- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-09
- Bylos Nr.
- 2S-393-370/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-052058-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Kreditorius
- „Swedbank“
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-393-370/2012
2012 m. vasario 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo teisėja Danguolė Martinavičienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi hipotekos skolininkų ir įkeistų daiktų savininkų atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-19 nutarties, suinteresuoti asmenys – skolininkai ir įkeistų daiktų savininkai T. D. ir L. D., hipotekos kreditorius „Swedbank“, AB,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2011-05-09 nutartimi patenkinus kreditoriaus pareiškimą įkeisti daiktai buvo areštuoti ir skolininkai bei įkeistų daiktų savininkai buvo įspėti, kad per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžinus skolos įkeisti daiktai bus parduoti varžytynėse.
Šalies argumentai
Hipotekos kreditorius Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriui 2011-07-19 pateikė pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeistų daiktų: 0,1442 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Įkeistų daikto vertė hipotekos lakšte – 206 000 Lt. Hipotekos lakšto kodas 03120060006914.
Kreditorius nurodė, kad skolininkai neįvykdė teismo įspėjimo ir per vieno mėnesio terminą bankui skolos negrąžino, todėl skola pagal 2006-06-21 paskolos sutartį Nr. 06-045058-FA (su vėlesniais papildymais) išieškotina priverstinai, parduodant iš varžytynių hipotekos lakštu įkeistus nekilnojamuosius daiktus. Skolą bankui sudaro: 136 711,63 EUR negrąžinto kredito, 5 829,83 EUR nesumokėtų palūkanų, 202,21 EUR delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 563,73 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, 187,18 Lt turto draudimo mokesčio, 4,65 Lt delspinigių už turto draudimo mokestį, iš viso – 143 397,40 EUR ir 191,83 Lt bei kreditoriaus sumokėtas 135 Lt žyminis mokestis. Taip pat iš skolininkų priteistinos 5 proc. procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos išieškojimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2011-09-19 nutartimi nutarė įkeistus daiktus už skolą parduoti varžytynėse.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkai ir įkeistų daiktų savininkai prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir kreditoriaus pakartotinį pareiškimą atmesti. Nurodo, kad kreditavimo sutartyje nustatyta vienašališko sutarties nutraukimo tvarka prieštarauja CK 6.218 str. 1 dalies ir 6.166 str. nuostatoms. Kreditorius teismui pateikė tik Lietuvos pašto rejestro nuorašą, iš kurio matyti tik tai, kad buvo išsiųsta korespondencija, tačiau nėra duomenų, kad apeliantams laiškas apie kredito sutarties nutraukimą buvo įteiktas. Įstatyme imperatyviai reikalaujama, kad kitai sutarties šaliai privalo būti iš anksto pranešta apie numatomą sutarties nutraukimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.192 str. 1 dalis gali būti taikoma hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pagrindinę prievolę numatanti sutartis pasibaigia ją nutraukiant vienašališkai. Sutartis turi būti nutraukta prieš kreditoriui kreipiantis į hipotekos teisėją dėl priverstinio skolos išieškojimo, kreditorius privalo pateikti įrodymus, kad sutartį nutraukė.
Atsiliepimas
Atsiliepime hipotekos kreditorius prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, skolininkams raštas apie sutarties nutraukimą buvo išsiųstas 2011-01-17 adresu (duomenys neskelbtini). Šį adresą apeliantai nurodo ir savo atskirajame skunde, todėl matyti, kad jų gyvenamoji vieta nėra pasikeitusi. Pagal sutarties 15.2 punktą paštu išsiųsta korespondencija laikoma gauta penktą kalendorinę dieną nuo jos išsiuntimo dienos. Bankas pranešimo apie tai, kad registruotas laiškas apeliantams nebuvo įteiktas, negavo. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad banko siųstos korespondencijos negavo, kad pasikeitė jų gyvenamoji vieta, ar kad jie buvo išvykę. Pranešimas apie sutarties nutraukimą apeliantams buvo išsiųstas prieš 22 dienas, todėl CK 6.218 str. nuostatos pažeistos nebuvo, kadangi apie sutarties nutraukimą pranešta per sutartyje numatytą terminą. Įrodymus apie sutarties nutraukimo aplinkybes kreditorius teismui pateikė 2011-04-14 dviejose bylose, kadangi apeliantai savo prievolę užtikrino dviem hipotekos lakštais. Teismas šiuos įrodymus ištyrė 2011-05-09 priimdamas dvi nutartis civilinėse bylose Nr. 2-6965-144/2011 bei 2-6966-144/2011 ir nustatė, kad kredito sutartis vienašališkai nutraukta teisėtai, iki kreditoriui kreipusis į teismą dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Skolininkai nė vienos šių nutarčių neskundė. Be to, skolininkai neskundė antrosios nutarties kitoje analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2-6966-144/2011 dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytynių. Taigi pareiškėjai atskirajame skunde nurodo aplinkybes, kurios jau yra nustatytos įsiteisėjusiais teismo sprendimais, turinčiais prejudicinę galią.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija sutikdama su kreditoriaus atsiliepimo motyvais atmeta atskirojo skundo argumentus. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba ne iki galo tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Teisę nukreipti savo reikalavimą į įkeistą objektą kreditorius įgyja, kai skola negrąžinama suėjus grąžinimo terminui. Be to, teisę reikalauti patenkinti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą prieš terminą, numatytą įkeitimo sutartyje, hipotekos kreditorius turi įstatyme ir sutartyje numatytais atvejais. Teisę reikalauti patenkinti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą prieš terminą numato CK 4.196 straipsnis ir 4.216 str. 2 dalis. Kadangi hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto susijusi su įstatymo nuostatomis dėl sutartinių santykių, skolininko ir kreditoriaus teisių bei pareigų pasibaigimu, tai CK 4.192 str. 1 dalis ir CK 4.216 str. 1 dalis gali būti taikomos hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto atsirasti CK 4.192 str. 1 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003).
CPK 558 straipsnyje reglamentuota išieškojimo iš hipoteka įkeisto daikto procedūra: kreditoriui kreipusis į teismą pirmą kartą Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti ir praneša apie tai raštu hipotekos kreditoriams, kurių prievolių įvykdymui užtikrinti yra įkeistas šis daiktas, įkeisto daikto savininkui ir skolininkui, taip pat daiktą įregistravusiam turto registrui (registrams).
Taigi hipotekos teisėjas patikrina pagrindo kreditoriui kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo egzistavimą jau kreditoriui kreipusis į teismą pirmą kartą. 2011-05-09 hipotekos teisėjos nutartis (b. l. 61. 62) patvirtina, kad šis klausimas buvo išspręstas teigiamai, t. y. teismui nekilo abejonių, kad kredito sutartis nutraukta, todėl buvo pradėtas priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto procesas. Ši nutartis įsiteisėjo, skolininkai jos neskundė. Skolininkai neskundė ir kitų hipotekos teisėjos analogiškų nutarčių, priimtų bylose pagal tą pačią kredito sutartį, tik dėl kitų įkeistų daiktų. Be to, apeliantai nenurodė jokių aplinkybių, jau nekalbant apie įrodymus, kad dėl kokių nors priežasčių jie kreditoriaus siųstų pranešimų galėjo negauti (CPK 178 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.