- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-07
- Bylos Nr.
- 1N-193-202/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00705-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Valdimaras Bavėjanas (pran.), Egidija Tamošiūnienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro T. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-142-317/2015 (ikiteisminio tyrimo Nr. 1-20-9-00705-2014-1) perduota Kauno apygardos prokuratūros prokurorui, nustatant šešių mėnesių terminą pažeidimams pašalinti bei tyrimui papildyti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismui buvo perduota baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kurioje S. Š. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, BK 99 straipsnį tuo, kad sovietinės okupacijos metu, būdamas Lietuvos Respubliką okupavusios SSRS represinės struktūros pareigūnu – LSSR VSK (KGB) 4-osios valdybos 2-ojo skyriaus 1-ojo poskyrio operatyviniu įgaliotiniu, žinodamas ir suvokdamas šios represinės struktūros vieną iš esminių tikslų – fiziškai sunaikinti organizuoto lietuvių nacionalinio pasipriešinimo okupaciniam sovietų režimui judėjimo narius – Lietuvos partizanus, jų ryšininkus ir rėmėjus, vykdydamas LSSR VSK 4-osios valdybos 2-ojo skyriaus viršininko pavaduotojo N. D. parengtame ir LSSR VSK 4-osios valdybos viršininko J. O. bei LSSR VSK pirmininko pavaduotojo L. M. patvirtintame 1956 m. spalio 11 d. sulaikymo operacijos plane nurodytas užduotis, veikdamas kartu su sulaikymo grupių nariais – LSSR VSK 4-osios valdybos 2-ojo skyriaus viršininko pavaduotoju N. D., LSSR VSK 4-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu J. K., LSSR VSK 4-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu A. G., LSSR VSK Kauno m. valdybos 4-ojo poskyrio viršininku A. Z., LSSR VSK 4-osios valdybos 3-ojo poskyrio vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu S. D., LSSR VSK 4-osios valdybos viršininku J. O., LSSR VSK 4-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu J. P., LSSR VSK 4-osios valdybos 3-ojo skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu V. L., LSSR VSK 4-osios valdybos 2-ojo skyriaus operatyviniu įgaliotiniu P. Š., LSSR VSK Kauno m. valdybos 7-ojo poskyrio operatyvinio įgaliotinio padėjėju D. A., laikotarpyje nuo 1956 m. spalio 11 d. 18 val. iki 1956 m. spalio 12 d. 9 val., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, dalyvavo slaptoje operacijoje sulaikant lietuvių ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai judėjimo struktūros – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos pirmininką ir Gynybos pajėgų vadą, partizanų pulkininką A. R., slapyvardžiu “Vanagas”, bei šio žmoną – partizanę B. M., slapyvardžiu „Vanda“, po to A. R. 1956 m. spalio 12 d. apie 14 val. buvo įkalintas LSSR VSK vidaus kalėjime Vilniuje, ten pat tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų žiauriai kankinamas ir sunkiai sužalotas, vėliau tardomas ir neteisėtos sovietų okupacinės valdžios teismo – LSSR Aukščiausiojo Teismo 1957 m. rugsėjo 24-25 d. nuosprendžiu nuteistas mirties bausme, o 1957 m. lapkričio 29 d. nužudytas, t. y. fiziškai sunaikintas kaip atskiros nacionalinės-etninės-politinės grupės – lietuvių ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai – narys, šią bausmę įvykdžius ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims, o B. M., remiantis neteisėtos sovietų okupacinės valdžios teismo – LSSR Aukščiausiojo Teismo 1957 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu, 8 metų terminui deportuota į SSRS RSFSR Kemerovo srities lagerį kaip atskiros nacionalinės-etninės-politinės grupės – lietuvių ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai – narė. Tuo būdu S. Š. padėjo sovietų okupacinės valdžios atstovams A. R. ir B. M. įvykdyti genocido veiksmus.
Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartimi šią baudžiamąją bylą perdavė Kauno apygardos prokuratūros prokurorui, nustatęs, kad padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Nustatyta, kad nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 21 straipsnio 3 dalies, BPK 22 straipsnio 3 dalies, BPK 45 straipsnio, BPK 218 straipsnio, BPK 220 straipsnio, BPK 245 – 246 straipsnių reikalavimų, t. y. S. Š. nebuvo išaiškintos procesinės teisės, jis neturėjo realios galimybės jomis pasinaudoti, nes ikiteisminiame tyrime nedalyvavo, nebuvo apklaustas, apie priimtus sprendimus pripažinti įtariamuoju bei kaltinamuoju jis nebuvo informuotas, su bylos medžiaga nebuvo supažindintas, o apie surašytą kaltinamąjį aktą bei bylos perdavimą teismui jam nebuvo pranešta. Tai, kad nei byloje, nei kaltinamajame akte nėra nurodyta kaltinamojo gyvenamoji ar laikino buvimo vieta, trukdo teismui užtikrinti kaltinamojo teises baudžiamajame procese. Be to, prokuroras nėra pateikęs patikimų duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis šiuo metu yra būtent Baltarusijoje, o ne kitoje užsienio valstybėje ar Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą, taip pat ar kaltinamasis yra gyvas.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Prokuroras skunde nurodo, kad teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių yra nepagrįstos. Teismas netinkamai interpretavo BPK nuostatas, reglamentuojančias procesą baudžiamojoje byloje, kurioje įtariamasis (kaltinamasis) – užsienio valstybės pilietis, yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, o baudžiamoji atsakomybė jam kyla Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir BK 7 straipsnio pagrindais.
Skunde nurodomas BK 3 straipsnio 3 dalies, BK 7 straipsnio, BPK 187 straipsnio 3 dalies, BPK 188 straipsnio 6 dalies, BPK 218 straipsnio 8 dalies, BPK 220 straipsnio 6 dalies nuostatų turinys ir teigiama, kad paminėtos normos, numatančios išimtis iš bendrųjų baudžiamojo proceso taisyklių, gali būti taikomos tik tais atvejais, kai nustatomos aplinkybės, patvirtinančios, kad įtariamasis yra užsienio valstybės pilietis, jis įtariamas dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir BK 7 straipsnio pagrindais, ir kai toks įtariamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais negali būti išduotas ar perduotas Lietuvos Respublikai. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis S. Š., gim. 1925 m. spalio 24 d., Lietuvos Respublikoje išsituokė 1991 m. sausio 31 d. ir 1991 m. spalio 30 d. oficialiai deklaravo išvykimą iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę – Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį. Atsakydamos į 1993 m. birželio 29 d. teisinės pagalbos prašymą, Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijos pranešė, kad S. Š. Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje gyvenamosios vietos deklaravęs nebuvo ir pensijų gavėjų sąrašuose neįrašytas. Atsakydamos į 1999 m. birželio 21 d. teisinės pagalbos prašymą, Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijos pranešė, kad S. Š. Rusijos Federacijos duomenų bazėse kaip šios valstybės gyventojas nerastas. Pakartotinai iš esmės analogiško turinio informaciją Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijos pateikė Interpolo kanalais. Prie bylos medžiagos prijungti baudžiamosios bylos Nr. 09-2-00067-94 dokumentai patvirtina, kad 2012 m. Interpolo kanalais buvo gauti duomenys, jog S. Š. gyvena Baltarusijos Respublikoje ir yra šios valstybės pilietis; jam yra išduotas Baltarusijos Respublikos piliečio pasas Nr. 0673621, kuriame nurodyta šio asmens gyvenamoji vieta Berioza k., Kobrinskij r., Bresto sr., Baltarusijos Respublika; jo vardu, adresu Lenino 14 O, Berioza k, Kobrinskij r., Bresto sr., Baltarusijos Respublikoje, yra registruotas telefono abonentas +375164271567; duomenų apie šio asmens mirtį nėra.
Skunde taip pat nurodoma, kad 2012 m. gruodžio 7 d. byloje parengtas Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijoms adresuotas teisinės pagalbos prašymas, kuriuo buvo prašoma Baltarusijos Respublikos piliečiui S. Š. pasirašytinai paskelbti pranešimą apie įtarimą, išaiškinti jam procesines įtariamojo teises, įteikti jam šaukimą atvykti į Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigą arba apklausti jį įtariamuoju Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijoje, išsiaiškinti jo ketinimus ir galimybes atvykti į Lietuvos Respubliką bei dalyvauti baudžiamajame procese. Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijos šį prašymą vykdyti atsisakė Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos Sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 19 straipsnyje numatytu pagrindu („teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti Susitariančiosios Šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui, piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams“).
Skunde dėstoma, kad iš 2013 m. balandžio 9 d., 2013 m. balandžio 11 d., 2013 m. balandžio 15 d., 2013 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pranešimų matyti, jog papildomų duomenų apie Baltarusijos Respublikos pilietį S. Š. Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijos nepateikė. 2013 m. lapkričio 11 d. byloje gautas Kauno a. YPK NTV Tarptautinių ryšių grupės pranešimas apie tai, kad Baltarusijos Respublikos Interpolo nacionalinis biuras informavo, jog turi duomenų apie Baltarusijos Respublikos pilietį S. Š., tačiau pateikti šiuos duomenis Interpolo kanalais atsisako, siūlo dėl jų gavimo kreiptis teisinės pagalbos prašymu.
2013 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas priėmė nutartį pripažinti S. Š. įtariamuoju dėl BK 24 straipsnio 6 dalies, BK 99 straipsnio numatyto nusikaltimo (BPK 187 straipsnio 3 dalies numatytu pagrindu). 2014 m. birželio 3 d. byloje parengtas Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijoms adresuotas teisinės pagalbos prašymas, kuriuo buvo prašoma patikslinti S. Š. gyvenamosios vietos adresą, įteikti jam nutartį, kuria jis pripažintas įtariamuoju, išaiškinti jam įtariamojo teises, pasiūlyti jam duoti parodymus, išaiškinti, kad remiantis BPK 188 straipsnio 6 dalies nuostatomis, jis gali būti neapklaustas ikiteisminiame tyrime, pasiūlyti atvykti į Lietuvos Respubliką ir dalyvauti baudžiamajame procese. Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijos šį prašymą vykdyti atsisakė Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos Sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 19 straipsnyje numatytu pagrindu. 2014 m. rugsėjo 2 d. buvo parengtas Baltarusijos teisėsaugos institucijoms adresuotas teisinės pagalbos prašymas, kuriuo buvo prašoma patikslinti S. Š. gyvenamąją vietą, pasirašytinai įteikti jam pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, išaiškinti įtariamojo teises. Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijos šį prašymą vykdyti atsisakė Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos Sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 19 straipsnyje numatytu pagrindu. 2014 m. spalio 22 d. byloje surašytas kaltinamasis aktas, kuriuo S. Š. kaltinamas dėl nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 99 straipsnyje. 2014 m. spalio 22 d. parengtas Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijoms adresuotas teisinės pagalbos prašymas, kuriuo buvo prašoma S. Š. įteikti kaltinamojo akto nuorašą ir jo vertimą į rusų kalbą. Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijos šį prašymą vykdyti atsisakė jau minėtos Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos Sutarties 19 straipsnyje numatytu pagrindu.
Skunde prokuroras pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo oficialiai gauti duomenys, patvirtinantys, kad S. Š. yra Baltarusijos Respublikos pilietis, gyvenantis pirmiau paminėtu adresu Baltarusijos Respublikoje, yra Baltarusijos Respublikos pilietis, kurio duomenys randami Baltarusijos Respublikos duomenų bazėse. Tolesnis bendravimas su Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijomis galėjo būti vykdomas tik teisinės pagalbos prašymų forma ir buvo nerezultatyvus, nes iš esmės šios valstybės teisėsaugos institucijos aptariamu klausimu bendradarbiauti atsisakė. Atsižvelgdamas į turimų duomenų visumą, prokuroras skunde daro išvadą, kad teismo abejonės dėl kaltinamojo S. Š. pilietybės ir gyvenamosios vietos grindžiamos ne byloje nustatytais duomenimis, bet abstrakčiais pamąstymais ir prielaidomis. Versija apie galimą kaltinamojo S. Š. mirtį nutartyje taip pat grindžiama ne bylos duomenimis ar viešai prieinamais duomenimis, bet prielaida, kad toks įvykis galėjo įvykti dėl pakankamai solidaus kaltinamojo amžiaus.
Skunde taip pat pažymima, kad byloje nustatytus duomenis apie kaltinamojo pilietybę ir gyvenamąją vietą netiesiogiai patvirtina ir raštu gauti procesinių prievartos priemonių taikymo metu nustatyti duomenys apie S. Š. buvusios sutuoktinės I. Š., deklaravusios gyvenamąją vietą Pavasario g. 3, Didžiosios Riešės k., Riešės, sen., Vilniaus r. sav., Lietuvos Respublikoje, išvykimus į Baltarusijos Respubliką, jos nuolatinį telefoninį bendravimą su dukterimi B. Š., naudojantis Baltarusijos Respublikoje S. Š. vardu įregistruotu telefono abonentu Nr. +375164271567, S. Š. dukters B. Š. ir sūnaus S. Š. gautas vizas bei išvykimus į Baltarusijos Respubliką, B. Š. pokalbių telefonu apie jos tėvą S. Š. turinys, 2013 m. rugpjūčio 29 d., 2013 m. spalio 23 d. B. Š. ir S. Š. (sūnaus) telefonu aptarinėjamų su S. Š. asmeniu susijusių aplinkybių turinys, 2013 m. spalio 24 d. B. Š. telefoninio skambučio į Baltarusijos Respublikoje S. Š. vardu įregistruotą telefono abonentą Nr. +375164271567 ir bendravimo su I. Š. turinys. Anot prokuroro, aptariami duomenys paneigia kaltinamojo S. Š. mirties faktą. Priešingai, iš telefoninių pokalbių turinio matyti, kad kalbama apie gyvą asmenį, jo sveikatos problemas ir užsiėmimus, būtinumą pasveikinti jį gimtadienio proga, taip pat jo gimimo dieną (2013 m. spalio 24 d.) per I. Š. perduotas B. Š. sveikinimas. Aplinkybę, kad nustatytas kaltinamojo S. Š. gyvenamosios vietos adresas Berioza k., Kobrinskij r., Bresto sr., Baltarusijos Respublikoje yra realus ir šiuo adresu gyvena būtent kaltinamasis bei jo buvusi sutuoktinė, patvirtina ir aplinkybė, kad 2015 m. sausio 6 d. Kauno apygardos teismo šaukimas minėtu adresu buvo pristatytas bei pasirašytinai įteiktas B. Š., šaukiamo asmens šeimos nariui. Atžymos apie pakartotinio teismo šaukimo grąžinimą teismo prielaidų apie galimai įvykusią kaltinamojo mirtį nepatvirtina, nes nurodyta, jog šaukimo nepavyko įteikti dėl kaltinamojo išvykimo iš gyvenamosios vietos.
Prokuroras mano, kad konstatavus, jog šioje byloje patikimai nustatyta, kad įtariamasis (kaltinamasis) S. Š. yra užsienio valstybės pilietis, gyvenantis ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, kaltinamas nusikaltimu, kurį numato BK 7 straipsnis, o jo išdavimas Lietuvos Respublikai negalimas (remiantis Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos Sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 64 straipsnio 1 dalimi, S. Š. Lietuvos Respublikai jos prašymu negalėtų būti išduotas, nes, kaip minėta, yra Baltarusijos Respublikos pilietis), teismui neturėjo kilti abejonių dėl įtariamojo (kaltinamojo) S. Š. procesinių teisių tinkamo užtikrinimo šioje byloje, taikant BPK 187 straipsnio 3 dalies, BPK 188 straipsnio 6 dalies, BPK 218 straipsnio 8 dalies, BPK 220 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nei ikiteisminio tyrimo teisėjas, priėmęs nutartį dėl S. Š. pripažinimo įtariamuoju, nei pirmosios instancijos teismas bylos perdavimo nagrinėti stadijoje proceso pažeidimų ar kliūčių priimti atitinkamus sprendimus neįžvelgė.
Skunde teigiama, kad BPK 187 straipsnio 3 dalies, BPK 188 straipsnio 6 dalies, BPK 218 straipsnio 8 dalies, BPK 220 straipsnio 6 dalies normos yra specialiosios paskirties teisės normos, taikomos tik išimtiniais, jose nurodytais atvejais, kai kitomis priemonėmis, taikant baudžiamojo proceso taisykles, neįmanoma užtikrinti baudžiamojo proceso paskirties ir tikslų, o tuo pačiu teisingumo principo įgyvendinimo baudžiamojoje byloje. Prokuroro nuomone, paminėtų baudžiamojo proceso įstatymo normų dispozicijos turinys turėtų būti suprantamas tiesiogiai, nereikalaujant jų tinkamam taikymui papildomo formalizavimo, baudžiamojo proceso metu atliekant procesinius veiksmus, kurių atlikimas, kai įtariamasis yra užsienio valstybės pilietis, nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje, slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo, o valstybė, kurioje jis gyvena, atsisako jį išduoti ar perduoti Lietuvos Respublikai, yra objektyviai neįmanomas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu buvo išnaudotos visos įmanomos priemonės užtikrinti įtariamojo (kaltinamojo) S. Š. procesines teises. Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijoms adresuotuose teisinės pagalbos prašymuose buvo formuluojami procesine prasme platesnės apimties prašymai nei to reikalauja galiojančio BPK 187 straipsnio 3 dalis, BPK 188 straipsnio 6 dalis, BPK 218 straipsnio 8 dalis, BPK 220 straipsnio 6 dalis. Nors minėtose normose nurodytas vienintelis reikalavimas, t. y. dokumentus (nutartį pripažinti įtariamuoju, pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, kaltinamąjį aktą) išsiųsti užsienio valstybės centrinėms susižinojimo įstaigoms, teisinės pagalbos prašymuose buvo prašoma įtariamajam (kaltinamajam) S. Š. išaiškinti jo procesinę padėtį ir teises, atitinkamai apklausti jį įtariamuoju, išaiškinti jam tolesnę proceso eigą ir galimas nedalyvavimo procese pasekmes ir pan. Aplinkybė, kad Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijos aptariamo turinio prašymų neįvykdė, nesudaro pagrindo išvadai, jog dėl to buvo pažeistos įtariamojo (kaltinamojo) S. Š. procesinės teisės. Jokių proceso pažeidimų, juo labiau tokių, kurie galėtų būti vertinami kaip esminiai proceso pažeidimai, byloje padaryta nebuvo. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pirmiau paminėti proceso dokumentai Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijoms buvo perduoti tinkamai, nepažeidžiant atitinkamas proceso išimtis nustatančių baudžiamojo proceso normų reikalavimų.
Skunde daroma išvada, kad teismo pretenzija dėl to, jog kaltinamajame akte nenurodytas kaltinamojo S. Š. gyvenamosios vietos adresas, ir dėl to neįmanoma ištaisyti tariamai byloje padarytų proceso pažeidimų, yra nepagrįsta. BPK 219 straipsnis nenumato kaltinamojo gyvenamosios vietos adreso kaip būtino kaltinamojo akto turinio elemento. Kita vertus, duomenys apie kaltinamojo gyvenamąją vietą yra teismui prieinamoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Kaip matyti iš dokumentų, aptariamus duomenis teismas sėkmingai panaudojo išsiųsdamas kaltinamajam šaukimus.
Prokuroras skunde nurodo, kad esminių baudžiamojo proceso pažeidimų šioje byloje padaryta nebuvo ir jokių kliūčių nagrinėti bylą BPK XXXII skyriuje numatyta tvarka nėra. Be to, klausimą dėl galimumo bylą nagrinėti kaltinamajam nedalyvaujant teismas jau išsprendė 2014 m. gruodžio 14 d. nutartimi, bylos parengimo nagrinėti stadijoje, o BPK 433 straipsnis numato, kad sprendimas dėl to priimamas būtent šioje proceso stadijoje.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro skundas tenkinamas.
Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis naikinama kaip nepagrįsta, o baudžiamoji byla perduodama nagrinėti tam pačiam teismui (BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
BPK 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.
Iš bylos duomenų matyti, kad 2014 m. lapkričio 13 d. Kauno apygardos teisme gauta baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kuriuo S. Š. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 99 straipsnį. Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 14 d. nutartimi ši baudžiamoji byla perduota nagrinėti į teisiamąjį posėdį.
Skundžiama Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi aptariama baudžiamoji byla perduota Kauno apygardos prokuratūros prokurorui, nustatant šešių mėnesių terminą pažeidimams pašalinti bei tyrimui papildyti. Konstatuota, kad byloje yra padaryti esminiai BPK pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą teisme, t. y. S. Š. nedalyvavo nei ikiteisminiame tyrime, nei bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, todėl jo teisės, numatytos BPK 21 straipsnio 3 dalyje, BPK 22 straipsnio 3 dalyje, jam nebuvo išaiškintos ir jis neturėjo realios galimybės jomis pasinaudoti. Tokiu būdu pažeisti ir BPK 45 straipsnio, BPK 218 straipsnio 1 dalies bei kt. baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai. Be to, teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti S. Š. buvimo ar gyvenamąją vietą, taip pat leidžiančių daryti išvadą, jog kaltinamasis vengia atvykti į teismą. Prokuroras nepateikė ir duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis nėra miręs.
Tuo tarpu prokuroras skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo išnaudotos visos įmanomos priemonės užtikrinti įtariamojo (kaltinamojo) S. Š. procesines teises. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo oficialiai gauti duomenys, patvirtinantys, kad S. Š. yra Baltarusijos Respublikos pilietis, ir nustatytas jo gyvenamosios vietos Baltarusijos Respublikoje adresas.
Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo teismui nagrinėti bylą, ir dėl to nepagrįstai perdavė bylą prokurorui.
BK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Išimtį sudaro šio kodekso normos, nustatančios atsakomybę už genocidą (99 straipsnis), tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis (100 straipsnis), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymą (101 straipsnis), civilių trėmimą ar perkėlimą (102 straipsnis), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimą, kankinimą ar kitokį nežmonišką elgesį su jais ar jų turto apsaugos pažeidimą (103 straipsnis), civilių ar karo belaisvių prievartinį panaudojimą priešo ginkluotosiose pajėgose (105 straipsnis), saugomų objektų naikinimą ar nacionalinių vertybių grobstymą (106 straipsnis), agresiją (110 straipsnis), draudžiamą karo ataką (111 straipsnis), uždraustų karo priemonių naudojimą (112 straipsnis), aplaidų vado pareigų vykdymą (113¹ straipsnis).
Vadovaujantis BK 7 straipsnio nuostatomis, asmenys atsako pagal šį kodeksą, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai, ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus, kai padaro nusikaltimus, atsakomybė už kuriuos numatyta tarptautinių sutarčių pagrindu. Prie tokių nusikaltimų priskiriami ir nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai (99–113¹ straipsniai).
Įstatymų leidėjas Baudžiamojo proceso kodeksą papildė 181 straipsnio 4 dalies, 187 straipsnio 3 dalies, 188 straipsnio 6 dalies, 218 straipsnio 8 dalies, 220 straipsnio 6 dalies nuostatomis (Lietuvos Respublikos 2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1269, įsigaliojusio 2010 m. gruodžio 31 d. redakcija), būtent siekdamas baudžiamajame procese įtvirtinti galimybę realizuoti galiojančias materialinės baudžiamosios teisės normas, numatytas BK 3 straipsnio 3 dalyje ir BK 7 straipsnyje, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą tais atvejais, kai BK 7 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas įtariami padarę užsienio piliečiai yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, vengia atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teismą, o užsienio valstybė, kurioje tokie asmenys slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo, atsisako išduoti tokius asmenis Lietuvos Respublikai, taip pat atsisako bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis, atliekant BPK 181 straipsnyje, BPK 187 straipsnyje, BPK 188straipsnyje, BPK 218 straipsnyje, BPK 220 straipsnyje numatytus procesinius veiksmus. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, papildydamas baudžiamojo proceso įstatymą minėtomis teisės normomis, suderino jas su kitomis BPK normomis, taip pat ir reglamentuojančiomis įtariamųjų bei kaltinamųjų procesines teises.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 1-20-9-00705-2014-1) S. Š. kaltinamas 1956 metais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 99 straipsnyje. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, byloje nustatyta, kad kaltinamasis S. Š. gyvena Baltarusijos Respublikoje ir yra šios valstybės pilietybę turintis asmuo. Kaip matyti iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, 2012 m. gruodžio 7 d., 2014 m. birželio 3 d., 2014 m. rugsėjo 2 d., 2014 m. spalio 22 d. buvo parengti bei išsiųsti Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijoms adresuoti teisinės pagalbos prašymai. Minėtuose teisinės pagalbos prašymuose buvo prašoma Baltarusijos Respublikos piliečiui S. Š. pasirašytinai paskelbti pranešimą apie įtarimą, išaiškinti jam procesines įtariamojo teises, įteikti jam šaukimą atvykti į Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigą, patikslinti S. Š. gyvenamosios vietos adresą, įteikti jam nutartį, kuria jis pripažintas įtariamuoju, pasirašytinai įteikti jam pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, įteikti kaltinamojo akto nuorašą ir jo vertimą į rusų kalbą ir kt. Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijos atsisakė vykdyti visus pateiktus teisinės pagalbos prašymus. Tai leidžia daryti išvadą, kad Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijos atsisakė ir neketina bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijomis šioje baudžiamojoje byloje, juolab, kad ir Kauno apygardos teismo parengtas teisinės pagalbos prašymas Baltarusijos Respublikos generalinės prokuratūros buvo grąžintas nenagrinėtas. Šios bei kitos prokuroro skunde išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju atliekant ikiteisminį tyrimą BPK 181 straipsnio 4 dalies, BPK 187 straipsnio 3 dalies, BPK 188 straipsnio 6 dalies, BPK 218 straipsnio 8 dalies, BPK 220 straipsnio 6 dalies nuostatos buvo realizuotos ir nebuvo pažeistos.
Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytos abejonės dėl kaltinamojo S. Š. galimos mirties taip pat laikytinos nepagrįstomis. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tik solidus kaltinamojo amžius nėra pakankama aplinkybė, suteikianti pagrindą perduoti baudžiamąją bylą prokurorui trūkumams pašalinti. Be to, kaltinamojo mirties faktą paneigia ir prokuroro skunde nurodytos aplinkybės, kurias patvirtina byloje esantys duomenys, t. y. kaltinamojo artimųjų telefoninių pokalbių turinys.
Prokuroras skunde teisingai nurodo, kad BPK 181 straipsnio 4 dalyje, BPK 187 straipsnio 3 dalyje, BPK 188 straipsnio 6 dalyje, BPK 218 straipsnio 8 dalyje, BPK 220 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos yra specialiosios paskirties teisės normos, taikomos tik išimtiniais, jose nurodytais atvejais, kai kitomis priemonėmis, taikant baudžiamojo proceso taisykles, neįmanoma užtikrinti baudžiamojo proceso paskirties ir tikslų, o taip pat ir teisingumo principo įgyvendinimo baudžiamojoje byloje. Šių baudžiamojo proceso įstatymo normų dispozicijos turinys turėtų būti suprantamas bei vertinamas tiesiogiai, nereikalaujant jų tinkamam taikymui papildomo formalizavimo, baudžiamojo proceso metu atliekant procesinius veiksmus, kurių atlikimas, kai įtariamasis yra užsienio valstybės pilietis, nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje, slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo, o valstybė, kurioje jis gyvena, atsisako jį išduoti ar perduoti Lietuvos Respublikai, yra objektyviai neįmanomas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-142-317/2015 (ikiteisminio tyrimo Nr. 1-20-9-00705-2014-1) perduota Kauno apygardos prokuratūros prokurorui, nustatant šešių mėnesių terminą pažeidimams pašalinti bei tyrimui papildyti, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartį, kuria Nr. 1-142-317/2015 (ikiteisminio tyrimo Nr. 1-20-9-00705-2014-1) perduota Kauno apygardos prokuratūros prokurorui, nustatant šešių mėnesių terminą pažeidimams pašalinti bei tyrimui papildyti, ir perduoti bylą Kauno apygardos teismui.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.