Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-06-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-278-491/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-02
Bylos Nr.
1S-278-491/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Meidus
Kategorijos
1 S – 278 – 491 / 2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. birželio 2 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorui Sauliui Daunoravičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., vidurinio išsilavinimo, nedirbančio, besimokančio (duomenys neskelbtini) regioninio profesinio mokymo centre 3 kurse, nevedusio, teisto,

gynėjo advokato D. K. skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria įtariamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama nutartimi įtariamajam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas, vienam mėnesiui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje, jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys naujus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.

Šalies argumentai

Skundu įtariamojo gynėjas prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį. Cituoja BPK 119 str. ir 122 str. 8 d., nacionalinių ir tarptautinių žmogaus teisių apsaugos teisės aktų nuostatas bei nurodo, kad vien aplinkybė, kad jo ginamajam yra pareikšti įtarimai, nerodo, jog jis padarė inkriminuojamus nusikaltimus. Suėmimo taikymo pagrindu negali būti aplinkybė, kad nėra atlikti visi reikiami ikiteisminio tyrimo veiksmai. O aplinkybės, jog I. V. yra susaistytas pakankamai tvirtais socialiniais ryšiais, mokosi ir ketina toliau studijuoti bei dirbti, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, patvirtina, kad jis neketina niekur bėgti ir slapstytis. Negana to, jis neketina išvykti į užsienį ar daryti naujas nusikalstamas veikas, o BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatyto suėmimo pagrindo nustatymui ankstesni asmens teistumai negali turėti įtakos. Pažymi, jog net ir pripažinus I. V. kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis, galėtų būti atidėtas.

Teismo posėdyje prokuroras prašo įtariamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

I. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. (2 nusikalstamos veikos) įtariamas tuo, kad :

1) 2015-05-12 apie 14.10 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 12 Eur S. M. pardavė apie 1 g galimai psichotropinės medžiagos – metamfetamino;

2) 2015-05-13 apie 13.20 val. (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti (duomenys neskelbtini) miesto gyventojams, laikydamas prie savęs, striukės kišenėje gabeno devynias tabletes, kurių sudėtyje galimai yra psichotropinės medžiagos, kol tą pačią dieną 13.25 val. ties (duomenys neskelbtini) g. namu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) AVPK pareigūnų ir asmens kratos metu šios tabletės buvo rastos ir paimtos.

Suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirtas (bei jo terminas pratęstas), kai yra suėmimo skyrimo (ar termino pratęsimo) sąlygos, numatytos BPK 122 str. 7 d. ir 8 d., ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. numatytų pagrindų. Patikrinus teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo skyrimo įtariamajam pagrįstumu ir teisėtumu, darytina priešinga nei teigiama skunde, išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti I. V. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Šie duomenys ? tai kitų įtariamųjų parodymai, kratų ir apžiūrų protokolai, tarnybiniai pranešimai, paties įtariamojo I. V. parodymai bei kita bylos medžiaga. Čia pažymėtina, kad ir pats įtariamasis iš esmės neneigia savo kaltės.

Tiek sprendžiant suėmimo skyrimo ar pratęsimo, tiek skundų dėl suėmimo skyrimo ar pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys teismo yra analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas asmens kaltės klausimas, dėl ko ir byloje esantys duomenys, priešingai nei nurodoma gynėjo skunde, nėra tiriami ir vertinami tiek, kiek nagrinėjant baudžiamąją bylą iš esmės. Aukštesniojo teismo vertinimu šiuo atveju yra pakankamas pagrindas išvadai, jog egzistuoja BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatyti suėmimo skyrimo pagrindai. Nors įtariamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi ir ketina dirbti, yra svarbios, tačiau jos šiuo atveju įvertinus padarytų veikų pavojingumą aplinkiniams, jos negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir užkertančios kelią taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Matyti, kad I. V. yra pareikšti įtarimai dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 str. 1 d., padarymo, t. y. jis įtariamas dviejų sunkių nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, padarymu, už kuriuos įstatymų leidėjas numato griežtą ir tik laisvės atėmimo bausmę nuo dviejų iki aštuonerių metų. Nors nusikaltimų sunkumas ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsmė negali būti laikoma absoliučiu ir besąlyginiu pagrindu skirti suėmimą manant, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tačiau šiuo atveju veikų pavojingumą bei galimą bausmę už jas vertinant kitų faktinių aplinkybių kontekste, galima laikyti, jog įtariamasis, vengdamas pakankamai griežtos bausmės, gali pasislėpti nuo ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų, prokuroro ir teismo. Šios papildomos aplinkybės yra tai, kad įtariamasis pagal byloje surinktus duomenis atliko tiesioginį vaidmenį ir aktyvius veiksmus darant jam inkriminuotus savanaudiško pobūdžio nusikaltimus; būdamas pakankamai jaunas, jis yra jau tris kartus teistas, o 2015-05-15 Druskininkų rajono apylinkės teisme su kaltinamuoju aktu buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje I. V. kaltinamas BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu (teismų sistemos „Liteko“ duomenys), kas rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai priimtas elgesio normas ir polinkį nusikalsti. Matyti ir tai, kad teistumas jam nėra išnykęs, jis niekur nedirba, įtariamojo teigimu pragyvena iš 22 Eur dydžio stipendijos ir tėvų paramos, savo šeimos nėra sukūręs, o Anglijoje gyvena jo brolis. Jis pats į šią šalį buvo išvykęs ir ten dirbo tris mėnesius. Taigi, byloje yra pakankamai duomenų, kad įtariamasis ne tik turi ryšių užsienyje, o Lietuvoje nėra saistomas itin tvirtais socialiniais bei šeiminiais ryšiais, tačiau nuolat nusikalsta, lėšas pragyvenimui ar dalį jų galimai galėjo gauti ir iš daromų nusikaltimų. Visa tai leidžia tvirtinti, kad BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatyti suėmimo taikymo pagrindai šiuo atveju egzistuoja realiai, jie skundžiamoje teismo nutartyje nurodyti teisingai ir pagrįstai.

BPK 119 str. nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas nacionaliniuose bei tarptautiniuose teisės aktuose, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo, taikant švelnesnes kardomąsias priemones, neįmanoma pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, todėl, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu įtariamas I. V., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai ištirti ir teisiškai įvertinti galimai padarytus sunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, bei nubausti kaltus asmenis yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Pagal formuojamą nacionalinę bei tarptautinę praktiką šiuo klausimu yra pripažįstama, jog kuo sunkesnės bei sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Todėl šiuo atveju įtariamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei išlaikant pusiausvyrą tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės taikymo.

Įvertinus atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus daroma išvada, jog suėmimo trukmė atitinka BPK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismas bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo. Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta, skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

Įtariamojo I. V. gynėjo advokato D. K. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Meidus