- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-30
- Bylos Nr.
- ATP-410-316/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01526-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Boleslovas Kalainis
- Pažeidėjas
- Ž. M.
- Kategorijos
- 3.26pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto asmens – Ž. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-08-11 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo nutarta Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta ir nubausti: už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio bauda; už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., nutarta nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę nuobaudą - 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. M. nubausta už tai, kad 2015-03-14 13:00 val. Šiauliuose, prie Birutės g. 49 pastato, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodama automobilį „Mitsubishi Carisma“, v.n. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių turto saugumui, prieš pradėdama važiuoti ar keisdama važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, atsiradus kliūčiai, tai yra, stovėjusiam automobiliui „Peugeot 206“, v.n. (duomenys neskelbtini), laiku nesustabdė vairuojamos savo transporto priemonės, dėl ko pravirom durelėm kliudė automobilį „Peugeot 206“ bei apgadino jo dureles, po to pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo ji buvo susijusi, vietos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nubaustoji Ž. M. prašo skirti auto techninę ekspertizę, kuri atsakytų į klausimą, ar pagal gabaritus jos vairuojamas automobilis „Mitsubishi Carisma" galėjo apgadinti automobilį "Peugeot 206", ar galėjo palikti oranžinės spalvos pėdsaką ir panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2015-08-11 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.
Skunde apeliantė nurodo, kad jokių pažeidimų nepadarė. Tą dieną buvo nuvažiavusi į Medelyno mikrorajoną parsivežti dukters iš gimtadienio, buvo sustojusi aikštelėje prie prekybos centro. Rengiantis išlipti iš automobilio jai paskambino dukra ir pranešė, kad jau laukia jos atvažiuojančios. Ž. M. kategoriškai teigia, kad gretimai stovėjusio automobilio važiuodama nekliudė, durelėmis nebuvo palietusi, atbuline eiga atidarytomis durelėmis nevažiavo. Tikrai nepajuto, kad būtų užkliudžiusi veidrodėlį. Visą vakarą praleido namuose. Apeliantė pažymi, kad jos automobilis yra draustas privalomuoju draudimu, ji pati buvo blaivi, todėl jai, net ir kliudžius svetimą automobilį, nebuvo tikslo šalintis iš įvykio vietos.
Be to, nubaustoji atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių jos kaltę. Nei nukentėjusi, nei nors vienas liudytojas teisme nepatvirtino, kad ji apgadino transporto priemonę ir pasišalino iš įvykio vietos. Nebuvo apklausti įvykį tyrę policijos pareigūnai. Apeliantė pažymi, kad 2015-03-23 tyrėja A. J. apžiūrėjo jos automobilį, jokių nubrozdinimų nerado. Ji patvirtino, kad pagal gabaritus nubaustosios automobilis negalėjo padaryti užfiksuotų apgadinimų. Todėl protokole apsiribojo nurodydama, kad buvo atsitrenkta į stovintį automobilį nedetalizuojant aplinkybių. Iš jos žodžių apeliantė supratusi, kad pati tyrėja netikėjo, kad atsitrenkė ir apgadino kitą automobilį.
Nubaustoji teigia, kad 2015-05-25 teismo posėdyje ji prašė teismo skirti auto techninę ekspertizę, kuri patvirtintų ar paneigtų minėtą aplinkybę. Teismas jos prašymo netenkino. Tuo susiaurino jos galimybę įrodinėti savo nekaltumą.
