- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-31
- Bylos Nr.
- 2A-455/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00400-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Griff International“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Arijus“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Aon Baltic“
- Kategorijos
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Griff International“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-998-513/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Griff International“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Arijus“ dėl žalos atlyginimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Arijus“ priešieškinį dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Aon Baltic“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 158 989,71 Lt žalą, 6 procentų procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdė 2009 m. gruodžio 16 d. šalių ekspedijavimo sutartį Nr. 3.2-177, nes dingo krovinio dalis. Atsakovas organizavo ieškovo prekių – avalynės – gabenimą iš Konakrio pakraunant į tris laivo konteinerius, prekės buvo perkrautos Abidžane. Krovinys gautas 2010 m. vasario 4 d. ir nustatyta, kad vieno konteinerio plomba pakeista, jame trūksta 23 755 eurų vertės 392 dėžių avalynės. Dėl įvykio konteineriai su avalyne buvo sulaikyti dvejiems metams, ieškovas negavo 20 834,50 eurų pajamų. Teigia, kad dėl prekių dingimo neprivalo mokėti atsakovui 8 275,77 Lt už konteinerio, kuriame aptiktas prekių trūkumas, gabenimą, o atsakovas privalo atlyginti dingusio krovinio vertę ir nuostolius (negautas pajamas). Mano, kad šalių sutartiniams santykiams taikytini Lietuvos Respublikos teisės aktai, nes taip nurodyta ekspedijavimo sutartyje. Senaties terminas nepraleistas, nes taikytinas trejų metų senaties terminas, o jeigu ir praleistas, prašo atnaujinti, nes ieškovas iki tyrimo pabaigos negalėjo realizuoti savo teisių ir iki galo nebuvo aišku, ar prekės galėjo būti apyvartoje kol vyko tyrimas dėl kontrabandos.
Atsakovas UAB „Arijus“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 9 550,09 Lt skolos su palūkanomis ir 8,28 procentų metinių palūkanų, nes ieškovas neatsiskaitė už vežimo paslaugas, konteineriai buvo pristatyti. Todėl ieškovas privalo visiškai atsiskaityti. Atsakovas nesutinka, kad turi atsakyti pagal ieškinį, nes atsakovas nėra ieškovo krovinio vežėjas, krovinio vežėjas buvo kompanija SDV CONACRY AS, ji ir išrašė konosamentus pagal krovinio siuntėjo pateiktus dokumentus. Atsakovas – ekspeditorius, šalių sutarčiai taikomos Hagos-Visbiu taisyklės. Atsakovo veikoje nėra kaltės, už prekių pakrovimą buvo atsakingas pardavėjas „ETS ID import export“, jis turėjo prekes tinkamai supakuoti ir pakrauti, atsakovas nedalyvavo šiame procese. Prekių trūkumas pastebėtas nepažeistus konteinerius su nepažeistomis plombomis pristačius į Hamburgą, todėl už trūkumą atsako siuntėjas, galbūt sąmoningai klaidingai konosamente nurodęs informaciją, susijusią su vežamų prekių kiekiu, svoriu ir skaičiumi. Nesutikdamas su ieškovo ieškiniu, prašė taikyti senaties terminą, nes ieškinys pagal Hagos-Visbiu taisykles turėjo būti pateiktas per vienerius metus nuo jų pristatymo dienos iki 2011 m. vasario 4 d., o užsitęsęs tyrimas neužkirto ieškovui kelio pareikšti ieškinį. Pažymėjo, kad prekių pardavėjo „ETS ID import export“ įgaliotas atstovas I. D. yra ir prekių pirkėjo ieškovo UAB „Griff International“ steigėjas, turi ar turėjo ryšių su buvusia ieškovo vadove V. V.. Atkreipia dėmesį, kad pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta praėjus penkioms dienoms po ieškovo steigimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino - priteisė iš ieškovo atsakovui 8 275,77 Lt skolą, 1 274,32 Lt palūkanas, 8,28 proc. metines procesines palūkanas ir 7 837,40 Lt bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atsakovas įsipareigojo už sutarties pažeidimą atsakyti ieškovui pagal tas pačias taisykles, pagal kurias ieškovui atsako vežėjas, teismas sprendė, kad šalys faktiškai susitarė, jog ekspeditoriui taikomos Hagos–Visbiu taisyklės (CK 6.826 str. 1 d., 1924 m. Konvencija dėl kai kurių teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo, 1968 m. papildyta Visbiu protokolu, ratifikuota Lietuvoje 2003 m. liepos 3 d.), nes buvo atliktas prekių vežimas jūra. Sprendė, kad atsakovo (ekspeditoriaus) kaltė dėl prekių trūkumo nenustatyta ir neįrodyta, todėl atsakomybė netaikoma. Šią išvadą grindė tuo, kad vežėjui perduoti konteineriai pakrauti, uždaryti ir užplombuoti prekių savininko, o jūrinis vežėjas neturėjo pagrįstų būdų patikrinti, ar faktinis prekių kiekis atitinka dokumentuose nurodytą. Todėl krovinio važtaraštyje visi duomenys buvo nurodyti iš dokumentų. Konvencijos 3 straipsnyje nurodytos vežėjo pareigos nepažeistos, nes konteineriai nepažeisti, prekių trūkumas buvo nustatytas skanuojant Hamburgo uoste ir patvirtintas atidarius bei vėl užplombavus konteinerį. Ieškinys netenkintas ir dėl senaties termino, nes atsakovo reikalavimu taikoma vienerių metų senatis (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., Hagos–Visbiu taisyklių 3 str. 6 d.), o ieškovui apie prekių trūkumą konteineryje jau buvo žinoma 2010 m. vasario 4 d. Pagrindo atnaujinti praleistą terminą teismas nenustatė, nes ieškinys dėl žalos atlyginimo nesusijęs su ieškovo nurodytomis termino praleidimo priežastimis – tyrimo baudžiamojoje byloje pabaigos ir įrodymų, kad prekės gali būti apyvartoje, laukimu (CK 1.131 str. 2 d.). Nenustačius, kad atsakovas netinkamai įvykdė ekspedijavimo sutartį, teismas tenkino priešieškinio reikalavimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
Ieškovas UAB „Griff International“ (toliau- apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują, kuriuo ieškinį tenkinti pilnai, o priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o nusprendus taikyti Hagos-Visbiu taisykles, prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Nurodo tokius argumentus.
1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad šalys susitarė dėl tarptautinių teisės aktų taikymo, nurodydamas, kad šalys neva faktiškai susitarė, jog ekspeditoriui taikomos Hagos-Visbiu taisyklės (CK 6.826 str. 1 d.). Šalys sutartyje aiškiai susitarė taikyti nacionalinius teisės aktus.
2. Netinkamą teisės normų pritaikymą įrodo tai, kad pagal CK 6. 826 straipsnio 2 dalį ekspeditorius (atsakovas) turėjo įrodyti, kad sutartis buvo pažeista dėl to, jog buvo neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta vežimo sutartis, tam, kad ekspeditoriaus atsakomybė klientui(ieškovui) būtų nustatoma pagal tas pačias taisykles, pagal kurias ekspeditoriui atsako vežėjas. Atsakovas nesirėmė netinkamu vežimo sutarties vykdymu.
3. Kadangi krovinys dingo jį pakrovus į laivą, todėl faktiškai vežimas neįvyko. Ši aplinkybė patvirtina, jog tarptautinės teisės aktai apskritai negali būti taikomi, o vadovaujamasi turi būti būtent nacionalinėmis teisės normomis. Be to, pagal Hagos-Visbiu taisyklių 6 bis dalį ieškinys dėl nuostolių atlyginimo gali būti pareikštas trečiajam asmeniui net ir po vienerių metų, kaip numatyta ankstesnėje dalyje, jeigu jis pareiškiamas per laikotarpį, numatytą pagal bylą nagrinėjančio teismo teisę.
4. Praleistas senaties terminas atnaujintinas, nes ieškinys dėl žalos atlyginimo yra labai susijęs su nurodytomis ieškinio senaties praleidimo priežastimis. Visos prekės ir dokumentai, kuriais grindžiamas ieškinys, iki ikiteisminio tyrimo pabaigos buvo paimti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir faktiškai jokių dokumentų ieškovas neturėjo. Be to, pripažinus, kad prekės yra kontrabanda, iš tokių neteisėtų veiksmų ieškovui teisės neatsirastų, vadinasi, neatsirastų ir teisinis pagrindas reikšti ieškinį.
5. Pirminis pakrovimas buvo atliktas tinkamai: krovinys sudėtas į konteinerius, užplombuotas, buvo atliktas muitinės pareigūnų patikrinimas, atlikta konteinerių skanografija, užpildyti visi dokumentai ir konteineriai pakrauti į laivą. Pažymėjo, kad krovinių važtaraščiai išrašyti kitą dieną po krovinio pakrovimo į laivą, t.y. po įvykusio perdavimo FPB sąlygomis. Todėl atsakovas turėjo galimybę patikrinti krovinį, nes plombos buvo keičiamos po pakrovimo į laivą.
6. Teismas nepagrįstai atleido atsakovą nuo įrodinėjimo pareigos, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą bei pažeidė įrodymų rinkimo ir vertinimo taisykles. Neištyrė, ar krovinys galėjo dingti kroviniui esant laive, kitų krovinio perkrovimų metu, nereikalavo atsakovo pateikti įrodymus (rašytinius dokumentus), kurie patvirtintų atliktų perkrovimų tinkamumą ir teisėtumą. Todėl nebuvo ištirtos esminės aplinkybės, turinčios esminės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Arijus“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus.
1. Atsakovo atsakomybei pagal CK 6.826 straipsnio 2 dalį taikytinos Hagos-Visbiu taisyklės ir Konosamento sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2007). Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai - tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu jūra susijusiems santykiams, kurių minėtos Hagos-Visbiu taisyklės tiesiogiai nereglamentuoja.
2. Hagos-Visbiu taisyklių nuostata dėl ieškinio senaties termino yra imperatyvi. Apeliantas su atsakovu nesitarė, jog šis vienerių metų laikotarpis gali būti pratęstas taip, kaip tai numato minėtos taisyklės. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas nepareiškė prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisės spręsti dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo.
3. Nuostoliai atsirado dėl siuntėjo/prekių pardavėjo veiksmų pilnai nepakraunant prekių į ginčo konteinerį. Pardavėjas privalėjo iki prekių pakrovimo tinkamai supakuoti krovinį, pakrauti krovinį į konteinerį ir pristatyti į uostą.
5. Apeliantas neteisingai supranta konosamento įrodomąją galią, t.y. jog konosamentas turi būti laikomas prima facie įrodymu, ir nepagrįstai nurodo, kad konosamentas nagrinėjamoje situacijoje turi būti laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu dėl reikšmingų bylai aplinkybių. Konosamentas nepatvirtina faktinių bylos aplinkybių, jog konosamente įrašyti teisingi duomenys ir prekių vežėjas gavo būtent jame nurodytas prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-218/2010 ir kt.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nustatyta, kad apeliantas (ieškovas) UAB „Griff International“ įregistruotas 2009 m. gruodžio 15 d., jos akcininkas Italijos pilietis M. I. (t. 1, b.l. 8,9). Tą pačią dieną 2009 m. gruodžio 15 d. apeliantas, atstovaujamas V. V., ir „ETS ID IMPORT EXPORT“, atstovaujamas D. I. (minėta, kartu ir apelianto akcininko), Konakryje, Gvinėjoje sudarė metus galiojančią avalynės „GEOX“ didmeninio pirkimo–pardavimo sutartį (t. 1, b.l. 10-13). Buvusi apelianto vadovė V. V. ir apelianto buveinė pakeisti 2012 m. liepos 10 d. 2009 m. gruodžio 16 d. Klaipėdoje šalys sudarė ekspedijavimo sutartį Nr. 3.2-177 (toliau– Ekspedijavimo sutartis), pagal ją atsakovas už atlyginimą įsipareigojo ieškovo lėšomis suteikti krovinio gabenimo organizavimo paslaugas pagal gabenimo sąlygas, numatytas sutarties priede, atsakovas įsipareigojo atlyginti ieškovui žalą, susidariusią dėl šios sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo (t. 1, b.l. 14-16). 2009 m. gruodžio 24 d. Konakrio uosto konteinerių poste buvo skanuoti du konteineriai, 2009 m. gruodžio 28 d. – trečias konteineris, kuriame vėliau buvo nustatytas prekių trūkumas (t. 1, b.l. 23-28).
Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo nebuvo tenkintas jo reikalavimas atlyginti žalą dėl prarastų prekių krovinio vežimo jūra metu bei tenkintas atsakovo priešieškinio dėl atsiskaitymo už suteiktas ekspedijavimo paslaugas.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl taikytinos teisės
Apeliantas kvestionuoja vežimus jūrų transportu reglamentuojančios šiuo metu galiojančios 1924 m. tarptautinės Konvencijos, dėl teisės normų suvienodinimo, susijusių su konosamentais (Hagos taisyklės), ją keičiančio 1968 m. Briuselio protokolo (Visbiu taisyklės) bei juos iš dalies pakeičiančio 1979 m. Briuselio protokolo (Protokolas SST) (toliau šių teisės aktų konsoliduotas tekstas vadinamas Hagos-Visbiu taisyklės), taikymą ginčo teisiniam santykiui. Netinkamą teisės normų taikymą apeliantas grindžia tuo, jog šalys sutartyje aiškiai susitarė taikyti nacionalinius teisės aktus.
Kaip matyti iš šalių sudarytos 2009 m. gruodžio 16 d. Ekspedijavimo sutarties Nr. 3.2-177 5.1 punkto, šalys susitarė, kad ginčai dėl šios sutarties vykdymo sprendžiami šalių susitarimu, o neišsprendus - Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 2003 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Hagos-Visbiu taisykles (2003 m. liepos 3 d. įstatymas Nr. IX-1682, 1979 m. protokolo 6 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio trečioje dalyje nustatyta, kad tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Ši konstitucinė nuostata dėl Konvencijos reiškia, kad ratifikuota ir įsigaliojusi ji tampa sudedamąja Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalimi ir turi būti taikoma kaip ir Lietuvos Respublikos įstatymai. Visbiu taisyklių 5 straipsnyje, kuriuo pakeistas 1924 m. tarptautinės Konvencijos, dėl teisės normų suvienodinimo, susijusių su konosamentais (Hagos taisyklės) 10 straipsnis, yra nustatyta, kad šios Konvencijos nuostatos taikomos kiekvienam konosamentui dėl prekių vežimo tarp dviejų skirtingų valstybių uostų, jeigu sutartis, nurodyta konosamente ar patvirtinta juo, numato, kad šios Konvencijos taisyklės arba bet kurios valstybės teisės aktai, pagal kuriuos jos turi būti vykdomos, taikomi sutarčiai (Hagos-Visbiu taisyklių 10 str. 1 d. c punktas). Todėl apelianto argumentai, kad šalys susitarė taikyti nacionalinius teisės aktus, teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigia Lietuvos Respublikos įstatymu patvirtintos ginčo Hagos - Visbiu taisyklių taikymo, o priešingai patvirtina kad jos, būdamos sudedamąja Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalimi, turi būti tiesiogiai taikomos ginčo teisiniam santykiui (Hagos-Visbiu taisyklių 2 str.).
Dėl ekspeditoriaus kaip vežėjo atsakomybės
Ekspedijavimo sutarties Nr. 3.2-177 2.1.8 punktu šalys susitarė, kad atsakovas atlygina atsiradusią apeliantui žalą už sutarties nevykdymą arba netinkamą vykdymą. Jeigu sutartis pažeista dėl to, kad neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta vežimo sutartis, atsakovo atsakomybė apeliantui nustatoma pagal tas pačias taisykles, pagal kurias atsakovui atsako vežėjas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Hagos-Visbiu taisyklių nuostatomis, atsakovo atsakomybę eliminuoja net trys bylos duomenimis nustatyti ginčo aplinkybių aspektai. Visų pirma, bylos duomenimis yra paneigta atsakovo kaltė dėl prekių praradimo (Hagos-Visbiu taisyklių 4 str. 2 d. q punktas), antra, yra pakankamas pagrindas spręsti, kad siuntėjas konosamente sąmoningai klaidingai nurodė prekių rūšį ir vertę (Hagos- Visbiu taisyklių 4 str. 5 d. h punktas), trečia, yra suėjusi ieškinio pareiškimo dėl prekių trūkumų senatis (Hagos- Visbiu taisyklių 3 str. 6 d. 4 pastraipa).
Vadovaujantis Hagos-Visbiu taisyklių 4 straipsnio 2 dalies q punktu, nei vežėjas, nei laivas neatsako už netekimą ar sužalojimą, padarytus arba atsiradusius dėl bet kurios priežasties, nesant vežėjo faktinės kaltės ar dalyvavimo arba nesant vežėjo agentų ar darbuotojų kaltės ar aplaidumo. Kaip matyti iš Ekspedijavimo sutarties turinio atsakovas įsipareigojo suteikti apeliantui krovinio gabenimo paslaugas. Konkretaus krovinio gabenimo sąlygas šalys sutarė numatyti sutarties priede, kuris neatsiejama šios sutarties dalis (sutarties 1.2 p.). Tuo tarpu apeliantas įsipareigojo užtikrinti, kad krovinys tinkamai paruoštas, supakuotas, įtvirtintas bei atsakyti už krovinio dokumentuose pateiktų duomenų teisingumą (2.2.2, 2.2.6 p.). Apelianto kaip pirkėjo sutartiniai įsipareigojimai pardavėjui pasitikrinti daiktų kokybę, kiekį ir kitas krovinio savybes prekių perdavimo momentu nebuvo perkelti ekspeditoriui (vežėjui). Šiuo atveju reikšminga aplinkybė yra tai, kad apelianto akcentuojamas Konakrio uoste konteinerių poste atliktas konteinerių skanavimas, kurio metu nenustatytas prekių trūkumas buvo atliekamas iki prekių perdavimo vežėjui 2009 m. gruodžio 24-28 d. (t. 1, b. l. 24,26,28). Konteineriai su juose esančiomis prekėmis vežėjui perduoti 2010 m. sausio 1 d. Šias aplinkybes patvirtina krovinių važtaraščiai, kuriuose nurodoma, kad vežėjui perduotas konteineris buvo pakrautas, uždarytas ir užplombuotas krovinio savininko. Laivas savininkas, neturėdamas pagrįstų būdų tai patikrinti, krovinio važtaraštyje pažymėjo, jog negarantuoja prekių sukrovimo tvarkos konteinerio viduje, nei jo turinio pagal prekių rūšį, skaičių, kiekį ar kokybę, nurodydamas, kad visi šie parametrai nurodyti krovinio važtaraštyje tik muitinės tikslais (t. 1, b. l. 18, 20, 22). Taigi šis įrašas paneigia apelianto argumentus dėl konosamento kaip prima-facie įrodymo, kad prekių vežėjas gavo jame nurodytas prekes inter alia pagal jų kiekį ir svorį, o taip pat patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad jūrinis vežėjas neturėjo pagrįstų būdų patikrinti jam perduotų uždarytuose ir užplombuotuose konteineriuose esančių prekių kiekio atitiktį dokumentuose nurodomam kiekiui. Prekių trūkumas konteineryje Nr. TGHU 9510506 aptiktas 2010 m. vasario 5 d. muitinės patikrinimo Hamburge, Vokietijoje metu. Konteineris buvo pristatytas į Hamburgą su saugiu pirminiu užantspaudavimu, plombos pažeidimų nenustatyta. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikta tyrimo dėl avalynės krovinio trūkumo konteineryje TGHU 951050-6 ataskaita (t. 1, b. l. 110-114). Duomenų, leidžiančių daryti kitokias išvadas ar pagrindžiančių apelianto teiginius, jog krovinio plomba buvo pažeista iki prekių trūkumo aptikimo vežimo metu, byloje nėra. Todėl šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad trūkstama krovinio dalis nebuvo siuntėjo pakrauta Konakrio uoste, kas eliminuoja vežėjo atsakomybę, be kita ko, Hagos-Visbio taisyklių 4 straipsnio 5 dalies h punkto pagrindu. Pagrindą tokioms išvadoms suteikia ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad konteineris, kuriame aptiktas prekių trūkumas, Konakrio uoste skanuotas, skirtingai nei kiti du, ne tą pačią dieną ir kito inspektoriaus bei prekių pardavėjo „ETS ID IMPORT EXPORT“ ir apelianto aukščiau nurodyti tarpusavio ryšiai (t.y. per steigėjus ir valdymo organus susiję asmenys).
Vadovaujantis Hagos - Visbiu taisyklių 3 straipsnio 6 dalies 4 pastraipa, vežėjas ir laivas bet kuriuo atveju yra visiškai atleidžiami nuo atsakomybės už prekes, jeigu per vienerius metus nuo jų pristatymo arba nuo dienos, kai jos turėjo būti pristatytos, ieškinys nebuvo pareikštas. Šis susitarimas gali būti pratęstas, jeigu šalys taip susitarė po to, kai atsirado pagrindas pareikšti ieškinį. Taigi Hagos-Visbiu taisyklės imperatyviai nustato ieškinio pareiškimo terminus, kurių šalys savo susitarimais modifikuoti negali, išskyrus susitarimą atsiradusį po teisės į ieškinį atsiradimo. Pažymėtina, kad šios gynybos priemonės taikomos bet kuriam ieškiniui, kuris pateikiamas vežėjui dėl vežimo sutartyje nurodytų prekių praradimo ar sugadinimo, nepaisant to, ar ieškinys yra pagrįstas sutartimi, ar deliktu (Hagos-Visbiu taisyklių 4 bis str.). Apeliantas iš esmės nekvestionuoja praleisto ieškinio senaties termino Hagos-Visbio sutarties pagrindu, tačiau mano, kad yra pagrindas šį terminą atnaujinti. Ieškinio termino atnaujinimo pagrindu apeliantas nurodo baudžiamąją bylą, kuri buvo užbaigta tik 2012 m. kovo 22 d. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadoms, kad apelianto nurodoma baudžiamoji byla turėjo įtakos ar buvo kliūtimi ieškiniui dėl žalos atlyginimo šioje byloje pareikšti, kas sudarytų pagrindą ieškinio senaties termino atnaujinimui. Pastebėtina, kad konkretus prekių trūkumas užfiksuotas ir apeliantui buvo žinomas jau nuo 2010 m. vasario 4 d. Klaipėdos uoste atlikto muitinės patikrinimo. Šias aplinkybes apeliantas nurodo ir ieškinyje, pažymėdamas, kad po patikrinimo nustatyta, jog trūksta 392 dėžių prekių. Taigi apeliantas iš esmės turėjo visus reikiamus duomenis žalos paskaičiavimui ir ieškiniui dėl prekių trūkumo ekspeditoriui (vežėjui) pareikšti. Aplinkybė, kad apeliantas pats nežinojo savo perkamų prekių apyvartos teisėtumo, nekeičia išdėstytų aplinkybių vertinimo.
Apeliantas dalyje dėl priešieškinio nepateikė jokių argumentų, todėl atsižvelgiant į apelianto suformuluotą reikalavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad netenkinus apelianto prašymo panaikinti skundžiamą sprendimą, nėra pagrindo kitokioms nei pirmosios instancijos teismo konstatuotoms aplinkybėms dėl priešieškinio tenkinimo.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir proceso teisės normas bei padarė pagrįstas išvadas, kurių pagrindu ieškinį dėl žalos atlyginimo atmetė, o priešieškinį pagrįstai tenkino. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovas UAB „Arijus“ pateikė teismui atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme pagrindžiančius įrodymus 1 960,20 Lt sumai (t. 2, b. l. 118). Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtomis rekomendacijomis nustatytus ribojimus (atsiliepimas į apeliacinį skundą pagal rekomendacijų 8.11 punktą – 1,5 MMA), įvertinusi, kad byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta rašytinio proceso tvarka, byloje yra pareikštas ir ieškinys, ir priešieškinis, tačiau byla nėra didelės apimties, sprendžia, kad atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti turi būti sumažintos iki 1 500 Lt.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Griff International“ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Arijus“1 500 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.