Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovas A. V. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo G. L. 15 000 Lt netesybas ir 1 000 Lt avansą, bylinėjimosi išlaidas ir procesines palūkanas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško jo įvykdymo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pašto perlaida grąžino ieškovui 1 000 Lt avansą, todėl ieškovas ieškinio reikalavimus sumažino 1 000 Lt suma.

Nurodė, kad 2006 m. vasario 3 d. su atsakovu sudarė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , dalies preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas (pirkėjas) atsakovui (pardavėjui) sumokėjo 1 000 Lt avansą, kuris turėjo būti įskaitytas į gyvenamojo namo kainą. Atsakovui nusprendus pakelti parduodamo namo dalies kainą, ieškovas su tuo sutiko ir 2006 m. vasario 21 d. su atsakovu pasirašė naują preliminariąją sutartį, kurios 6 p. šalys nustatė, kad nepardavus sutarto objekto iki 2006m. balandžio 21 d., atsakovas privalo grąžinti ieškovui viską, ką yra iš jo gavęs, o taip pat sumokėti 15 000 Lt baudą. Atsakovas preliminarioje sutartyje nurodytu terminu gyvenamojo namo sutarties nesudarė, nurodė, kad namo neparduoda, kadangi jį nori išnuomoti ir tuo pažeidė preliminarią sutartį.

Atsakovas G. L. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodė, kad namo dalies pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta dėl paties ieškovo kaltės, nes negalėjo rasti ieškovo, kadangi tas visur nurodė skirtingus adresus. 2006-02-21 preliminarioje sutartyje bauda numatyta tik iš vienos pusės už nepardavimą, jis baudų sutartyje nenumatė, nes pasitikėjo pirkėju. Atsakovas buvo paruošęs visus namo pardavimui reikalingus dokumentus, gavęs bendrasavininkio sutikimą, namo dalies niekada neketino išnuomoti, todėl jo kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nėra. Iki bylos iškėlimo teisme ieškovui buvo pasiūlyta priimti 1 000 Lt avansą, tačiau jis atsisakė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas G. L. nesutiko su teismo sprendimu, prašė teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:

1) CK 6.165 str. 4 d. yra numatyti du pagrindai atlyginti nuostolius dėl preliminarios sutarties pažeidimo – tai dėl nepagrįsto vengimo sudaryti pagrindinę sutartį ir nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog atsakovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl turi sumokėti baudą, tuo tarpu teismas sprendime nurodė, jog atsakovas elgėsi nesąžiningai ir nesiekė tinkamai įvykdyti preliminariosios sutarties sąlygų, todėl nepagrįstai vengianti sutartį vykdyti šalis privalės grąžinti kitai šaliai viską, ką iš jos gavusi, o taip pat sumokėti 15 000 Lt baudą. Šią išvadą teismas pagrindė aplinkybe, jog atsakovui 2006 m. kovo 24 d. gavus raštišką pasiūlymą sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį anksčiau termino, o po to ir pasibaigus preliminariąja sutartimi numatytam terminui sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, t.y. po 2006 m. balandžio 21d., nei žodžiu, nei raštu ieškovui nepranešė vietos (notaro biuro), datos ir laiko, kur ir kada galėtų pasirašyti pirkimo - pardavimo sutartį. Teismas iš to daro išvadą, jog ieškovas savo ieškinį įrodė. Teismo sprendimo negalima laikyti pagrįstu, nes teismo išvada nepagrįsta įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis;

2) ieškovas įrodinėjo aplinkybę, jog preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta, nes atsakovas atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį, o teismas konstatavo, jog atsakovas nesiekė tinkamai įvykdyti preliminariosios sutarties sąlygų, o tai negali būti vertinama kaip atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį ir net negali būti vertinama kaip vengimas sudaryti pagrindinę sutartį. Todėl teismo išvada, jog ieškovas įrodė ieškinį, prieštarauja ne tik byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms , bet ir sprendime padarytoms išvadoms apie prievolės pažeidimo pobūdį;

3) teismas pažeisdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ nuostatas, kad teismo sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis apie nurodytas aplinkybes, konstatavo atsakovo nesąžiningus veiksmus - nei žodžiu, nei raštu ieškovui nepranešė vietos (notaro biuro), datos ir laiko kur ir kada galėtų pasirašyti pirkimo - pardavimo sutartį, nesant byloje jokių įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes;

4) teismas negali apsiriboti įrodymų išvardijimu, o privalo nurodyti jų turinį ir reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“). Teismas, pažeisdamas CPK 270 str., teiginio, jog ieškovas įrodė ieškinį, pagrindimui apsiribojo nurodymu, kad tai patvirtina ieškovo ir jo atstovo paaiškinimai, rašytiniai įrodymai;

5) teismas, spręsdamas klausimą dėl sutartinės prievolės nevykdymo kaltės, visiškai ignoravo atsakovo pateiktus įrodymus: jog jis atliko visus reikiamus veiksmus, reikalingus namo dalies pirkimo pardavimo sutarčiai sudaryti : 2007-02-10 išėmė pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, kuri reikalinga sandorio sudarymui (b.l. 23), 2007-02-22 gavo bendrasavininko A. Š. notariškai patvirtintą atsisakymą nuo pirmumo teisės pirkti parduodamo namo dalį (b.l. 38), nevertino liudytojo A. Š. parodymų, jog 2007-02-22 atsakovas su A. Š. laukė prie notarės B. G. biuro atvykstant ieškovo dėl namo dalies pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tačiau ieškovas neatvyko (b.l.106); nevertino aplinkybės, jog atsakovui buvo nežinoma ieškovo gyvenamoji vieta: preliminarioje sutartyje jis nurodė vieną adresą- (duomenys neskelbtini) ( b.l. 6 ), pareiškime dėl sandorio sudarymo - (duomenys neskelbtini) ( b.l. 7 ), tačiau nei vienu iš šių adresų jis negyveno, ką patvirtina liudytojos A. B. parodymai (b.1.106 );

6) teismas nevertino aplinkybės, jog pirkimo - pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl ieškovo kaltės, nes jis neturėjo galimybės nupirkti namo dalies, kadangi negavo paskolos. Patikslinus sutartį sąlyga dėl 15 000 Lt baudos, pirkėjui buvo naudingiau nesudaryti sutarties, nes pagal preliminariosios sutarties 6 punkto sąlygas atsakovas visais atvejais nesudaręs pirkimo - pardavimo sutarties turi sumokėti 15000 Lt dydžio baudą ( b.l. 6 );

7) teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Ieškovas ieškinį grindžia aplinkybe, jog atsakovas atsisakė sudaryti dalies namo pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau, pažeidžiant CPK 178 str. reikalavimus, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, t.y. neįvykdė įrodinėjimo pareigos. Teismas visą įrodinėjimo naštą dėl sutarties nesudarymo kaltės perkėlė atsakovui. Nors formuojama teismų praktika reikalauja, jog kiekviena šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje „ 7 p.), teismas, nenurodydamas, kokias aplinkybes ir kokiais įrodymais įrodė ieškovas, apsiribojo konstatavimu, jog ieškovas ieškinį įrodė paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais, nors faktiškai tokių įrodymų byloje nėra;

8) byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą jog atsakovas elgėsi nesąžiningai ir dėl jo kaltės nebuvo sudaryta namo pirkimo - pardavimo sutartis. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.165 str., reglamentuojantį preliminariosios sutarties vykdymą ir pasibaigimą. Atsakovo pareiga, nustatyta CK 6.165 str., atlyginti ieškovo nuostolius, nėra absoliuti. Ši prievolė atsiranda tik tuo atveju, jeigu, tiriant atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį faktines aplinkybes, nustatoma, kad atsakovas nepagrįstai vengė sudaryti namo dalies pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas tokio tyrimo neatliko, neužtikrino CK 6.165 str. nuostatų sisteminio aiškinimo ir taikymo, taikė vien tik CK 6.165 str. 4 d. nuostatas, reglamentuojančias atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį padarinius. Nuostolius galima išieškoti tik tada, kai vengta ar nepagrįstai atsisakyta sudaryti sutartį. Sąvoka „nepagrįstas vengimas sudaryti sutartį“ reiškia sutartį vykdančios šalies visišką pasyvumą ir neargumentuotą išsisukinėjimą sudaryti sutartį. Tokių aplinkybių teismas nenustatė;

9) teismas, netyrė, ar atsakovas gyvenamojo namo dalies perleidimo sandoriui ruošėsi laikydamasis teisės aktų nustatytų reikalavimų ir terminų, teismas nenustatė nei atsakovo kaltės, nei ieškovo nuostolių dydžio, nesiaiškinta, ar priteistų netesybų dydis atitinka patirtus nuostolius ir ar iš viso ieškovas patyrė nuostolius;

10) CK 6.71 - 6.75 str., reglamentuojantys netesybas, baudinių netesybų nenumato. Netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Ieškovas nepateikė jo patirtų nuostolių apskaičiavimo, bet vadovaujantis bylos medžiaga, galima spręsti, kad ieškovo nuostoliais niekaip negalėtų būti jo reikalaujama priteisti 15 000 Lt netesybų suma, kuri yra aiškiai per didelė, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (CK 1.5 str.) Net ir pripažinus, jog pirkimo - pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovo kaltės, pagal CK 6.73 str. prašoma išieškoti netesybų suma turi būti mažinama iki nuostolių, patirtų dėl prievolės neįvykdymo, dydžio.

Šalies argumentai

2) apelianto nurodyti argumentai, kad teismas ignoravo jo pateiktus įrodymus apie tai, kad jis atliko veiksmus, reikalingus sandoriui sudaryti, t.y. išėmė nekilnojamo turto registro pažymą apie nekilnojamo turto daiktinių teisių įregistravimą, gavo bendrasavininkio notariškai patvirtintą atsisakymą nuo pirmumo teisės pirkti parduodamo namo dalį, nepatvirtina aplinkybių, kad jis reagavo į pasiūlymą sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir informavo apie galimą sandorio sudarymo vietą, datą ir laiką;

3) apelianto argumentai, kad priteista netesybų suma yra aiškiai per didelė ir neatitinka ieškovo turėtų nuostolių dydžio yra nepagrįsti. Atsakovas anksčiau vengė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir padidino parduodamo namo dalies kainą, todėl pasirašant antrą preliminariąją sutartį ir siekiant apsisaugoti nuo tolimesnių galimų patirti nuostolių, buvo nustatytos 15 000 Lt netesybas. Be to, teismui pateikti įrodymai, kad dėl atsakovo vengimo sudaryti pagrindinę sutartį buvo patirti nurodytos sumos dydžio nuostoliai, kadangi nesudarius prikimo-pardavimo sutarties ieškovas neturėdamas kur gyventi nuo 2006-06-05 buvo priverstas nuomotis butą, esantį (duomenys neskelbtini) , už 900 Lt per mėnesį, taip pat turėjo turto vertinimo išlaidas, nekilnojamo turto pažymų užsakymo išlaidas. Prie nuostolių priskirtinos ir realiai negautos pajamos, t.y. minėto turto pabrangimas per šiuos metus.