Be to, skunde pažymima, kad 2015-03-23 administracinis teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas su trūkumais, teismas 2015-04-07 nutartimi grąžino Šiaulių VPK Kelių policijos biurui trūkumams ištaisyti. Tyrėja L. Č. 2015-05-08 teisės pažeidimo protokole nenurodė konkrečiai susidūrimo mechanizmo, t. y. kokiu būdu pažeidėja apgadino automobilį, kokius apgadinimus padarė. Abiejuose administracinio teisės pažeidimo protokoluose nurodyta, kad pažeidimas buvo padarytas 2015-03-14 apie 21.08 val., tačiau nutarime nurodytas kitas pažeidimo padarymo laikas. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės apskritai nevertino ir nekomentavo. Transporto priemonės techninės apžiūros akte, surašytame 2015-03-14, nustatytas
vienintelis automobilio „Peugeot 206" techninis defektas - „apgadintos priekinės kairės pusės
durelės". Akte neužfiksuota, kad buvo apgadintas veidrodėlis, o teismo nutarime Ž. M. buvo pripažinta kalta ir tokiu automobilio sugadinimu. Teismas nesiaiškino, ar "Peugeot 206" apgadinimai (nubrėžimai) nebuvo padaryti anksčiau. Iš nuotraukų matosi ant automobilio "Peugeot 206" durelių oranžine spalva nubrėžta juosta (apgadinimas). Nuo durelių rankenos yra ištisinė juosta, o nuo jos link automobilio priekio dviem lygiagrečio eilėm matosi įbrėžimai (įkirtimai) su tarpais (punktyru). Teismas nurodė, kad padaryti 7 vertikalūs įbrėžimai, faktiškai jų yra daugiau. Apeliantė pažymi, kad jos automobilis yra
tamsiai mėlynos spalvos ir oranžinių dažų pėdsakų negalėjo palikti ant nukentėjusios automobilio.
Teismas nesiaiškino, kokiomis aplinkybėmis buvo padaryti tokie nestandartiniai įbrėžimai. Specialistai paaiškino, kad tokie įbrėžimai galėjo atsirasti darinėjant kelis kartus kito automobilio
užpakalines dureles. Pareiškėja patvirtino, kad važiavo viena, priekines dureles uždariusi, o užpakalinės buvo užrakintos. Iš nuotraukų matyti, kad automobilio "Peugeot 206" šone yra ištisinis juodas apsauginis apvadas, išsikišęs į išorę nuo durelių Apvadas nebuvo apgadintas, be to jis būtų apsaugojęs automobilį nuo įbrėžimų.
Šalies argumentai
Ž. M. skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad priimdamas sprendimą, rėmėsi vaizdo įrašu. Tačiau, jos teigimu, teismo nurodytos aplinkybės neatitinka vaizdo įraše užfiksuotoms aplinkybėms. Įraše matyti, kad į aikštelę nubaustoji įvažiavo ir išvažiavo priekiu pakankamai dideliu atstumu nuo automobilio "Peugeot 206". Pareiškėja teigia, kad atidarytomis durelėmis atbuline eiga ji nevažiavo ir vaizdo įraše tai nėra užfiksuota. Pagal filmuotą medžiagą apsaugos darbuotoja ir teismo minimas vyras prie automobilio priėjo praėjus pusvalandžiui nuo jos išvykimo. Teismas nesiaiškino, kodėl minėti asmenys iš karto nepriėjo prie automobilio, kodėl iš karto nekvietė policijos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Ž. M. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas prašo nubaustosios skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
LR ATPK 302¹¹ str. yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Vadovaujantis LR ATPK 248, 257, 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. LR ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal LR ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant bylą apylinkės teisme nebuvo išsamiai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas Ž. M. kaltę dėl automobilio sugadinimo ir pasišalinimo iš įvykio vietos iš esmės grindžia byloje esančiu vaizdo įrašu, padarytu iš greta stovėjusio bankomato. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis įrodymas nėra pakankamai informatyvus, kadangi didžiąją dalį vaizdo užstoja bankomatu atėjęs pasinaudoti vyriškis. Filmuota medžiaga neginčijamai patvirtina tik tai, kad 2015-03-14 9:40 val. į parduotuvės aukštelę atvažiuoja automobilis “Peugeot 206”, v.n. (duomenys neskelbtini). Automobilis pastatomas pirmoje automobilių stovėjimo juostoje. Automobilis pasuktas užpakaline dalimi į parduotuvę. 2015-03-14 nuo 13:00:44 val. iki 13:00:47 val. į parduotuvės aikštelę įvažiuoja automobilis MITSUBISHI CARISMA, v.n.(duomenys neskelbtini). Šis automobilis kerta antrą automobilių stovėjimo juostą ir sustoja pirmoje automobilių stovėjimo juostoje, iš kairės pusės nuo automobilio “Peugeot 206”, v.n. (duomenys neskelbtini). Automobilio MITSUBISHI CARISMA, v.n.(duomenys neskelbtini), priekis nukreiptas į parduotuvę. Dalį aikštelės vaizdo užstojo bankomatu atėjęs pasinaudoti vyriškis. Iš kairės pusės nuo vyriškio matosi automobilio MITSUBISHI CARISMA, v.n.(duomenys neskelbtini), priekinė dalis. 2015-03-14 13:01:24 val. automobilis MITSUBISHI CARISMA, v.n.(duomenys neskelbtini), išvažiuoja iš aikštelės priekine eiga. Taigi, filmuota medžiaga neatskleidžia galimai padaryto pažeidimo detalių, nukentėjusiosios automobilio sugadinimo mechanizmo, netgi nepatvirtina fakto, ar apskritai buvo kontaktas tarp minėtų automobilių.
Be šio įrodymo, pirmosios instancijos teismas nubaustosios kaltę grindė liudytojos L. S. ir pačios nukentėjusiosios parodymais, kurios įvykio tiesiogiai nematė, todėl negalėjo atskleisti pažeidimo padarymo aplinkybių.
Iš automobilio “Peugeot 206”, v.n. (duomenys neskelbtini), apžiūros fotonuotraukų matyti, kad ant automobilio durelių 70 cm. aukštyje yra 7 vertikalūs lenkti įbrėžimai, kurie baigiasi sulig veidrodėliu. Veidrodėlis yra 90 cm aukštyje ir yra pernelyg atlenktas. Iš fotonuotraukų, esančių prie bylos pridėtame diske (65 b. l.), matyti, kad ant automobilio durelių yra horizontalūs oranžinės spalvos įbrėžimai. Pažymėtina, kad pastaroji aplinkybė pirmosios instancijos teisme nebuvo paminėta ir įvertinta.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad iš byloje surinktų duomenų nėra aiškios pažeidimo padarymo aplinkybės, neatskleistas nukentėjusiosios automobiliui padarytų apgadinimų mechanizmas, neatsakyta į klausimą apie kitos spalvos dažų atsiradimą ant nukentėjusiosios automobilio. Pirmosios instancijos teismas, lygindamas fotonuotraukose matomus automobilių apgadinimus, užfiksuotus automobilių sugadinimo aukščius, automobilių sugadinimo pobūdį, filmuotą medžiagą, nepagrįstai rėmėsi subjektyviais samprotavimais ir prielaidomis, tuo tarpu neabejotinoms išvadoms padaryti būtinos specialios žinios. Todėl teismas turėjo pateikti užduotį specialistui, galinčiam nustatyti, ar pagal nuotraukose matomus abiejų automobilių sugadinimus, užfiksuotus automobilių sugadinimo duomenis, teisme apklaustų asmenų parodymus, Transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuotus duomenis, galima teigti, jog tarp automobilių MITSUBISHI CARISMA, v.n.(duomenys neskelbtini) ir “Peugeot 206”, v.n. (duomenys neskelbtini) buvo kontaktas.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole įrašytas pažeidimo padarymo laikas yra 2015-03-14 21.08 val., o Ž. M. buvo nubausta už 2015-03-14 13.00 val. padarytą pažeidimą. Šis neatitikimas nebuvo skundžiamame nutarime aptartas ir įvertintas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių ir nepašalino esančių abejonių, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, nepasisakytina dėl apeliacinio skundo argumentų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015-08-11 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.