Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-11-03 · Administracinė byla Nr. I3-4810-535/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-03
Bylos Nr.
I3-4810-535/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02853-2020-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.)
Pareiškėjas
T. C.
Atsakovas
Valstybinei vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I3-4810-535/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02853-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 28.4; 55.1.3(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

dalyvaujant atsakovės atstovėms Neringai Miknytei , Jolitai Stadalnikaitei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. C. skundą atsakovei Valstybinei vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas T. C. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. liepos 3 d. Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus įsakymą Nr. K-702 „Dėl tarnybinio nusižengimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“ bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2020-04-16 apie 23val.57min. Skyriuje buvo gautas VPK pranešimas (reg.Nr.1VTP-970) apie galimą smurtą prieš vaikus, kad adresu (duomenys neskelbtini), tėvas galimai smurtavo prieš mažametę dukrą. Tėvas išvežtas į AD, o vaikais nėra kam pasirūpinti, kadangi motina girta (3,6 promilės). Į pranešimą reagavo Skyriaus vyriausieji specialistai (budėtojai) T. C. ir V. M.. 2020-04-17 buvo užpildyti trys Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 1 priedai „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“, reg. Nr. 1IGP-1216, 1IGP- 1217, 1IGP-1218, kuriuos pasirašė pareiškėjas. Iš šių aktų matyti, kad trims nepilnamečiams vaikams M. L., D. ir T. L. buvo nustatyti Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 30.1 p. ir 30.3 p. nurodyti rizikos veiksniai, nuspręsta atlikti vaikų situacijos vertinimus.

2020-04-17 buvo užpildyti trys Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 3 priedai „Vaiko laikino apgyvendinimo aktai“, reg. Nr. 1VLA-180, 1VLA-181, 1VLA-182, kuriuos pasirašė T. C.. Iš Vaiko laikino apgyvendinimo aktų Nr. 1VLA-180, 1VLA-181, 1VLA-182 matyti, kad šiais aktais buvo nuspręsta nepilnamečius vaikus M. L., D. ir T. L. paimti iš nesaugios aplinkos (adresu (duomenys neskelbtini)) ir laikinai apgyvendinti pas D. V. (adresu (duomenys neskelbtini)). Vaiko laikino apgyvendinimo aktuose Nr. 1VLA-180, 1VLA-181, 1VLA-182 nurodyta, kad D. V. sutinka dėl vaikų laikino apgyvendinimo pas ją nuo 2020-04-17 00.17 val. (po šiais aktais D. V. pasirašė). D. V. nurodė, kad jau nakties metas, vaikai pavargę, mieguisti, todėl ji paprašė leisti su vaikais iki ryto likti šiame bute, o ryte iš karto nuvažiuotų su vaikais į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Moteris užtikrino, kad ji tinkamai pasirūpins ir prižiūrės vaikus. Taip pat ji paminėjo, kad jos namuose vaikams bus sudarytos visos tinkamos sąlygos. Policijos tyrėja informavo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas tėvo atžvilgiu dėl smurto artimoje aplinkoje, jis bus sulaikytas iki 48 vai. ir patalpintas į areštinę. Taip pat nurodė, kad jam bus skirta kardomoji priemonė nesiartinti prie šeimos narių, kuo bus siekiama apsaugoti šeimą nuo smurto ir jo poveikio. Įsitikinus, kad smurtautojas sulaikytas bei, kad motina nėra agresyviai nusiteikusi vaikų atžvilgiu, buvo rami, bei pergyveno dėl susidariusios situacijos, įvertinus apsaugos poreikius vaikams, bei kad namuose lieka močiutė, kuriai ne kartą buvo išaiškinta dėl vaikų priežiūros ir jų saugumo užtikrinimo, atsižvelgus į vaikų savijautą, kad jie pavargę ir nori miego, buvo priimtas bendras sprendimas, jog vaikai iki ryto liks savo gyvenamojoje vietoje, prižiūrimi močiutės.

D. V. liko nakvoti pas dukrą Ū. C.-L. 2020-04-17 vakare Ū. grįžus iš darbo, senelė išvyko į savo gyvenamąją vietą, palikusi vaikus su vaikų motina. Nagrinėjamu atveju Skyriaus specialistai T. C. ir V. M., reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1VTP-970, nuvykę adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatę, jog vaikai yra nesaugioje aplinkoje, priėmė sprendimą vaikus paimti iš jiems nesaugios aplinkos ir juos apgyvendinti pas vaikų senelę D. V., adresu (duomenys neskelbtini). Toks sprendimas fiksuotas, užpildant Vaiko laikino apgyvendinimo aktus Nr. 1VLA-180, 1VLA-181 ir 1VLA-182. Tačiau, atsižvelgdami į pranešimo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, jog smurtą galimai naudojęs neblaivus vaikų tėvas buvo laikinai sulaikytas, vaikų motina, nors ir neblaivi, tačiau ji buvo rami, pergyveno dėl situacijos bei į tai, jog esant vėlyvam paros metui vaikai buvo mieguisti, pavargę, o vaikais pasirūpinti galėjo atvykusi jų senelė D. V., kuri prašė leisti jai likti su vaikais iki ryto vaikų gyvenamojoje vietoje, leido vaikams pernakvoti jų gyvenamojoje vietoje, juos prižiūrint senelei, t. y. nepilnamečių vaikų neapgyvendino adresu (duomenys neskelbtini). Vaikai faktiškai buvo palikti jų gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini), tokia informacija neatsispindėjo Vaiko laikino apgyvendinimo aktuose Nr. 1VLA-180, 1VLA-181, 1VLA-182. Tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimas Vaiko laikino apgyvendinimo aktuose sukelia pasekmes, t. y. turi įtakos tolesniems Skyriaus veiksmams ir jų atlikimui reikiamu laiku. Šiuo konkrečiu atveju tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimas (nenurodyta faktinė vaikų buvimo vieta) lėmė tai, kad kitiems Skyriaus specialistams buvo pagrindas manyti, kad vaikai iki kol bus atliktas vaiko situacijos vertinimas ir atitinkamai priimti tolimesni sprendimai, yra jiems saugioje aplinkoje. Kaip matyti iš turimų duomenų, vaikai, iš 2020 m. balandžio 16 d. į 17 d. pernakvoję savo gyvenamojoje vietoje, toliau liko ten pat ((duomenys neskelbtini)), t. y. aplinkoje, kuri jiems buvo nesaugi, kadangi vaikų senelė 2020-04-17, palikusi vaikus jų gyvenamojoje vietoje, išvyko (Išvados 14-15 p.), o vaikų tėvas, kuris įtariamas panaudojęs fizinį smurtą prieš savo nepilnametę dukrą ir sutuoktinę (vaikų motiną), 2020-04-17 11.22 val. buvo paleistas iš laikino sulaikymo (Išvados 19 p.). Skyriaus specialistui vaikų motina telefonu nurodė, kad vaikų tėvas (ir ji) nuo penktadienio toliau vartojo alkoholį (Išvados 14-15 p.), 2020-04-20 abiem tėvams nustatytas sunkus girtumas (Išvados 16 p.). Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog Skyriaus specialistas T. C. (taip pat ir V. M.) neinformavo Skyriaus vedėjo ar kito už darbo organizavimą Skyriuje atsakingo asmens, ar kito atsakingo asmens, jog nagrinėjant pranešimą Nr. 1VTP-970, vaikams laikinai saugi aplinka buvo užtikrinta neapgyvendinant jų senelės namuose, o per naktį paliekant pačių vaikų gyvenamojoje vietoje prižiūrint senelei. Taip pat jis nesiėmė jokių kitų veiksmų užtikrinti, kad kitą dieną vaikai būtų apgyvendinti senelės namuose. To dėl objektyvių priežasčių negalėjo atlikti ir kiti Skyriaus darbuotojai, nes kaip minėta, remiantis Vaiko laikino apgyvendinimo aktuose Nr. 1VLA-180, 1VLA-181 ir 1VLA-182 nurodytais duomenimis, nebuvo pagrindo manyti, kad dokumentuose fiksuota informacija neatitiko faktinių aplinkybių, t. y. buvo sudarytos visos sąlygos manyti, jog specialistai tinkamai atliko savo pareigas, įsitikino dėl vaikams saugios aplinkos ir vaikus apgyvendino senelės gyvenamojoje vietoje. Tokiais veiksmais (neveikimu) T. C. neužtikrino, kad vaikams saugi aplinka būtų užtikrinta iki vaiko situacijos įvertinimo (iki 2020-04-23) bei Vaiko laikino apgyvendinimo aktuose Nr. 1VLA-180, 1VLA-181, 1VLA-182 pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, tokiu būdu pažeidė Pranešime nurodytas teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovas savo tarnybinio tyrimo išvadoje nenurodė teisės aktų ar kitų duomenų, kuriais remiantis Skyrius būtų atlikęs veiksmus kita seka ar kitais terminais, jeigu būtų nurodyta, kad vaikai buvo palikti jų gyvenamojoje vietoje. Atkreipia dėmesį, kad jis, kartu su kolega V. M. tinkamai įvertino situaciją ir veikė, kad vaikams tuo metu ir toje situacijoje būtų užtikrintas maksimalus komfortas ir maksimaliai saugios sąlygos. Vežti vaikus, iš kurių vienas būdamas ikimokyklinio amžiaus jau miegojo, būtų buvę nehumaniška ir ne visai atitiko geriausius vaiko interesus.

Nurodo, kad budėtojų darbo laikas baigiasi 8val 30min., todėl perdavus informaciją pagal kompetenciją šeima pereina dieninės pamainos darbuotojams, dirbantiems rajoniniu principu, žinion. Taigi šis kvalifikuojantis veiksnys neturėtų būti taikomas jo atžvilgiu, o turėjo būt pradėtas tyrimas dėl dieninės pamainos veiksmų. Pareiškėjo dokumentų pagrindu buvo sukurta užduotis U-61433 2020-04-17 8.58 val., taigi skyrius sureagavo į jo parengtus dokumentus tinkamai ir laiku peradresuodamas tiesioginiam vykdytojui A. L., DVS sistemoje pastarąją atidarė tik 13 val., o kadangi buvo penktadienis, užduoties nevykdė. Nurodo, kad pareiškėjo ir V. M. atžvilgiu nepagrįstai buvo surašytas tarnybinis parnešimas. Sprendimas leisti vaikams pernakvoti jų gyvenamojoje vietoje buvo priimtas, nustačius, kad vaikams per naktį likti jų gyvenamojoje vietoje kartu su močiute yra saugu. Be to, močiutė ir vaikai prašė leisti likti jų gyvenamojoje vietoje iki ryto, pažadėta iš ryto kartu su vaikais vykti į močiutės gyvenamąją vietą. Tai, kad pati močiutė prašė jai kartu su vaikais likti vaikų gyvenamojoje vietoje patvirtina VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. L. 2020-06-04 tarnybinis pranešimas (Išvados 20 p.). Esant tokioms aplinkybėms, Tarnybinio nusižengimą tirianti komisija konstatavo, „T. C. tikėjosi, kad tą pačią dieną, po nakties, pačios vaikų senelės (jam nedalyvaujant) bus realizuotas jo priimtas sprendimas dėl vaikų apgyvendinimo vietos, kaip kad buvo nurodyta Vaikų laikino apgyvendinimo aktuose, kuriuos D. V. pasirašė. Komisijos vertinimu, T. C. nenumatė, kad senelė paliks vaikus jų gyvenamojoje vietoje, priešingai tikėjosi, kad neatitinkanti faktinė situacija atitiks jo priimtus sprendimus ir nereikalaus papildomų jo kaip specialisto ir (ar) jo kolegų veiksmų (nuvežimo, įvertinimo ar pan.), susijusių su saugios aplinkos nustatymu. Komisijos nuomone, T. C. nenorėjo ir nesiekė kilusių pasekmių, tačiau pagal savo einamas pareigas, pareigybės aprašymą, būdamas susipažinęs su vaiko teisių apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais, žinodamas, kad dokumentuose neatsispindi reali situacija apie vaikų faktinę buvimo vietą, teikdamas Skyriui žinomai melagingą informaciją apie faktinę vaikų buvimo vietą, neinformavęs kitų pagal kompetenciją atsakingų asmenų, turėjo ir galėjo numatyti, kad tokios pasekmės gali įvykti. Taigi Komisijos manymu, T. C. elgėsi itin aplaidžiai, itin nerūpestingai, lengvabūdiškai tikėdamasis, kad pasekmių bus išvengta, t. y. veikė neatsargia kaltės forma.“ Nurodo, kad pati komisija konstatavo, jog pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad D. V., būdama sąmoninga piliete ir padoriu žmogumi, atliks veiksmus, kuriuos įsipareigojo atlikti. Komisija konstatuodama, kad pareiškėjas teikė Skyriui žinomai melagingą informaciją apie faktinę vaikų buvimo vietą, prasilenkia su anksčiau konstatuota neatsargia kaltės forma. Žinomai melagingos informacijos teikimas nurodo į asmeninį suinteresuotumą. Komisija atliko tyrimą neobjektyviai ir šališkai. Komisijos pirmininke buvo paskirta A. J. (direktoriaus pavaduotoja). Atkreipia dėmesį, kad jis atskleidė faktus apie nekompetentingą pastarosios valdymą ir neetišką elgesį su pavaldiniais tiek ministrui tiek žiniasklaidai o tai pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad tyrimas buvo neobjektyvus.

