Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-01-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-444-492-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-21
Bylos Nr.
N-444-492-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
Pažeidėjas
M. M.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-492/2011Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. nutarimo M. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. sausio 27 d. nutarimu M. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį skyrė subendrintą administracinę nuobaudą – 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 14 d., apie 23 val. 59 min., vairuodamas automobilį nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino stovintį automobilį bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 132 ir 234 punktų reikalavimus. Teismas apžymėjo, kad M. M. kaltės neneigė.

II.

Apeliaciniu skundu M. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, jog neapjuto atsitrenkęs į kitą automobilį ir pažymėjo, kad šią aplinkybę gali paliudyti kartu buvę asmenys. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarime nurodytas teiginys, jog jis kaltės neneigė, neatitinka tikrovės. Pažymi, kad jo veikoje nebuvo tyčios dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, todėl byla dėl šio pažeidimo nutrauktina. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas nemotyvuotas ir nepagrįstas jokiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu apeliantui M. M. skirta administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne sykį yra nurodęs, kad ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 9, p. 27). Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

Nagrinėjamoje atveju pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. M. kaltu dėl inkriminuotų pažeidimų padarymo, apsiribojo tik nurodymu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės neneigia, nenurodydamas byloje esančių įrodymų, patvirtinančių asmens kaltę, ir jų neanalizuodamas. Taigi pirmosios instancijos teismo nutarimas yra priimtas pažeidžiant ATPK 286 straipsnio 2 dalį, jis yra be motyvų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeista asmens teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, todėl toks teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apeliaciniame skunde neigia teismo nutarime nurodytą teiginį, kad kaltės jis neneigė, tačiau tokio tvirtinimo apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, nes byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Pabrėžtina, kad nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr. nutartis bylose Nr. N1-1333/2007, N662-2149/2009).

Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesiėmęs priemonių visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, priimto nutarimo nemotyvavo, taip pažeisdamas visas paminėtas normas, todėl skundžiamas teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, jis naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

M. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius