Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. 2022 m. balandžio 27 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, du kartus delnu sudavė į kairį skruostą savo sugyventinei K. K., tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą K. K.. Šiais veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir parodė, kad 2022 m. balandžio 27 d. jo sugyventinė K. K. apie 8 val. ryto grįžo iš brolio namo adresu (duomenys neskelbtini). Jis, K. K. ir buto savininkė, iš kurios nuomojasi kambarį – A. S., pradėjo vartoti alkoholį, gėrė degtinę, išgėrė tris butelius, 0,7 l talpos. Jis tiksliai visko nepamena, bet žino, kad jie su K. K. dėl kažko susipyko, tačiau nepamena, dėl ko, konfliktas turbūt kilo dėl per didelio alkoholio kiekio. Atsimena, kad K. K. nenorėjo pyktis ir nuėjo pas A. S. į kambarį, jis nuėjo paskui ją, tada tarp jų įvyko dar didesnis konfliktas, kurio metu jis du kartus delnu sudavė į kairį skruostą K. K., po ko konfliktas nurimo ir jis nuėjo miegoti. Atsimena, kad jį pažadino policijos pareigūnai ir išsivežė į areštinę. Dėl didelio alkoholio kiekio jis tiksliai neatsimena visų įvykių, tačiau labai gailisi dėl to, kad sudavė K. K. ir sukėlė jai fizinį skausmą. Sutinka ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nukentėjusioji K. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. balandžio 27 d., apie 8 val. ji grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini). Ji, jos sugyventinis V. ir buto savininkė, iš kurios nuomojasi kambarį – A. S., vartojo alkoholį, gėrė degtinę, išgėrė gal tris butelius, 0,7 l talpos. A. S. kažkuriuo metu išėjo ir ji su V. liko dviese. Jie su V. apsipyko, ji nenorėjo pyktis su V. ir nuėjo pas A. S. į kambarį. Po kiek laiko ir V. atėjo pas A. S. į kambarį, jie ten vėl susipyko ir konflikto metu jis du kartus delnu sudavė jai į kairį skruostą. Po to, kai jis jai trenkė, nuėjo į jų kambarį ir atsigulė į lovą. A. S. labai išsigando tokio V. elgesio, kadangi ji yra jau garbaus amžiaus ir serganti, pradėjo drebėti, jos išėjo į lauką ir ji iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai prikėlė V. ir išsivežė. Po V. jai suduotų smūgių jai skaudėjo kairį skruostą, greitosios jai nereikėjo, į valstybinę teismo medicinos tarnybą ji nesikreipė ir nesikreips. V. jos atsiprašė, ji jam atleido, jis jai pažadėjo kad pasistengs mažiau vartoti alkoholio. Ji su V. nesipyksta, gražiai gyvena jau (duomenys neskelbtini) metus. Dabar kartu nuomojasi kambarį adresu (duomenys neskelbtini).

Liudytoja A. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Vieną kambarį bute ji nuomoja K. K. ir V. B.. 2022 m. balandžio 27 d., kiek pamena, K. K. ryte, gal apie 8 val., grįžo namo ir nuėjo į savo kambarį, ką jie ten veikė, ji nežino. Apie 13 val. pas ją į kambarį atėjo K. K., ji buvo neblaivi, jos pradėjo šnekėtis. Į kambarį įsiveržė V. B., jis, nieko nesakęs, trenkė K. K. į skruostą. Ji iškart pradėjo rėkti, ką jis čia daro, V. B. kažką pasakė, ką tiksliai, nepamena, ir antrą kartą trenkė K. K.. Po to V. B. nuėjo ir atsigulė į lovą. Jos su K. K. tuomet išėjo į lauką, nes ji labai išsigando, pradėjo drebėti, po ko K. K. iškvietė policijos pareigūnus, kurie išsivežė V. B.. K. K. ir V. B. pas ją jau gyvena (duomenys neskelbtini) metus, jie kartais pasipykdavo, bet nesimušdavo.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad V. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikų pripažino, nurodė, kad 2022 m. balandžio 27 d., adresu (duomenys neskelbtini), jis su savo sugyventine K. K. vartojo alkoholinius gėrimus, tarp jų kilo konfliktas, neprisimena, dėl ko, turbūt dėl per didelio alkoholio kiekio, po ko K. K. išėjo į kitą kambarį, tačiau jis nuėjo paskui ją ir tarp jų kilo dar didesnis konfliktas, kurio metu jis du kartus sudavė delnu K. K. į kairį skruostą. Tai, kad V. B. nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną K. K., bei kad tokiais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios K. K. bei liudytojos A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. B., 2022 m. balandžio 27 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, du kartus delnu sudavė į kairį skruostą savo sugyventinei K. K., tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą K. K.. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, nukentėjusioji K. K. 2022 m. gegužės 24 d. pranešimu buvo informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytą 7 dienų terminą nebuvo gautas nukentėjusiosios skundas dėl tokio sprendimo, taip pat nukentėjusiajai buvo išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau ji byloje civilinio ieškinio nepareiškė, tokiu būdu šioje byloje žalos atlyginimo klausimas nekeliamas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. B., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (įvykdytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai), nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (nusikalstamos veikos baigtos, padarytos prieš šeimos narį), į V. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstama veika padaryta būnant apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka, turintis nesumokėtų baudų, nedirbantis.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, paskiriant kaltinamajam BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės dydis (mažesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytą laisvės apribojimo bausmės vidurkį) yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, galutinė jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis V. B. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. balandžio 27 d., 15.30 val., iki 2022 m. balandžio 28 d., 15.05 val. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. B. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš šeimos narį, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 5 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu V. B. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. balandžio 27 d., 15.30 val., iki 2022 m. balandžio 28 d., 15.05 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirti V. B. Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 5 (penkis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti V. B., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.