Atsakovė Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmeti, kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, kad 2020-04-28 Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. BV-129 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo“ pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - Skyrius) vyriausiojo specialisto (budėtojo) T. C. galimo tarnybinio nusižengimo, t. y. dėl veiksmų, susijusių su Skyriaus vedėjo G. B. 2020­04-21 prašyme „Pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą“ Nr. PP-2272 nurodytomis aplinkybėmis, nagrinėjant 2020-04-16 Skyriuje gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. 2020-05-05 Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos pranešimu „Apie galimą tarnybinį nusižengimą“ Nr. 6-322 T. C. informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą bei jam pateikti klausimai. Komisija 2020-05-21 ir 2020-06-02 raštais „Dėl informacijos pateikimo“, atitinkamai Nr. S-1430 ir Nr. S-1525, kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl tyrimui reikalingų duomenų pateikimo. Komisija 2020-05-24 raštu Nr. 7SD-2371 kreipėsi į Skyriaus vedėją, prašydama pateikti visą rašytinę informaciją, susijusią su pranešimu apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1VTP-970, bei kitą tyrimui reikalingą informaciją. Komisija, atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą , 2020-06-25 surašė išvadą „Dėl Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (budėtojo) T. C. tarnybinio nusižengimo“ Nr. 6-416.

Tarnybos direktoriaus 2020-07-03 įsakymu Nr. K-702 T. C. paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas. Skunde pareiškėjas teigia, jog tinkamai įvertino situaciją bei priėmė tuo metu geriausią vaikams sprendimą, t. y. leido jiems likti nakvoti savo namuose su senele. Atsakovė nurodo, kad Komisija nenustatė pažeidimų, susijusių su pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimo metu priimtų sprendimų pagrįstumu. Komisijos išvadoje nustatytas pažeidimas yra susijęs su pareiškėjo veiksmais, pildant Vaiko laikino apgyvendinimo aktus, t. y. juose nurodant tikrovės neatitinkančią informaciją, o būtent nenurodžius, nepatikslinus ar kitu būdu nepažymėjus akte ar kitame dokumente, pavyzdžiui, tarnybiniame pranešime, kad vaikai faktiškai nebuvo perkelti į kitą aplinką, bei pareiškėjo neveikimu, neinformuojant Skyriaus atsakingų asmenų apie vaikų faktinę buvimo vietą pritaikius vaiko laikino apgyvendinimo priemonę bei būtinybę nedelsiant imtis veiksmų įsitikinti, ar senelė laikosi susitarimo ir vaikai yra jiems saugioje aplinkoje. Pareiškėjas nesutinka, kad informacijos, jog vaikai liko savo namuose, neįrašymas į Vaiko laikino apgyvendinimo aktus galėjo sukelti neigiamas pasekmes, kadangi Komisijos išvadoje nėra nurodyta, kokiais teisės aktais vadovaujantis Skyrius būtų galėjęs atlikti veiksmus dėl saugios vaikams aplinkos užtikrinimo. Tarnybos nuomone, pareiškėjas galėjo ir turėjo tinkamai užpildyti dokumentą pateikiant esamą faktinę situaciją, tai yra nurodant tikrovės atitinkančią informaciją ir (ar) kaip minėta informuojant kitus atsakingus Skyriaus asmenis dėl buvusios vaikų buvimo vietos. Pažymi, jog valstybės tarnautojas visais atvejais privalo savo pareigas atlikti laiku ir tinkamai, nepriklausomai nuo to, kokią įtaką jo veiksmų atlikimas turės kitiems asmenims. Išsamaus teisinio reglamentavimo nebuvimas, ar kitokio Skyriaus veiksmų algoritmo (ne)buvimas, nesudaro pagrindo ir jokiais būdais nepateisina pareiškėjo veiksmų netinkamai užpildžius Vaiko laikinojo apgyvendinimo aktus bei neperdavus teisingos informacijos Skyriaus atsakingiems asmenims. Tais atvejais, kai teisės aktai nereglamentuoja konkrečių teisinių santykių, atvejo, asmenų veiksmų ir pan., vadovaujamasi teisės principais, t. y. vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principais, valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais, taip pat bendraisiais teisės principais (teisės analogija).

