Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį, atsakovei A. D., tretysis asmuo V. B., valstybės institucijai, teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ir ,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovė yra jo vaiko E. B. motina. Su atsakove kartu negyvena nuo 2016 metų. Iš jo buvo priteistas išlaikymas vaikui po 200 litų (64 eurus), nes vaikas gyveno su atsakove. Su vaiku bendravo ir priteistą išlaikymą mokėjo. 2019 m. sausio 14 d. teismo nutartimi vaikas iš atsakovės A. D. buvo paimtas, nes buvo nustatytas antras grėsmės lygis. Vaikui buvo nustatyta laikinoji globa ir jo globėja buvo V. B.. 2019 m. gegužės mėnesį laikinoji globa buvo panaikinta ir vaikas gražintas motinai. Aplinkybės nepasikeitė, nes atsakovė nesirūpina vaiku. Atsakovė girtauja, pas ją lankosi svetimi vyrai, namuose nešvaru. Sūnus buvo išvežtas į Vaikų raidos centrą, nes jis tapo agresyvus, nelankė mokyklos. Grįžęs iš raidos centro sūnus motinos namuose negyveno. Pats išėjo gyventi pas tetą. Kadangi motina pastoviai girtauja, todėl sūnus nenori gyventi motinos namuose. Pagrinde jis gyvena pas tetą arba pas sesę V. B.. Jis turi galimybes pats auginti sūnų. Jis teikia išlaikymą ir pastoviai sūnumi rūpinasi. Jis laikinai gyvena Airijoje. Turi pastovią gyvenamą vietą, pastovias pakankamas pajamas. Jis pasirūpino iš anksto vaiko gyvenamąja vieta, mokykla. Posėdžio metu pateikė gyvenamo busto ir vaiko kambario nuotraukas. Prašo leisti vaiką išsivežti laikinai į Airiją, be atsakovės sutikimo. Atsakovei jis netrukdys bendrauti su vaiku. Mano, jog atsakovei vaikas neįdomus, ji rūpinasi tik gaunamomis išmokomis, nes dėl girtavimo neatvyko ir į teismo posėdį. Mano, kad ir atsakovė privalo materialiai išlaikyti vaiką. Atsakovė kitų išlaikytinių neturi. Atsižvelgiant į tai, prašė priteisti iš atsakovės A. D. nepilnamečio vaiko išlaikymui mokėti po 50 eurų periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės nuo kreipimosi į teismą dienos. Ieškovas nurodė, jog vaikas gyventi su atsakove negali, nes nėra saugios aplinkos gyventi vaikui, todėl prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu - vaiko tėvu, o iš atsakovės priteisti išlaikymą vaikui.

Ieškovas pateikdamas ieškinį, teismo prašė panaikinti 2019 m. sausio 16 d. Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymą Nr.1-AĮ „Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo E. B.“, tačiau posėdžio metu šio reikalavimo atsisakė, nes laikinoji globa yra panaikinti. Posėdžio metu ieškovas pakeitė savo reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir prašė iš atsakovės priteisti vaikui išlaikymą kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis po 50 eurų. Ieškovas laikinai nori gyventi Airijoje ir į Airiją išsivežti sūnų. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktoje išvadoje nurodyta, kad atsakovė nesutinka, jog sūnus gyventų su juo. Todėl prašė leisti laikinai išsivežti sunų E. B. į Airiją, nesant atsakovės sutikimo. Ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais.

Sutinkamai su civilinio proceso kodekso reikalavimais ieškinys su visais jo priedas buvo įteiktas atsakovei. Atsakovė į ieškinį atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas pasirašytinai.

Tretysis asmuo V. B. posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Nurodė, kad atsakovė – motina vaiku nesirūpina, girtauja. Nurodė, kad ir ji, kada buvo nepilnametė, buvo paimta iš motinos ir apgyvendinta vaikų globos namuose. Paaiškino, kad ji buvo paskirta brolio laikinąja globėja. Laikinoji globa buvo panaikinta tik dėl to, kad ji negalėjo rūpintis broliu, nes pagimdė vaiką. Nurodė, kad tėtis pastoviai rūpinasi ja ir broliu. Motina į teismo posėdį neatvyko, nes girtauja. Brolis Evaldas pas motina gyventi negali. Jis dažniausiai būna pas motinos seserį arba pas ją. Ji nepajėgia rūpintis broliu, nes turi rūpintis savo dviem vaikais, kurių vienas tik gimęs.

Valstybės institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas ieškovo ieškinį palaikė. Nurodė, kad atsakovės namuose nėra saugi aplinka gyventi vaikui. Atsakovė nesirūpina vaiku, girtauja, jos namuose renkasi svetimi vyrai, namuose netvarkinga, nešvaru. Vaiku reikalinga rami ir sauga aplinka. Vaikas tapo agresyvus, nevaldomas, todėl tyrimui buvo išvežtas į Vilniaus Vaiko raidos centrą. Dar išvados nėra gautos, tačiau pokalbio metu specialistai nurodė, kad vaiko emocinis stabilumas yra įtakojamas jo gyvenamos vietos aplinkos. Vaikas į namus grįžo birželio 5d., tačiau namuose gyventi negalėjo dėl motinos girtavimo. Vaikas gyveno pas tetą arba pas savo seserį. Nurodė, kad atsakovė nepriima jokios jai teikiamos pagalbos, ypatingai padėtis pablogėjo po 2018 m. rugsėjo mėnesio. Nurodė, kad tikslinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, nes kitu atveju vaiką reiks apgyvendinti globos namuose. Mano tikslinga leisti vaiką laikinai išvežti į Airiją be motinos sutikimo. Taip pat nurodo, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ir tai privalo daryti abu tėvai. Situacija, kai vienas iš tėvų neišlaiko savo vaiko, esmingai pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Todėl iš atsakovės reikalinga priteisti ieškovo prašomą išlaikymą.

Ieškinys tenkintinas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas E. B. gyvena su motina, kuri vaiku tinkamai nesirūpina, neužtikrina saugių gyvenimo sąlygų vaikui augti. Vaiko tėvas – ieškovas sūnui teikia priteistą išlaikymą, domisi jo gyvenimu, siekia, kad vaikas augtų saugioje aplinkoje.

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, t.y. tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.). Teismo kompetencijai priskirtina ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo iš jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 str. 2 d.). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, vadovaujasi vaiko interesais (CK 3.174 str. 2 d.). tai yra įtvirtinta ir CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte.

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, įvertina kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, tėvų dorovinius ir kitus asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas ir kt.

Vertinant ieškovo materialines ir šeimos aplinkos sąlygas, nustatyta kad ieškovas laikinai gyvena Airijoje, nuomoja gyvenamąjį būstą, turi pastovias pajamas, sūnui paruoštas kambarys, pasirūpinta mokyklos lankymu. Pagal pateiktas nuotraukas, aplinka tinkama vaiko poreikiams tenkinti (poilsiui, ugdymui, žaidimams ir kt.). Ieškovas turi sąlygas ir galimybes užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius, fizinį ir socialinį saugumą.

Vertinant atsakovės materialines ir šeimos aplinkos sąlygas nustatyta, kad atsakovė turi gyvenamą būstą, nedirba, pragyvena iš gaunamų pašalpų ir iš ieškovo vaikui mokomo išlaikymo. Pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovo paaiškinimą namuose nešvaru, netvarka, motina piktnaudžiauja alkoholiu, namuose renkasi asocialūs asmenys, su kuriais motinai girtauja, motina nesirūpina vaiku, vaikas po kelias dienas nelanko mokyklos. Atsakovė agresyvi vaiko atžvilgiu. Atsakovės gyvenamosios vietos aplinka netinkama nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, vaikui daromas neigiamas poveikis, nėra užtikrintas vaiko fizinis ir socialinis saugumas. Šias aplinkybes patvirtino ir tretysis asmuo V. B., kuri paaiškino, kad motina nesirūpina vaiku, nes jai vaikas nereikalingas, vaikas pagrinde būna pas ją arba pas tetą.

Tiek trečiojo asmens, tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovo parodymais – atsakovė nesirūpina sūnumi, neužtikrinai vaikui tinkamų gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygų. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esanti rašytinė medžiaga, tai 2018-09-10 Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa, 2019 m. sausio 14 d. teismo nutartis (civilinė byla Nr. S2-838-913/2019), kuria leista paimti vaiką iš atsakovės, nes nustatytas antras grėsmės lygis ir nustatyta laikinoji globa, 2019-06-10 informacija apie pranešimą dėl Vaiko teisių pažeidimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad šalims pradėjus gyventi skyrium, nepilnametis sūnus E. B. turi gyventi su motina atsakove A. D.. Tačiau pagal byloje esamus rašytinius duomenis ir šalių paaiškinimus, atsakovė tinkamai nesirūpina vaiku, veikia prieš vaiko interesus. Todėl vaikas gyvena pas motinos seserį arba pas savo pilnametę seserį. Pagrinde nepilnamečiu E. B. rūpinasi jo pilnametė sesuo V. B.. Pagal jos paaiškinimą, ji nepajėgia tinkamai rūpintis, kadangi pati augina du mažus vaikus, kurių vienas yra dar kūdikis.

