59. Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje, 9 straipsnio 4 dalies 1 punkte, reglamentuojant mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimą vartojamos sąvokos faktiškai per mokestinį laikotarpį išmestas į aplinką teršalų kiekis, išmestas teršalų kiekis. Kaip minėta, teisės aktai nustato, kad, kreipiantis į AAA dėl taršos leidimo išdavimo (keitimo), turi būti pateikta paraiška, o kartu su ja turi būti pateikti dokumentai, pagrindžiantys išmetamo į aplinkos orą teršalų kiekio apskaičiavimą. Faktiškai išmestų/išmestų teršalų kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis teisės aktais.

60. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-12-13 įsakymo Nr. 395 „Dėl į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų sąrašo patvirtinimo ir apmokestinamų teršalų kiekio nustatymo asmenims, kurie netvarko privalomosios teršalų išmetimo į aplinką apskaitos“ (redakcijoje, aktualioje ginčui) 1 punktu patvirtintas Į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų sąrašas; o šio įsakymo 2 punktu nustatyta, kad asmenys, kurie Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka privalo tvarkyti teršalų išmetimo į atmosferą apskaitą, teršalų kiekį skaičiavimo būdu gali nustatyti pagal metodikas, įrašytas į šio įsakymo 1 punktu patvirtintą Metodikų sąrašą, arba kitas aplinkos ministro patvirtintas metodikas (2.1 papunktis); šio įsakymo 1 punktu patvirtintas Metodikų sąrašas gali būti keičiamas, atsižvelgiant į asmenų, kurių eksploatuojamuose ar planuojamuose eksploatuoti įrenginiuose vykdomos veiklos neatitinka minėtame sąraše išvardytose metodikose aprašytų technologijų, pateiktus pasiūlymus (2.2 papunktis).

61. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-06-27 įsakymu Nr. 340 patvirtintose Aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklėse (redakcijoje aktualiu ginčui laikotarpiu) nustatyta, kad šios taisyklės privalomos taršos šaltinių naudotojams, kurie ūkinės veiklos vykdymo metu į aplinkos orą išmeta teršalus (1 punktas); aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos (toliau – inventorizacija) tikslas: 1) nustatyti (patikslinti) tarp jų po įrenginio priėmimo į eksploataciją pagal planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimo dokumentus ūkinės veiklos objekto aplinkos oro taršos šaltinius bei jų parametrus; 2) nustatyti (patikslinti) tarp jų po įrenginio priėmimo į eksploataciją pagal planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimo dokumentus iš ūkinės veiklos objekto taršos šaltinių išmetamą teršalų kiekį ir jų sudėtį (2 punktas); įvertinami visi teršalų išsiskyrimo ir išmetimo į aplinkos orą šaltiniai, išmetamas į orą teršalų kiekis ir sudėtis ne ilgesniam kaip 5-erių metų laikotarpiui; pradėjus eksploatuoti naują įrenginį ar jo dalį, susijusią su teršalų išmetimu į aplinkos orą, inventorizacija atliekama per vienerius metus nuo įrenginio ar jo dalies paleidimo (veiklos pradžios) datos, apie kurią veiklos vykdytojas nedelsiant turi raštu pranešti AAD ir Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau – AAA), kuri, atsižvelgdama į argumentuotus apskrities visuomenės sveikatos centro pasiūlymus, gali oficialiu raštu nurodyti atlikti inventorizaciją per trumpesnį, bet ne mažiau kaip 6 mėnesiai, laiką (5 punktas); išsiskyrusių bei išmetamų teršalų kiekis ir sudėtis nustatoma instrumentiniais matavimais; matavimai atliekami vadovaujantis galiojančiomis metodinėmis rekomendacijomis, galiojančiais normatyviniais dokumentais bei standartais; tuos teršalus, kurių išmetamą kiekį instrumentinių matavimų būdu nustatyti nėra galimybės (neįmanoma įrengti ėminio ėmimo vietos, neorganizuotas išmetimas, nėra metodikos), įvertinti galima skaičiavimo būdu pagal patvirtintą skaičiavimo metodiką (6 punktas).

62. Taršos leidimus pareiškėjai išdavė AAA. Įgaliojimus keisti taršos leidimus taip pat turi AAA (ne AAD). Pagal Aplinkos apsaugos įstatymą, pareiškėja turi teisę eksploatuoti įrenginius AAA pareiškėjai išduotuose, galiojančiuose taršos leidimuose nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, pareiškėjos taršos leidimuose yra nustatyti teršalų išmetimo į aplinką normatyvai, įskaitant kietųjų dalelių, anglies monoksido, azoto oksidų išmetamų į aplinkos orą metiniai kiekiai, leidžiami išmesti į aplinkos orą teršalai ir jų kiekiai. Patikrinimo akte ir Sprendime, kuriuo Patikrinimo aktas buvo patvirtintas, buvo konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) katilinėse 2016-2018 metų laikotarpiais buvo viršyti į aplinkos orą išmestų kietųjų dalelių, anglies monoksido, azoto oksidų metiniai kiekiai nustatyti pareiškėjos turimuose, galiojančiuose taršos leidimuose, nustatyti nedeklaruoti iš pareiškėjos turimų katilinėse esančių taršos šaltinių į aplinkos orą išmesti teršalai.

63. Kaip matyti iš anksčiau aptarto teisinio reguliavimo, į aplinkos orą išmestų teršalų kiekis apskaičiuojamas pagal pačios pareiškėjos pasirinktą metodiką, kurią ji gali pasirinkti iš aplinkos ministro įsakymu patvirtinto metodikų sąrašo arba Metodikų sąrašas gali būti keičiamas, atsižvelgiant į asmenų, kurių eksploatuojamuose ar planuojamuose eksploatuoti įrenginiuose vykdomos veiklos neatitinka minėtame sąraše išvardytose metodikose aprašytų technologijų, pateiktus pasiūlymus.

64. Iš bylos medžiagos matyti, kad ADD, atlikdamas patikrinimą, nustatė išmestų teršalų kiekį pagal tą metodiką, pagal kurią buvo atlikta 2014 m. teršalų inventorizacija ir pagal kurią yra nustatyti normatyvai pareiškėjos taršos leidimuose. Šiuo atveju sutiktina su atsakovo pozicija, kad metodikos pakeitimas nėra tik formalus dalykas, nes kiekviena įmonė turi eksploatuoti turimus įrenginius laikydamasis taršos leidimuose nustatytų sąlygų; taršos leidime yra nurodytas toks normatyvas, kuris patvirtintas/apskaičiuotas vadovaujantis įmonės pasirinkta metodika, kuri nurodoma paraiškoje gauti (keisti) taršos leidimą įrenginiui. Pareiškėją į bylą pateikė pareiškėjos (duomenys neskelbtini) katilinės 2021 m. Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą, parengtą UAB „Ekopaslauga“, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad aplinkos oro taršos šaltinių inventorizacija parengta pareiškėjos iniciatyva, norint pakeisti metinių aplinkos oro teršalų kiekių skaičiavimą pagal metodiką „EMEP/EEA air pollutant emission inventory guidebook 2019, Technical guidance to prepare NATIONAL emission inventories, European Envirnment Agency“; paaiškinta, kad šiuo metu galiojančioje 2019 m. ataskaitoje įteisintas skaičiavimas pagal „Įvairiose gamybose susidariusių ir išmetamų į atmosferą teršalų įvertinimo metodikų rinkinys. Leningradas, 1986. Taigi pareiškėja tik 2021 metais, t. y. po atlikto patikrinimo, kreipimosi į teismą ėmėsi iniciatyvos rinktis kitą metinių aplinkos oro teršalų kiekių skaičiavimo metodiką, o patikrinimo laikotarpiu, taip pat ir 2019 m., pareiškėja buvo pasirinkusi išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaičiavim metodą „Įvairiose gamybose susidariusių ir išmetamų į atmosferą teršalų įvertinimo metodikų rinkinys. Leningradas, 1986“ - t. y. iš Aplinko ministro 1999-12-13 įsakymu Nr. 395 patvirtinto Į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų sąrašo – šios sąrašo 30 punkte nurodytą metodiką.

66. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos į bylą pateikti duomenys apie pareiškėjos 2019-2022 metai sumokėtą taršos mokestį už taršą negali būti vertinama kaip paneigiantys arba patvirtinantys bylai reikšmingas aplinkybes, nes 2019-2022 metų laikotarpis nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalykas.

67. Pareiškėjos į bylą pateikti Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 2023-06-13 raštu pateikti duomenys apie kitus šilumos gamintojus, taip pat pareiškėjos į bylą pateikta informacija apie kitų šilumos gamintojų ginčo laikotarpiu sumokėtą/nesumokėtą mokestį už aplinkos teršimą negali būti vertinama kaip paneigianti arba patvirtinanti bylai reikšmingas aplinkybes, nes kitų šilumos tiekėjų veikla nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalykas.

69. Dėl šių pareiškėjos argumentų teismas pažymi, kad tai yra deklaratyvus pareiškėjos teiginys, nepagrįstas įrodymais. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad tokio pobūdžio patikrinimas buvo atliekamas pirmą kartą. Be to, kaip matyti iš anksčiau aptarto teisinio reguliavimo, pareiškėjai turi pareigą būti atidi, rūpestinga ir užtikrinti tinkamą teisės aktuose jai nustatytų pareigų, suteiktų teisių įgyvendinimą.

70. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, naikinti Sprendimo nėra teisinio pagrindo, ADD veikė nepažeisdama įstatymų ir kitų teisės aktų, Sprendime yra aiškiai nurodytas jo teisinis ir faktinis pagrindas, Sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai; ADD pareigūnai, atlikdami patikrinimą, surašydami Patikrinimo aktą ir Sprendimą, veikė teisės aktuose nustatytos kompetencijos ribose.

71. Pareiškėjai paaiškina, kad jai paskirta neproporcinga ir neadekvati ekonominė sankcija, nes: 1) pareiškėja žalos gamtai nepadarė, didesni taršos kiekiai dėl pareiškėjos padarytų pažeidimų į aplinką nebuvo išmesti; 2) pareiškėja veikė sąžiningai, turėjo katilinėms išduotus taršos leidimus, apskaitė katilinėse sudeginamo kuro kiekius; teikė deklaracijas, mokėjo mokestį už aplinkos teršimą, nesiekė nuslėpti mokesčio už aplinkos teršimą; 3) patikrinimo metu pateikė visus duomenis atsakovui; 4) neįvykdyti teisės aktų reikalavimai yra formalūs pažeidimai, nesukėlę realios valstybės ekonominiams interesams; 5) paskirta ekonominė sankcija neatitinka atsakovo nurodytų pažeidimų pobūdžio, masto, teisingumo, protingumo kriterijų, sudaro apie 4 proc. pareiškėjos visų metinių pajamų; 5) pareiškėjos 2016, 2018 ir 2019 metais veikla yra nuostolinga, todėl ji neturi vidinių finansinių galimybių sumokėti paskaičiuotą padidintą taršos mokestį; 6) pareiškėja turi apie 1,5 milijono įsipareigojimų kredito įstaigoms; 7) pareiškėjos paslaugų gavėjams – šilumos vartotojams tai sukeltų nepagrįstą finansinę naštą, nes būtų įskaičiuota į šilumos energijos kainą vartotojams.

72. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos pareiškėjos argumentus, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja apgaulingai tvarkė apskaitą, klastojo apskaitos dokumentus, trukdė ADD atlikti įstatyme nustatytas pareigas ir pan., sprendžia, kad pareiškėjai apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą (taikant didesnį tarifą) nagrinėjamu atveju yra neproporcinga, todėl ginčijamas atsakovo Sprendimas keistinas, įpareigojant pareiškėją sumokėti 49689 Eur mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių sumą (99378 Eur / 2). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo mokėtiną mokestį sumažinus 50 proc., tokia pareiškėjos mokėtina suma pakankama siekiamam tikslui pasiekti ir atitinka teisingumo, proporcingumo bei protingumo kriterijus.

73. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

74. Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo 5356,93 Eur bylinėjimosi išlaidų.

75. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (LVAT 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010). Todėl tais atvejais, kai skundo reikalavimai tenkinami, tačiau atsakovo veika nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimų patenkinimą iš esmės nulemia ne jo veiksmai, o kitos aplinkybės, toks atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjos teismo išlaidų atsiradimo ir šios išlaidos iš minėto atsakovo negali būti priteisiamos (LVAT 2009 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-390/2009, 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-281/2010, 2010 m. gegužės 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-509/2010).

76. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos ginčytu Sprendimu patvirtintos pareiškėjos mokėtino mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių sumos sumažinimą nulėmė ne atsakovo neteisėti veiksmai (byloje nebuvo konstatuotas skundžiamo Sprendimo neatitikimas teisės aktų reikalavimams), o teismo pasinaudojimas jam teisės aktų nustatyta diskrecijos teise, įvertinus reikšmingas aplinkybes, sumažinti mokesčio dydį . Šiuo atveju atsakovas neturėjo teisės priimti kitokį sprendimą, todėl teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių šilumos tinklai“ skundą patenkinti iš dalies.

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. AS-152 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pakeisti, nurodant pareiškėjai UAB „Raseinių šilumos tinklai“ sumokėti 49689 Eur (keturiasdešimt devynis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių.

Pareiškėjos „Raseinių šilumos tinklai“ prašymą priteisti iš atsakovo pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.