Pareiškėjas taip pat teigia, jog jis pats sekančią dieną (2020-04-17) negalėjo imtis veiksmų, kad vaikai būtų apgyvendinti senelės namuose, nes jo darbo laikas pasibaigė 2020-04-17 8val.30 min. , o jis visą informaciją perdavė dienos metu dirbantiems specialistams. Nurodo, kad pareiškėjas klaidina teismą, nurodydamas, jog dienos metu dirbantiems specialistams perdavė visą informaciją, nes informacijos apie tuo metu buvusią vaikų buvimo vietą pareiškėjas neperdavė, priešingai, perduota informacija šioje dalyje neatitiko tikrovės ir būtent dėl jo netinkamo dokumentų užpildymo, t. y. Vaiko laikino apgyvendinimo aktuose nenurodant tikslios vietos, kurioje vaikams užtikrinama saugi aplinka, bei dėl neteisingos informacijos perdavimo dieninės pamainos darbuotojams, pastarieji nežinojo apie pareiškėjo priimtą sprendimą dėl saugios aplinkos vaikui užtikrinimo vietos, t. y. nežinojo, jog faktiškai vaikai yra kitoje vietoje nei nurodyta Vaiko laikino apgyvendinimo aktuose, todėl neturėjo pagrindo nedelsiant imtis papildomų veiksmų, siekiant įsitikinti, ar vaiko situacijos vertinimo laikotarpiu nepilnamečiai yra saugioje aplinkoje. Nors pareiškėjo priimtas sprendimas leisti vaikams likti nakvoti savo namuose kartu su senele tuo metu neprieštaravo vaikų geriausiems interesams, tačiau atsižvelgiant į tai, jog teisės aktuose saugios aplinkos vaikui užtikrinimas atliekamas apgyvendinant saugioje aplinkoje (Aprašo 47 p.), toks sprendimas labiau laikytinas išimtiniu, galimu tik įsitikinus, jog aplinka, kurioje lieka vaikai, išliks saugi iki vaiko situacijos įvertinimo. Pritaikius išimtinę, nors ir tuo metu vaikų interesus atitinkančią, priemonę, specialistai privalo būti itin atidūs ir imtis veiksmų, kad kitiems su tuo pačiu atveju dirbantiems specialistams būtų perduota kuo tikslesnė informacija. Dėl pareiškėjo veiksmų, netinkamai užpildžius Vaiko laikino apgyvendinimo aktus ar kitais būdais neperduodant informacijos, Skyriaus specialistai, dirbantys dienos metu, nežinojo ir negalėjo žinoti, numanyti ir įsitikinti, ar aplinka, kurioje yra vaikai vis dar saugi. Nagrinėjamu atveju, aplinka, kurioje buvo palikti vaikai, jiems nesaugi tapo 2020-04-17 išvykus senelei ir į namus grįžus agresyviam tėvui, kuris ir toliau vartojo alkoholį. Pareiškėjo veiksmai rodo jo abejingumą ir požiūrį „gal bus gerai“, taigi būtent jis savo veiksmais (neveikimu) sudarė sąlygas kilti pavojui vaikų saugumui, be kita ko, nepaneigta, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją kolegoms. Skyriaus specialistai, žinodami apie faktinę vaikų buvimo vietą, atitinkamai galėjo imtis operatyvesnių veiksmų įsitikinant, kad vaikai de facto buvo apgyvendinti senelės namuose, o nesant informacijos apie vaikų tuo metu buvusią vietą, negalėjo numanyti tokių aplinkybių buvimo ir negalėjo imtis atitinkamų veiksmų nežinodami tokio poreikio būtinumo. Tarnybinio nusižengimo tyrimas neapėmė Skyriuje dienos metu dirbančių specialistų veiksmų teisėtumo vertinimo, todėl mano, kad kitų Skyriaus specialistų galimų veiksmų analizė ir (ar) teisės aktų, nenusijusių su jo veiksmais analizė, nėra šios administracinės bylos dalykas. Pareiškėjas įvardino savo veiksmus, kaip tikėjimąsi, kad situacija, kuri neatsispindi dokumentuose, pati savaime išsispręs, tai rodo jo aplaidumą, nerūpestingumą, t. y. veikimą neatsargia kaltės forma.

Atsakovė sutinka, kad pareiškėjo sprendimas palikti vaikus su senele jų gyvenamojoje vietoje tuo metu atitiko geriausius vaikų interesus, tačiau tam, kad saugi vaikams aplinka būtų užtikrinta iki pat vaiko situacijos įvertinimo, kuris gali trukti iki 5 darbo dienų, pareiškėjas privalėjo tinkamai užpildyti Vaiko laikino apgyvendinimo aktus (juose nurodant faktinę vaikų būvimo vietą bei susitarimą su senele) bei imtis papildomų veiksmų informuojant Skyriaus atsakingus asmenis apie vaikų faktinę buvimo vietą pritaikius vaiko laikino apgyvendinimo priemonę bei apie būtinybę nedelsiant imtis veiksmų įsitikinti, ar senelė laikosi susitarimo ir vaikai yra jiems saugioje aplinkoje.

Atsakant į pareiškėjo argumentą, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo neobjektyvus, nes komisijos pirmininke buvo paskirta A. J., dėl kurios galimai nekompetencijos jis buvo pateikęs informaciją ministrui bei žiniasklaidai, pažymi, kad pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, paremti paties pareiškėjo subjektyviais įsitikinimais, todėl Tarnyba šiuos argumentus laiko visiškai nepagrįstais. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėjas buvo supažindintas su 2020-04-28 Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. BV-129 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo“, todėl jam buvo žinoma Komisijos sudėtis, pareiškėjas nekėlė jokių abejonių dėl komisijos pirmininko ar kitų jos narių šališkumo, nepasitikėjimo jais ir pan. Nurodo, kad dėl tų pačių aplinkybių buvo atliekamas tyrimas ir dėl kito Skyriaus darbuotojo, kuris 2020-04-16 kartu su T. C. vyko į nepilnamečių vaikų gyvenamąja vietą ir kartu priėmė sprendimus dėl vaikų. Šio darbuotojo veiksmai taip pat buvo įvertinti kaip netinkami ir, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, į pažeidimo pobūdį ir pasekmes, jam skirta analogiška tarnybinė nuobauda - papeikimas, nors jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, priešingai nei T. C., nebuvo nustatyta. Nurodo, kad šios aplinkybės tik patvirtina, kad Komisija buvo objektyvi ir nešališka. Atsakovė nurodo, kad Išvada yra išsami ir pagrįsta teisės aktų normomis bei objektyviais duomenimis, Tarnybos direktoriaus 2020-­07-03 įsakymas Nr. K-702 teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jam pranešta tinkamai, atsakovo atstovės teismo posėdžio metu prašė teismo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2020-07-03 įsakymo Nr.K-702 „Dėl tarnybinio nusižengimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas T. C. dirba Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiuoju specialistu (budėtoju). 2020-04-16 iš Vilniaus apskrities VPK gavęs informaciją (Nr.1VTP-970) apie galimus nepilnamečių vaikų T. L., D. L., M. L. teisių pažeidimus (b.l.89-90) ir 2020-04-17 nustatęs, kad vaikai yra jiems nesaugioje aplinkoje (motinai nustatytas girtumas, tėvas galimai naudojo smurtą prieš vaiką), dėl to priėmė sprendimą paimti šiuos nepilnamečius vaikus iš jiems nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinti pas vaikų senelę D. V., tačiau nepilnamečiams vaikams ir senelei prašant leido likti nakvoti vaikų gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) , o į senelės namus vykti tik 2020-04-17 ryte, ir 2020-04-17 šių faktinių aplinkybių neužfiksavo Vaiko laikino apgyvendinimo aktuose ir kitais būdais neinformavo Skyriaus vedėjo ar kitų Skyriaus darbuotojų, o 2020-04-17 Vaikų laikino apgyvendinimo aktuose Nr.1VLA-180, Nr.1VLA-181, Nr.1VLA-182 (b.l.60-65) nurodė, kad vaikai nuo 2020-04-17 00.17val. apgyvendinti pas D. V., pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, nepranešdamas apie buvusias faktines aplinkybes, jas nuslėpdamas ir taip sudarydamas kliūtis kitiems Skyriaus darbuotojams imtis neatidėliotinų veiksmų dėl saugios aplinkos vaikams užtikrinimo nuo 2020-04-17 iki vaiko situacijos vertinimo, kas nulėmė, kad nuo 2020-04-17 iki 2020-04-20 vaikai liko jiems nesaugioje aplinkoje. 2020-04-28 Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr.BV-129 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo“ pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo, t.y. dėl veiksmų, susijusių su Skyriaus vedėjo G. B. 2020-04-21 prašyme „Pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą „ Nr.PP-2272 nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjant 2020-04-16 gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. 