Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba, teistas, paskutinį kartą – Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, skirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kas mėnesį dirbti po 20 valandų visuomenės labui (2022 m. lapkričio 30 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, kaltinamasis bei prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

- ,,PSS-20240903-140739UTC+0300“, kurio trukmė 30 minučių. Įrašas filmuojamas policijos pareigūno kūno kamera. Vaizdo įrašo pradžia: filmuojamas vaizdas kambaryje, prie lovos iš ,, (duomenys neskelbtini)“ maišelio ištraukiamas ,,Grant Cavalier“ butelis. Pareigūnas nueina į kambarį, kuriame sėdi moteris, ji pasakoja, kad įvyko susistumdymas, prasidėjo virtuvėje, dėl to, nes buvo pikta, kad vyras norėjo eiti gerti pas draugus, tada pradėjo ją stumdyti, ji gindamasi jį irgi stumdė, vyras atėmė iš jos mobilųjį telefoną. Tada viskas persikėlę į kitą kambarį, moteris bandė atimti telefoną iš vyro, tada pasiėmė dukros telefoną, kad išsikviestų pagalbą. Baigus kalbėti vyras pradėjo ją smaugti, po to nuėjo į virtuvę, o moteris pabėgo ir užrakino duris. Moteris sako, kad kaip ją smaugė vyras sakė ,,Aš tave užmušiu, aš tavęs nekenčiu, tave pačią išveš“.

- ,,PSS-20240903-135049UTC+0300“, kurio trukmė 30 minučių 1 sekundė. Įrašas filmuojamas policijos pareigūno kūno kamera. Moteris sako, kad pabėgo į koridorių, iš jos atėmė mobilųjį telefoną. Moteris vyrą užrakino ir išėjo į laiptinę laukti pareigūnų. Moteris sako, kad vyras ją smaugė, trenkė į žemę. Vyras agresyvus paskutinius porą mėnesių. Moteris atrakino buto duris, į vidų įeina trys pareigūnai, vienas lieka su moterimi. Bute yra vyras, kuris pasitinka pareigūnus. Vyras rodo sužalojimus ant kūno. Moteris sako, kad kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metų su pertraukomis. Moteris pasakoja, kad prašė vyro, kad neitų pas draugus, tada prasidėjo konfliktas, vyras atėmė moters telefoną, moteris pasiėmė dukters telefoną, kad paskambintų pagalbai ir vyrą užrakino bute. Vyras moterį smaugė, griebė, trenkė į žemę. Moteris gynėsi. Vyras pretenzijų moteriai neturi, moteris turi (1 t., b. l. 109-112).

Alkotesterio „Alcotest 6810“ kvito duomenimis, 2024 m. rugsėjo 3 d. atlikto neblaivumo tikrinimo metu V. M. nustatytas 1,33 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 117).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal 2 šio straipsnio dalį atsako, tas, kas 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Remiantis BK 141 straipsnio 2 dalies nuostata asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, akivaizdu, kad nusikalstamos veikos padarymo metu V. M. su E. P. buvo sugyventiniai, kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, todėl pripažintina, jog pareikštame kaltinime pagrįstai inkriminuojama, jog V. M. smurtavo prieš šeimos narį – sugyventinę.

Pažymėtina, jog pareikštame kaltinime buvo inkriminuota, jog kaltinamasis sučiupo rankomis du kartus savo artimam šeimos nariui, visgi ši kaltinimo dalis teisiamojo posėdžio metu buvo patikslinta, pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytus požymius, nustatant, jog V. M. neteisėtus smurtinius veiksmus atliko prieš šeimos narį.

Kaltinamasis, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, pripažino smurtavimo prieš sugyventinę esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Nurodė, jog būdamas išgėręs, miegojo, o nukentėjusioji jį žadino. Buvo paėmęs ne už kaklo, o už pečių ir buvo pastūmęs nuo savęs, galimai galėjo rankomis du kartus nukentėjusiajai paimti už kaklo ir jį suspausti. Pripažįsta, jog įvykio dieną vartotas alkoholis galėjo turėti įtakos jo veiksmams. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis smurtinius veiksmus panaudotus prieš sugyventinę pateisino, kaip gynybinius, kadangi pasak V. M. sugyventinė prieš jį pradėjo smurtauti, dėl ko jis gindamasis ir atstumdamas ją nuo savęs, galėjo rankas uždėti kaklo srityje, tačiau sugriebęs nebuvo. Visgi teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu išreikštos pozicijos nepalaikė ir kaltę pripažino visiškai bei patvirtino kaltinime inkriminuotus veiksmus.

Be kaltinamojo V. M. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios E. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų V. A., ((duomenys neskelbtini)) M. V., M. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2024 m. sausio 26 d. ir 2025 m. vasario 17 d. daiktų apžiūros protokolai, kuriose apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų bei Bendrojo pagalbos centro skambučio užfiksuotos aplinkybės. Nors nukentėjusioji nesikreipė į gydymosi įstaigą (1 t., b. l. 53), byloje taip pat nėra pateikta specialisto išvada dėl sužalojimų nustatymo, tačiau aplinkybę, jog įvykio metu kaltinamojo veiksmais nukentėjusiai buvo sukeltas fizinis skausmas, patvirtina policijos pareigūnų duoti parodymai iš kurių matyti, jog nukentėjusios kaklo srityje, buvo matomos smurto žymės, paraudimai, kraujosruvos, šiuos duomenis patvirtina ir byloje esančios nuotraukos.

Byloje esantis alkotesterio kvitas patvirtina, jog kaltinamasis veikos 2024 m. rugsėjo 3 d. padarymo metu buvo neblaivus, nustatytas 1,33 promilių neblaivumas.

Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, intensyvumas ir lokalizacija, neleidžia abejoti, kad V. M. veikė tiesiogine tyčia, t. y. atlikdamas aptartus smurtinius veiksmus, kaltinamasis neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų norėjo.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. M. 2024 m. rugsėjo 3 d. apie 13.20 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,33 promilių neblaivumas), sučiupo rankomis du kartus savo šeimos nariui sugyventinei E. P. už kaklo ir jį suspaudė, šiais savo veiksmais sukeldamas E. P. fizinį skausmą.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai.

Kaltinamasis ir nukentėjusioji teismui pateikė taikos susitarimą sudarytą tarp kaltinamojo V. M. ir nukentėjusios E. P.. Nukentėjusioji teisme patvirtino, kad jie su kaltinamuoju susitaikė ir ji kaltinamajam atleido, o tai yra būtina sąlyga susitaikymo instituto taikymui (BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Prokurorė susitaikymo instituto taikymui neprieštaravo.

V. M. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, taip pat nukentėjusioji patvirtino, kad jokių pretenzijų V. M. neturi, civilinis ieškinys nepareikštas, todėl nustatytos ir BK 38 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytos sąlygos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. M. nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Kaltinamasis Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir jam skirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kas mėnesį dirbti po 20 valandų visuomenės labui. V. M. 2022 m. lapkričio 30 d. buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro. Taigi naujos nusikalstamos veikos padarymo metu (2024 m. rugsėjo 3 d.) nebuvo pasibaigęs BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje numatytas trejų metų teistumo terminas (turinčiais teistumą laikomi asmenys nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą). Ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja V. M., visgi nesudaro pagrindo netaikyti susitaikymo instituto. Susitaikymo instituto taikymui įstatymas numato išimtis – susitaikymas negalimas, kai kaltinamasis yra pavojingas recidyvistas arba, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai. Nagrinėjamu atveju V. M. nėra pavojingas recidyvistas, taip pat kaltinamasis ankščiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu BK 38 straipsnio pagrindu.

V. M. yra baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, per paskutinius 5 metus vieną kartą baustas už šiukščius administracinius nusižengimus susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, visgi teismo vertinimu, tai savaime neindikuoja, jog yra tikimybė, kad asmuo ateityje nusikals. V. M. nuo 2025 m. vasario 10 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose nėra.

Posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, jog jo elgesiui įtakos turėjo suvartotas alkoholis, būdamas blaivus jis taip pasielgęs nebūtų, šiuo metu alkoholio nevartoja. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis padarė išvadas ir stengiasi pakeisti savo elgesį teigiama linkme. Įvertinus išdėstytas aplinkybes manytina, kad yra pagrindo tikėti, jog V. M. padarė išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas ir juo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės turės įtakos V. M., kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, kuri sustiprins jo pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu kaltinamasis atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlygą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nustatytos visos būtinosios kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius sąlygos. Yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, bei nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis BK 38 straipsniu. Teismas nenustatė pagrindų, kuriems esant kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, negalimas (BK 38 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam V. M. išaiškintina, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalys).

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

Prokurorė baigiamųjų kalbų metu kaltinamajam V. M. siūlė taikyti dvi baudžiamojo poveikio priemones, t. y. dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir alkoholizmo prevencijos, programoje.

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės:

BK 67 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI ar XI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje arba 92 straipsnyje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, išplėstinis turto konfiskavimas.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. V. M. nusikalstamos veikos susijusios su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – sugyventinę, fiziškai prieš ją smurtavo, todėl jam skiriama BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kurią pastarasis privalės įvykdyti per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šios baudžiamosios poveikio priemonės paskyrimas darys teigiamą įtaką kaltinamajam ir sudarys galimybę jam iš naujo įvertinti savo neteisėtą elgesį bei tokio elgesio pasekmes.

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad būtent alkoholio vartojimas turėjo įtakos V. M. nusikalstamam elgesiui, šią aplinkybę patvirtino ir pats kaltinamasis, todėl teismo vertinimu, yra pagrindas V. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę per 1 metus sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

V. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su E. P. (2 t, b. l. 1-4) – paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. rugsėjo 3 d., 14.00 val. iki 2024 m. rugsėjo 3 d., 16.31 val. (1 t., b. l. 123-126, 128-130).

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo ir garso įrašais – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktina saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305–6 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės V. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajai E. P. susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti 2025 m. birželio 3 d. taikos sutartį, pasirašytą tarp kaltinamojo V. M. ir nukentėjusiosios E. P..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, V. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 1 (vienerius) metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su E. P. – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.