- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-24
- Bylos Nr.
- 2S-537-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30965-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- K. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., AB „Swedbank“, UAB „Būsto paskolų draudimas“, Valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-38495-235/2015 pagal pareiškėjos K. K. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys: A. K., AB „Swedbank“, UAB „Būsto paskolų draudimas“, Valstybinė mokesčių inspekcija, kuria pareiškėjos skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja K. K. skundu dėl antstolės veiksmų prašė atšaukti vykstančias pareiškėjai kartu su A. K. priklausančio turto – žemės sklypo, sodo pastato, ūkio pastato, šulinio, esančių (duomenys neskelbtini) varžytynes; pateikti turto rinkos vertės nustatymo informaciją (ekspertizės aktus, kitus dokumentus) bei nustatyti pareiškėjai trijų dienų terminą nuo šių aktų pateikimo dienos motyvuotiems prieštaravimams pateikti; nekilnojamojo turto varžytynes skelbti tik po to, kai pareiškėjai bus tinkamai sudarytos sąlygos susipažinti su turto įvertinimo informacija, pateikti motyvuotus prieštaravimus ir sudaryti galimybes per 20 dienų pasiūlyti savo pirkėją nekilnojamajam turtui įsigyti. Nurodė, kad apie turto varžytynes sužinojo tik iš elektroninės sistemos www.evarzytynes.lt, tačiau jokių antstolės pranešimų ar patvarkymų nei apie skelbiamas varžytynes, nei apie turto areštą, nei apie areštuoto turto vertės nustatymą, nei ekspertizės akto pareiškėja nėra gavusi. Antstolė paskelbė turto varžytynes neinformavusi pareiškėjos apie ketinamas skelbti varžytynes, nepateikusi pareiškėjai informacijos apie areštuoto turto įvertinimą, nenurodžiusi, kokiu pagrindu turtas įvertintas, nepateikusi turto rinkos vertės nustatymo akto, nesudariusi sąlygų pareiškėjai pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo, be to, nesuteikė pareiškėjai galimybės pasiūlyti savo pirkėją. Pareiškėjos teigimu, antstolė apskritai neteikė jai jokios informacijos apie vykdomosios bylos eigą.
Antstolė B. P. 2015 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį nagrinėti apylinkės teismui. Nurodė, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkams buvo įteiktas 2015 m. balandžio 13 d. asmeniškai jų deklaruotu gyvenamosios vietos adresu; antstolės patvarkymas dėl atvykimo į antstolės kontorą, turto arešto aktas, patvarkymas dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo buvo įteikti skolininkams asmeniškai 2015 m. balandžio 24 d., o 2015 m. birželio 9 d. patvarkymas dėl ekspertizės išvados skolininkams asmeniškai įteiktas 2015 m. birželio 19 d. Vėliau antstolės patvarkymai skolininkams neįteikti, tačiau siųsti tuo pačiu adresu, kaip ir anksčiau. Skolininkai nepasinaudojo savo teise ir prieštaravimų dėl paskirto eksperto per nustatytą terminą nereiškė. Pareiškėjos argumentas, kad jai nebuvo sudarytos sąlygos pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl turto įkainojimo, yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėja skunde nurodo tikrovės neatitinkančią melagingą informaciją, tuo siekdama suklaidinti teismą ir vilkinti turto realizavimo procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad antstolė B. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/15/01375 pagal hipotekos kreditoriaus „Swedbank“, AB įgalioto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2015 m. balandžio 1 d. pateiktą vykdyti Vilniaus m. 28 notaro biuro 2014 m. balandžio 22 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo siūloma išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą (36 997,65 EUR), taip pat 2007 m. rugsėjo 17 d. kredito sutartyje Nr. 07-102753-FA nurodyto dydžio sutartines palūkanas, 5 proc. dydžio palūkanas bei kitas vykdomojo įrašo atlikimo išlaidas iš solidarių skolininkų K. K. ir A. K., priverstinai iš varžytynių parduodant įkeistą nekilnojamąjį turtą – vientisą turtinių vienetų junginį – 0,0900 ha bendro ploto žemės sklypą, 62,35 kv. m. bendro ploto sodo pastatą, 39 kv. m. užstatyto ploto ūkio pastatą, kitus inžinerinius statinius – šulinį, esančius adresu (duomenys neskelbtini)
Antstolė 2015 m. balandžio 2 d. priėmė ir išsiuntė skolininkams raginimą įvykdyti sprendimą per raginime nurodytą 1 mėnesio terminą. Šis raginimas skolininkams buvo įteiktas asmeniškai jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) sav. 2015 m. balandžio 3 d. turto arešto aktu areštuotas hipotekos kreditoriui įkeistas nekilnojamasis turtas. Antstolės 2015 m. balandžio 3 d. patvarkymu paskirta ekspertizė areštuoto nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti. Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizę atliko UAB „OBER-HAUS“. Minėti 2015 m. balandžio 3 d. antstolės priimti dokumentai skolininkams įteikti asmeniškai 2015 m. balandžio 24 d. Antstolė 2015 m. birželio 8 d. gavo Nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. 1501 EKZ_2015, kuriame ekspertas nustatė, kad skolininkų nekilnojamojo turto vertė lygi 34 000 EUR. Antstolės 2015 m. birželio 9 d. patvarkymu dėl ekspertizės išvados vykdomosios bylos šalys informuotos apie atliktą ekspertizę bei nustatytą turto vertę, taip pat patvarkyme buvo nustatytas 3 darbo dienų terminas, per kurį šalys galėjo pateikti savo poziciją dėl ekspertizės aktu nustatytos areštuoto turto vertės. Šis patvarkymas kartu su ekspertizės akto kopijomis skolininkams įteiktas asmeniškai 2015 m. birželio 19 d.; prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės skolininkai nepateikė. Antstolė 2015 m. liepos 1 d. patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo nustatė nekilnojamojo turto vertę. Minėtas patvarkymas buvo siųstas skolininkų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) sav., tačiau du kartus grįžo neįteiktas. Antstolės 2015 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu dėl turto pardavimo iš varžytynių buvo paskelbtos pirmosios įkeisto nekilnojamojo turto varžytynės. Šis patvarkymas skolininkams taip pat nebuvo įteiktas du kartus.
Teismas padarė išvadą, kad, pagal CPK 604, 664 straipsnio 2 punkto nuostatas, antstolės dokumentai skolininkams buvo įteikti tinkamai. Be to, ankstesni antstolės dokumentai skolininkams buvo įteikti, taigi skolininkai žinojo apie užvestą vykdomąją bylą bei vykdomąjį procesą. Taigi atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. balandžio 2 d., 2015 m. balandžio 3 d. ir 2015 m. birželio 9 d. antstolės dokumentai pareiškėjai buvo įteikti, o vėlesni dokumentai įteikti nebuvo, po ko ji pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, anot teismo, manytina, kad pareiškėja piktybiškai vengė priimti jai adresuotus dokumentus ir siekia vilkinti turto realizavimo priverstine tvarka procesą.
Įvertinęs tai, kad antstolė 2015 m. liepos 1 d. patvarkyme nurodė, kad varžytynės bus skelbiamos ne anksčiau nei 2015 m. liepos 22 d., varžytynės buvo paskelbtos 2015 m. rugpjūčio 3 d., teismas konstatavo, kad SVI 96 straipsnyje numatyto termino antstolė taip pat nepažeidė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja K. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo nesuprantanti, kuo vadovaujasi tiek antstolė, tiek teismas nurodydami, kad pareiškėja buvo pilnai antstolės informuota įteikiant visus nutartyje išvardytus patvarkymus. Nutartyje nuolat akcentuojama, kad patvarkymai buvo įteikti skolininkams, tačiau apie tai, kad patvarkymai buvo įteikti būtent pareiškėjai, nėra pasisakoma. Šioje civilinėje byloje pareiškėja yra būtent K. K., todėl privalo būti pasisakyta būtent apie antstolės priimtų patvarkymų įteikimą K. K., kaip skolininkei, tačiau ne kaip skolininkams bendrai. Be to, skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad kai kurie antstolės patvarkymai pareiškėjai jau nebebuvo įteikiami, tačiau toliau siunčiami tuo pačiu adresu. Aktyvumo byloje reikalavimas turi būti taikomas ne tik skolininkui, tačiau ir pačiam vykdomąją bylą vedančiam antstoliui, kuris turi prieigą prie įvairių registrų, kaupiančių informaciją apie asmens duomenis, gyvenamosios vietos pasikeitimus ar kitas aplinkybes. Antstolė turėjo pareigą pačiai pareiškėjai pateikti ne tik visą vykdomosios bylos medžiagą, bet ir pilną ekspertizės aktą bei leisti pareiškėjai su juo susipažinti ir pateikti nuomonę dėl turto vertinimo, tačiau teismas to nevertino. Antstolio pareigų vykdymas įpareigoja antstolį sudaryti sąlygas skolininkui pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto rinkos vertės ir tik tada, išlaikant CPK reglamentuojamus terminus, skelbti šio turto varžytynes. Antstolė šių pareigų nesilaikė. Skundžiama nutartis priimta neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrus visas bylos aplinkybes bei pernelyg formaliai įvertinus antstolės pareigas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė B. P. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą, skirti pareiškėjai baudą iki 5 792 Eur už piktnaudžiavimą civiliniu procesu. Nurodo, kad pareiškėja tiek skunde dėl antstolės veiksmų, tiek prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek atskirajame skunde teikia tikrovės neatitinkančią, melagingą informaciją, kadangi iš vykdomosios bylos medžiagos akivaizdu, kad 2015 m. balandžio 2 d. raginimas įvykdyti sprendimą, 2015 m. balandžio 3 d. turto arešto aktas, 2015 m. balandžio 3 d. patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo, 2015 m. birželio 9 d. patvarkymas dėl ekspertizės išvados kartu su ekspertizės akto kopija pareiškėjai buvo įteikti asmeniškai jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Tą patvirtina ne tik registruotos pašto siuntos įteikimo šaknelės, bet ir AB „Lietuvos paštas“ pateikta pažyma, iš kurios matyti, kad pareiškėjai procesiniai dokumentai įteikti pasirašytinai. Be to, minėti dokumentai buvo įteikti asmeniškai ir pareiškėjos sutuoktiniui. Taip pat mažai tikėtinas pareiškėjos argumentas, kad ji pati susirado jai priklausančio turto varžytynes elektroninių varžytynių sistemos puslapyje, kadangi be papildomos informacijos rasti informaciją apie konkretaus turto varžytynes sunku. SVI 96 straipsnyje nustatytas 20 dienų terminas skaičiuojamas nuo dokumentų išsiuntimo, o ne įteikimo dienos. Kita vertus, 2015 m. liepos 1 d. patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo pareiškėjai buvo siųstas jos gyvenamosios vietos adresu, todėl, remiantis CPK 604 straipsnio, 644 straipsnio 2 punkto nuostatomis, laikomas įteiktu. Be to, faktinis minėto patvarkymo neįteikimas neužkirto pareiškėjai galimybės pareikšti prieštaravimus dėl eksperto nustatytos turto vertės, nes 2015 m. birželio 9 d. patvarkymas dėl ekspertizės išvados pareiškėjai buvo įteiktas asmeniškai 2015 m. birželio 19 d. Teikdama melagingą informaciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, pareiškėja prieštarauja pati sau ir taip klaidina teismą. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adreso pasikeitimas nenustatytas, taip pat pati pareiškėja atskirajame skunde nurodo tą patį gyvenamosios vietos adresą, kuriuo ir buvo siunčiami visi pareiškėjai adresuoti procesiniai dokumentai. Be to, iš pareiškėjos pateikto skundo galima daryti išvadą, kad pareiškėja su turto realizavimo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis yra susipažinusi, tačiau vengia vykdyti nustatytas pareigas. Pareiškėja savo veiksmais akivaizdžiai piktnaudžiauja vykdymo procesu, meluoja bei klaidina teismą, taip siekdama vilkinti turto realizavimo procesą. Skundo teikimas kitais, nei ginti galimai pažeistas teises bei įstatymo saugomus interesus, tikslais, šiuo atveju – siekiant vilkinti turto realizavimo procesą, yra laikomas akivaizdžiu piktnaudžiavimu civiliniu procesu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė pateikė AB „Lietuvos pašas“ pažymą apie registruotųjų korespondencijos siuntų įteikimą bei Gyventojų registro tarnybos išrašą. Teismas sprendžia, kad pateikti įrodymai yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamos bylos sprendimui, pateikti atsikertant į pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, t. y. jų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, todėl yra pagrindas juos priimti (CPK 314 str.).
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti apeliantės skundą dėl antstolio veiksmų – atšaukti apeliantei (ir jos sutuoktiniui) priklausančio turto varžytynes.
Pateiktame atskirajame skunde apeliantė ir toliau palaiko skunde dėl antstolio veiksmų išdėstytą poziciją, kad apie turto varžytynes sužinojo tik iš elektroninės varžytynių sistemos, patvarkymų apie turto areštą, turto įvertinimą negavo ir neturėjo galimybės pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės. Anot apeliantės, tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog minėti antstolės patvarkymai buvo įteikti skolininkams, nereiškia, kad jie buvo įteikti apeliantei. Apeliantės teigimu, teismas turėjo pasisakyti dėl antstolės patvarkymų įteikimo apeliantei, kaip skolininkei, tačiau ne kaip skolininkams bendrai. Įvertinęs šiuos apeliantės argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jie jokios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi.
Remiantis vykdomosios bylos medžiaga byloje nustatyta, kad tiek 2015 m. balandžio 2 d. antstolės raginimas įvykdyti sprendimą, tiek 2015 m. balandžio 3 d. turto arešto aktas ir patvarkymas dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo, tiek 2015 m. birželio 9 d. patvarkymas dėl ekspertizės išvados bei ekspertizės akto kopija buvo įteikti skolininkams, taigi ir apeliantei, asmeniškai. Pastarąją aplinkybę, t. y. procesinių dokumentų įteikimą asmeniškai apeliantei, patvirtina tiek vykdomojoje byloje esančios procesinių dokumentų įteikimo šaknelės, tiek antstolės pateikti AB „Lietuvos paštas“ įteiktų pašto siuntų sąrašai su juose esančiais apeliantės (pašto siuntų gavėjos) parašais. Taigi apeliantės argumentai, kad apie vykdomąją bylą ji nebuvo informuota, minėtų patvarkymų negavo ir negalėjo pareikšti motyvuotų prieštaravimų dėl eksperto nustatytos turto vertės, yra aiškiai nepagrįsti, o juos teikdama apeliantė sąmoningai teikė teismui tikrovės neatitinkančią informaciją.
Apeliantė taip pat nurodo, kad, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, kai kurie patvarkymai jai nebuvo įteikti asmeniškai (grįžo neįteikti), konkrečiai – 2015 m. liepos 1 d. patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo ir 2015 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymas dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo. Apeliantė pažymi, kad vykdymo procese ne tik skolininkas turi būti aktyvus, bet ir antstolis, kuris turi prieigą prie įvairių registrų, kaupiančių informaciją apie asmens duomenis bei galinčių suteikti aktualią informaciją apie asmenų gyvenamosios vietos pasikeitimus ar kitas aplinkybes. Nors ir akcentuoja antstolio pareigą patikrinti duomenis apie aktualią asmens gyvenamąją vietą, apeliantė nepaaiškina, kokią teisinę reikšmę tai turi nagrinėjamos bylos atveju. Kaip matyti iš antstolės pateikto Gyventojų registro tarnybos išrašo, net ir po skundžiamos nutarties priėmimo apeliantė savo gyvenamąją vietą deklaruoja tuo pačiu adresu, kuriuo jai buvo siunčiami 2015 m. liepos 1 d. ir 2015 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymai, be to, tą patį gyvenamosios vietos adresą apeliantė nurodo ir atskirajame skunde, taigi nurodyti apeliantės argumentai (apie antstolės pareigą patikrinti informaciją apie asmens gyvenamosios vietos pasikeitimą) šiuo atveju yra visiškai neaktualūs. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2015 m. liepos 1 d. ir 2015 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymai apeliantei laikomi įteikti pagal įstatymą, t. y. praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo (CPK 604 str.).
Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 96 punkte nustatyta, kad pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, 2015 m. liepos 1 d. patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo antstolė apeliantei išsiuntė 2015 m. liepos 3 d., o pirmąsias varžytynes paskelbė 2015 m. rugpjūčio 3 d., t. y. nepažeisdama SVI 96 punkte nustatyto termino.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė pateikė prašymą skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pirmiau nustatyta, kad apeliantė, teigdama (ir tuo grįsdama savo atskirąjį skundą), kad apie vykdomąją bylą nebuvo informuota, jokių antstolės siųstų patvarkymų negavo, teikė teismui akivaizdžiai tikrovės neatitinkančią informaciją. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad apeliantė nesąžiningai (sąmoningai) pateikė nepagrįstą atskirąjį skundą, t. y. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, už ką jai skiriama 100 Eur bauda (CPK 95 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškėjai K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) skirti 100 Eur baudą.