2020-05-05 Tarnybinės nusižengimo tyrimo komisijos pranešimu „Apie galimą tarnybinį nusižengimą“ Nr.6-322, pareiškėjas informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir jam pateikti klausimai. Komisija 2020-05-21 ir 2020-06-02 raštais „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Vilniaus AVPK dėl tyrimui reikalingų duomenų pateikimo. Komisija 2020-05-24 raštu Nr.7SD-2371 paprašė Skyriaus vedėjo pateikti visą rašytinę informaciją, susijusią su pranešimu apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr.1VTP-970 ir kitą tyrimui reikalingą medžiagą. Komisija atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą ir 2020-06-25 surašė išvadą „Dėl Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (budėtojo) T. C. tarnybinio nusižengimo“ Nr.6-416 (b.l.68-87). Tarnybos direktoriaus 2020-07-03 įsakymu Nr.K-702 „Dėl tarnybinio nusižengimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (b.l.5-7). Įsakyme konstatuota, kad pareiškėjas nesilaikė VTĮ 3str.1d.10p., 3str.1d.12p., 16str.1d.1p., 16str.1d.4p., 16str.1d.5p. nuostatų; pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36str.4d. nuostatas: nesilaikė VTAPĮ 4 str.1p. numatyto principo; pažeidė Vaiko situacijos vertinimo tvarkos parašo, patvirtinto LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr.A1-80 47p.; pažeidė Tarnybos etikos kodekso, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2019-04-02 įsakymu Nr.BV-118,principus; tinkamai neatliko Vilniaus m. vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigybės aprašymo 5.1p. numatytų funkcijų. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - VTAPĮ) 36 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinybę dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus pasitelkdamas policijos pareigūnus, bei imasi veiksmų dėl vaiko perdavimo tėvams (ar vienam iš tėvų) ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą ir (ar) atlieka vaiko situacijos vertinimą šio įstatymo 361 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pagal Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. A1-803 (toliau - Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašas), 2.4 papunktį, laikinas saugios aplinkos vaikui užtikrinimas - vaiko laikinas apgyvendinimas jam saugioje aplinkoje dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ir (ar) psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei iki vaiko situacijos vertinimo. Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 16 punkte nurodoma, jei, vertinant vaiko situaciją, vaikui kyla realus ir tiesioginis pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, dėl kurio būtina vaiką paimti iš jam nesaugios aplinkos, ar yra Civilinio kodekso 3.254 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų aplinkybių, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius apgyvendina vaiką saugioje aplinkoje Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka, užpildo Vaiko laikino apgyvendinimo aktą (Aprašo 3 priedas) ir atlieka Vaiko situacijos vertinimą - užpildo Aprašo 2 priedą. Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 47 punkte nurodoma, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę, kurioje saugioje aplinkoje gali laikinai apgyvendinti vaiką, joje laikinai apgyvendina vaiką ir užpildo Vaiko laikino apgyvendinimo aktą (Aprašo 3 priedas), su kuriuo iš karto, kai tik jis užpildomas, pasirašytinai supažindinami vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą, asmuo, pas kurį laikinai apgyvendinamas vaikas ir kurį pasirašo Tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus specialistai. VTAPĮ 43 straipsnis numato, kad jeigu šio įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje ir 363 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais vaikas, paimtas iš jam nesaugios aplinkos, negali būti perduotas jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, jis laikinai apgyvendinamas saugioje aplinkoje Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 5 dalyje nustatyta prioriteto tvarka.