Su ieškovu vaikas dažniausiai bendrauja telekomunikacijų priemonėmis internetu, realiai matosi ir bendrauja kada tėvas grįžta į namus.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas pripažino, kad atsakovė tinkamai neužtikrina šalių sūnaus interesų, stabilios aplinkos vaikui, juo nesirūpina, neprižiūri, todėl yra pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su ieškovu. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu nagrinėjamu atveju nepažeistų vaiko interesų.

Nagrinėjant civilinę bylą teisme buvo apklaustas šalių sūnus E. B., kuriam 9 metai. E. B. nurodė, jog jis norėtų gyventi su motina, tačiau namuose nebūna, nes motina girtauja. Vaikas nurodė, kad jis gyvena pas tetą arbą sesę. Vaikas išsakė savo nuomonę ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistui, nurodydamas, kad gyvena pas vyresnę sesę, galėtų gyventi su tėvu, jei jis gyventų Lietuvoje, nes nori matytis su motina ir seserimi.

Teismo nuomone, kad vaiko išreikštas noras gyventi su motina, prieštarauja jo pačio interesams ir yra žalingas jo ugdymui, vystymuisi bei normalios ateities kūrimui, nes pats vaikas nurodo, kad su motina negyvena, išeina iš namų, nes motina girtauja.

Institucijos, teikiančios išvadą atstovas, padarė išvadą, kad pagrindiniai vaiko poreikiai nėra tenkinami, institucijos susirūpinusios dėl vaiko priežiūros, nurodydamas, kad motinos – atsakovės A. D. namuose nėra saugi aplinka vaikui gyventi, atsakovė nepriima jokios pagalbos. Nurodė, kad vaikui gyvenant su ieškovu bus užtikrinama vaikui saugi aplinka. Taip pat nurodė, kad tarp vaiko ir tėvo yra artimas ryšys, vaikui bus sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Nurodė, kad duotinas leidimas laikinai vaiką išvežti į Airiją.

Atsakovė gavusi procesinius dokumentus jokio atsiliepimo nepateikė ir į posėdį neatvyko. Pagal šalių paaiškinimą, į teismo posėdį neatvyko, nes buvo neblaivi. Toks atsakovės elgesys rodo, kad atsakovei nerūpi, kur bus nustatyta jos vaiko gyvenamoji vieta. Bylą nagrinėjant teisme, atsakovė veda asocialų gyvenimo būdą ir institucija gauna pranešimą apie atsakovės veiką, priešinga vaiko interesams.

Atsižvelgiant į institucijos atstovo pateiktą išvadą ir įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes dėl vaiko tėvų asmeninių savybių, vaiko norą ir pažiūras, trečiojo asmens paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad vaikui gyvenant su tėvu - ieškovu bus užtikrinta teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir panašiai, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu.

Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 2 dalis leidžia teismui šeimos byloje viršyti pareikštus reikalavimus, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, teisme įvertintina aplinkybė, kad ieškovas su sūnumi nori laikinai vykti gyventi į užsienio valstybę, t.y. Airiją, bei nenustačius jokių kliūčių nepilnamečiui sūnui Evaldui ten gyventi, atsakovei neduodant sutikimo, leidimas vykti į Airiją E. B. laikinai gyventi Airijoje duotinas teismo. Tačiau ieškovui su nepilnamečiu sūnumi išvykus gyventi į užsienį privalu užtikrinti vaiko teisę bendrauti su kitu iš tėvų, t.y. atsakove - motina. Ieškovas nurodė, kad šalys pačios susitars dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

Atsižvelgiant į tai kad nepilnametis gyvens užsienyje, nustatytina tokia E. B. bendravimo tvarka su atsakove A. D.:

Neriboti E. B. pokalbių telefonu ir internetu su atsakove A. D., kiek tai netrukdo kitai nepilnamečio sūnaus E. B. veiklai ir poilsiui.

Atsakovė, ketindama atvykti į Airiją ir turėdama tikslą bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, privalo ne vėliau kaip prieš septynias kalendorines dienas pranešti ieškovui apie atvykimo datą ir laiką. Esant nenumatytoms ir nuo šalių valios nepriklausančioms aplinkybėms, šalių susitarimu gali būti keičiama nustatyta bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka. Kiekviena šalis sumoka savo kelionės išlaidas į kitą šalį. Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos nustatymo yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui bei sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio nustatymo

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Taigi, turi būti tenkinami vaiko poreikiai ne tik maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Atsižvelgiant į vaiko gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai.

Nagrinėjamu atveju nustačius šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, būtina išspręsti išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovės klausimą. Ieškovas pateikdamas ieškinį, prašė iš atsakovės priteisti 190 eurų, tačiau posėdžio metu reikalavimą pakeitė ir prašo priteisti iš atsakovės po 50 eurų kas mėnesį vaiko išlaikymui.

Pagal ieškovo paaiškinimą, jo turtinė padėtis yra gera, uždirba apie 400 eurų kas savaitę, kitų išlaikytinių neturi. Pagal esamus rašytinius duomenis, atsakovė gauna socialinę pašalpą, kitų išlaikytinių neturi, nedirba.

Tais atvejais, kai vaikas išvežamas gyventi į užsienio valstybę abiejų tėvų sutarimu, tai abu tėvai sąmoningai prisiima padidėjusių išlaidų, tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius, naštą, priklausomai nuo užsienio valstybės, kurioje jis gyvena, aukštesnio pragyvenimo lygio. Tačiau jeigu vienas iš tėvų nepritaria vaiko gyvenamajai vietai užsienio valstybėje, tai tas iš tėvų, dėl kurio iniciatyvos vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, turi prisiimti tam tikra dalimi padidėjusias išlaidas tenkinant vaiko poreikius. Šis kriterijus dažniausiai sutampa su tėvų turtinės padėties kriterijumi, nes gyvendamas ir dirbdamas aukštesnio pragyvenimo lygio šalyje tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai gauna didesnes tos valstybės gyvenimo lygį atitinkančias pajamas, todėl daugiau lėšų gali skirti vaikui išlaikyti, nei Lietuvoje likęs vienas iš tėvų. Taigi tokiu atveju konstatuotina, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą vaikui principo, nes likęs gyventi Lietuvoje ir privalantis teikti išlaikymą vaikui tėvas (motina) gali neturėti tokių nuolatinių pajamų, kurios teiktų galimybę atlyginti užsienio valstybėje gyvenančio vaiko poreikių tenkinimo išlaidas.

Iš ieškovo vaiko išlaikymui Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-543-879/2011 buvo priteistas išlaikymas po 57,92 Eurus (200 litų). Ieškovas kas mėnesį mokėdavo priteistą išlaikymą po 64 eurus kas mėnesį. Nagrinėjamu atveju, vaiko tėvas savo iniciatyva prisiima didesnes išlaidas vaiko poreikių tenkinimui, t.y. garantuos būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, darytina išvada, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti tikslinga priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui po 50 eurų kas mėnesį nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Manytina, kad priteistina suma atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą.

Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 str., 3.186 str., 3.203 str. 1 d.).

Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3. 208 str.).

Civilinio proceso kodekso 282 str. nustato, kad sprendimai dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai jam dar neįsiteisėjus. Išlaikymas, priteisiamas nuo 2019 m. kovo 21d.

Teismas pažymi, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tėvų turtiniai padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas ( motina) turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo ( LR CK 3.201 str. 1d.).

Ieškovas neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl šis klausimas nesvarstytinas.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės į valstybės biudžetą išieškotinos teismo turėtos pašto išlaidos ( CPK 88 str., 96 str. ).

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 268,270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti vaiko E. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo tėvu V. B., a. k (duomenys neskelbtini) tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Atsakovei A. D. neduodant sutikimo dėl nepilnamečio E. B. laikino išvykimo į Airiją, duoti sutikimą vykti į Airiją laikinai gyventi.

Priteisti iš atsakovės A. D., a.k (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. B., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovaujamo tėvo E. B., išlaikymui mokėti išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokamomis po 50 (penkiasdešimt) eurų nuo 2019 m. kovo 21 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubai, sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo.

Nustatyti E. B. bendravimo tvarką su motina – atsakove A. D.:

-Neriboti E. B. pokalbių telefonu ir internetu su motina atsakove A. D. kiek tai netrukdo kitai nepilnamečio sūnaus E. B. veiklai ir poilsiui.

-Atsakovė A. D., ketindama atvykti į Airiją ir turėdama tikslą bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, privalo ne vėliau kaip prieš septynias kalendorines dienas pranešti ieškovui apie atvykimo datą ir laiką. Kiekviena šalis sumoka savo kelionės išlaidas į kitą šalį.

-Esant nenumatytoms ir nuo šalių valios nepriklausančioms aplinkybėms, šalių susitarimu gali būti keičiama nustatyta bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka. Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos nustatymo yra tęstinio pobūdžio ir šalys gali pačios susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, jai tai netrukdo vaiko interesams, bei pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui bei sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Panaikinti 2011 m. vasario 19 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo teismo įsakymo civilinėje byloje Nr.L2-543-879/2011, dalį, kuria iš V. B. priteistas išlaikymas sūnui E. B. po 57,92 eurus (200 litų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo 2011 m. vasario 18 d. iki sūnaus pilnametystės.

Išieškoti iš atsakovės A. D. į valstybės biudžetą 9,28 eurus (devynis eurus 28 ct) teismo turėtų pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.