Kaip seka iš bylos medžiagos, Komisija nenustatė pažeidimų, susijusių su pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimo metu priimtų sprendimų pagrįstumu. Komisijos išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas, pildydamas Vaiko laikino apgyvendinimo aktus, juose nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kadangi nepatikslino, nepažymėjo akte ar tarnybiniame pranešime, kad vaikai faktiškai nebuvo perkelti į saugią aplinką, be to pareiškėjas neinformavo Skyriaus atsakingų asmenų apie vaikų faktinę buvimo vietą , pritaikius vaiko laikino apgyvendinimo priemonę ir būtinybę nedelsiant imtis veiksmų įsitikinti, ar vaikų senelė laikosi susitarimo ir vaikai yra jiems saugioje aplinkoje. Laikytina, kad pareiškėjas galėjo ir turėjo tinkamai nurodyti esamą faktinę situaciją bei informuoti kitus atsakingus Skyriaus asmenis dėl buvusios vaikų buvimo vietos, pareiškėjas netinkamai užpildė Vaiko laikinojo apgyvendinimo aktus bei neperdavė teisingos informacijos Skyriaus atsakingiems asmenims. Pareiškėjas turėjo vadovautis vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principais, valstybės tarnautojų veiklos principais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas perdavė visą informaciją dienos metu dirbantiems specialistams , priešingai, Vaiko laikino apgyvendinimo aktuose nenurodyta tiksli vieta, kurioje vaikams užtikrinama saugi aplinka, nes faktiškai vaikai yra kitoje vietoje, nei nurodyta Aktuose. Dėl pareiškėjo veiksmų netinkamai užpildžius Aktus ,Skyriaus specialistai , dirbantys dienos metu, nežinojo , ar aplinka, kurioje yra vaikai vis dar saugi. Šiuo atveju aplinka, kurioje buvo palikti vaikai, jiems nesaugi tapo 2020-04-17, išvykus senelei ir į namus grįžus agresyviam tėvui, kuris ir toliau vartojo alkoholį. Darytina išvada, kad pareiškėjas savo veiksmai (neveikimu) sudarė sąlygas kilti pavojui vaikų saugumui, kadangi Skyriaus specialistai, žinodami apie faktinę vaikų buvimo vietą, galėjo imtis operatyvesnių veiksmų įsitikinant, kad vaikai buvo apgyvendinti senelės namuose, o ne liko su tėvais. Pareiškėjo veiksmai buvo aplaidūs, nerūpestingi, t.y. jo kaltės forma neatsargumas. Nors pareiškėjo sprendimas palikti vaikus su jų senele jų gyvenamojoje vietoje tuo metu atitiko geriausius vaikų interesus, bet saugi vaikams aplinka nebuvo užtikrinta iki pat vaiko situacijos vertinimo, kuris gali trukti iki 5 darbo dienų. Pareiškėjas netinkamai užpildė Aktus (juose nenurodyta faktinė vaikų buvimo vieta ir susitarimas su senele) , neinformavo Skyriaus atsakingų asmenų apie šias aplinkybes , vaikai liko nesaugioje aplinkoje. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėjas buvo supažindintas su 2020-04-28 Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr.BV-129“Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo“, pareiškėjui buvo žinoma Komisijos sudėtis, jis nušalinimų komisijos sudėčiai (tame tarpe ir Komisijos pirmininkei A. J.) nepareiškė, todėl jo argumentai , kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo neobjektyvus, yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas yra proporcinga, pagrįsta ir teisėta. Skiriant nuobaudą pareiškėjui, buvo atsižvelgta į visas aplinkybes, konstatuota, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai, kad pareiškėjui 2020-02-17 įsakymu Nr.K-200 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (VTĮ 35str.3d.3p.).

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo ginčijamo Įsakymo naikinti remiantis pareiškėjo skunde nurodytais argumentais. Pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88str.1p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo T. C. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič