Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 14S-50-(14.14.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja I. K. skundu prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 14S-50-(14.14.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, kuriuo jai atkurtos nuosavybės teisės į 0,18 ha žemę, į 2,81 ha vandens telkinį, už juos atlyginant pinigais; 2) įpareigoti atsakovę priimti išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn.

Nurodo, jog skundžiamu sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į valstybės išperkamą žemę ir vandens telkinį, už juos atlyginant 1101 Eur pinigais. Teigia, jog atkurtos nuosavybės teisės, neatsižvelgus į išreikštą jos valią dėl atkūrimo būdo. Nurodo aplinkybes, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimu. Pareiškėjos teigimu, 1991 m. gruodžio 19 d. B. V. padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo J. B. žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities viršininko 1996 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 3409 B. V. grąžinta natūra 2,74 ha žemės sklypo ir 0,24 ha miško, o nuosavybės teisės į turėtą 2,99 ha dalį, B. V. pardavė jai, o ji 2017 m. sausio 10 d. kreipėsi į NŽT Kretingos skyrių, prašydama informuoti apie galimybes atkurti nuosavybės teises, kokios yra atkūrimo alternatyvos. Nurodo, jog 2017 m. vasario 8 d. raštu buvo pranešta, kad atkurti nuosavybės teisės natūra nėra galimybės, nes nekilnojamasis turtas priskiriamas valstybės išperkamam ir pasiūlyta atvykti ir nurodyti atkūrimo būdą. Teigia, jog 2018 m. lapkričio 16 d. raštu atsakovė pakvietė atvykti 2018 m. gruodžio 6 d. į Kretingos skyriaus organizuojamą posėdį, kurio metu bus priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kad posėdyje buvo supažindinta su parengtu projektu, su kuriuo nesutiko, nes jis neatitiko išreikštos valios atkurti nuosavybės teises natūra. Nurodo, jog atsakovė nuosavybės teisių atkūrimo procese neinformavo jos, kad 2003 m. spalio 14 d. į valstybės išperkamą turtą įtraukiamas (duomenys neskelbtini) tvenkinys ir tik 2017 m. vasario 8 d. buvo pateikė informaciją, jog atkurti nuosavybės teises natūra nėra galimybės. Argumentuoja, kad paprašius parengti išvadą dėl žemės perdavimo neatlygintinai, ji pagrįstai tikėjosi, kad išvada bus parengta. Tvirtina, jog institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nesant galimybės pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – Atkūrimo įstatymas) nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Teigia, jog ji laiku nebuvo informuota apie kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus, o priėmus prašymą dėl išvados parengimo atsakovė pasielgė savo nuožiūra, nuosavybės teises atkurdama pinigais ir tuo pažeidė jos teises.

Pareiškėja skundo argumentais prašo skundą patenkinti.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991 m. gruodžio 19 d. V. B. pateikė pirminį prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos valdytą 11,95 ha žemės valdą (duomenys neskelbtini) B. V. 2001 m. gruodžio 13 d. pardavė I. K. nuosavybės teises (teisę) į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 0,18 ha žemės ir 2,81 ha vandens telkinio (duomenys neskelbtini) Teigia, jog pareiškėja 2017 m. sausio 10 d. NŽT Kretingos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises natūra į buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos valdytą 2,81 ha vandens telkinį ir 0,18 ha žemę. Pareiškėja 2017 m. vasario 17 d. prašymu prašė parengti išvadą į 2,98 ha žemės plotą, nes natūrinėje žemėje esantis vandens telkinys yra neprivatizuotinas. Nurodo, jog pareiškėja buvo informuota, kad vandens telkinio natūra grąžinti nėra galimybės, nes jis priskiriamas valstybės išperkamam. Argumentuoja, jog NŽT būdą, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą galėjo parinkti iki 2012 m. vasario 1 d., o pareiškėja 2001 m. gruodžio 13 d. nusipirkusi teisę į 0,18 ha žemės ir 2,81 ha vandens telkinio nuosavybės teisių atkūrimą, valią išreiškė tik 2017 m. vasario 17 d. Nurodo, jog pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalį, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Atsakovės teigimu, nesant galimybių atkurti nuosavybės teises pareiškėjos prašomu būdu, institucija nuosavybės teisea atkūrė už valstybės išperkamą žemę ir vandens telkinį kompensuojant pinigais.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 14S-50-(14.14.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, kuriuo pareiškėjai I. K. atkurtos nuosavybės teisės į 0,18 ha žemę, į 2,81 ha vandens telkinį, už juos atlyginant pinigais, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas, įpareigojimo atlikti veiksmus pagrįstumo nustatymas.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdus ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija galiojusi iki 2012 m. vasario 1 d.) numatyta, jog pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. <...> Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje (redakcija galiojusi iki 2012 m. vasario 1 d.) numatyta, kad pilietis iki 2005 m. gruodžio 31 d. gali pakeisti pareikštą valią, kad jam už valstybės išperkamą turtą būtų atlyginta ne pinigais, o vertybiniais popieriais, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir iki 2015 m. kovo 1 d. pakeisti valią dėl atlyginimo būdo lygiaverčiu miško plotu. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis (redakcija galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d.) numatė, jog iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, įsigaliojusi nuo 2012 m. vasario 1 d., numatė, jog tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Galiojančioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies redakcijoje taip pat numatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2012 m. vasario 1 d.) 3 dalyje buvo nurodyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. <...> jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia arba nepakeičia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos (piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja NŽT). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 3 punkte (akto redakcija, galiojusi nuo iki 2013 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad iki 2003 m. balandžio 1 d. piliečiai, kuriems nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Iki nurodytosios datos nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Kai iki 2003 m. balandžio 1 d. pilietis nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu.

Nustatyta, jog Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991 m. gruodžio 19 d. B. V. pateikė pirminį prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos valdytą 11,95 ha žemes valdą (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-29). Klaipėdos apskrities valdytojo administracija 1996 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 3409 pretendentei B. V. atkūrė nuosavybės teises natūra iš jai tenkančios dalies 5,97 ha žemės į 2,98 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b. l. 31-32). B. V. 2001 m. gruodžio 13 d. pardavė I. K. nuosavybės teises (teisę) į išlikusį nekilnojamąjį turtą 0,18 ha žemės ir 2,81 ha vandens telkinio (duomenys neskelbtini) (b. l. 33). Pareiškėja 2017 m. sausio 10 d. NŽT Kretingos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises natūra į buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos valdytą 2,81 ha vandens telkinį ir 0,18 ha žemės (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Pareiškėja 2017 m. vasario 17 d. NŽT Kretingos skyriui pateikė prašymą parengti išvadą į 2,98 ha žemės plotą, nes natūrinėje žemėje esantis vandens telkinys yra neprivatizuotinas (b. l. 40). NŽT Kretingos skyrius 2017 m. vasario 8 d. ir 2017 m. kovo 17 d. raštais Nr. 14SD-448-(14.14.104.) ir Nr. 14SD-828-(14.14.104.) nurodė, kad atkurti nuosavybės teises į 0,18 ha žemės ir 2,81 ha vandens telkinio natūra nėra galimybės nes jis priskiriamas valstybės išperkamam(b. l. 41, 63). NŽT Kretingos skyrius 2018 m. gruodžio 6 d. vykusiame susirinkime supažindino pareiškėją su NŽT parengtu 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo projektu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje už valstybės išperkamą žemę atlyginant pinigais“, kuriuo nutarta už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais (b. l. 70-71).

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašo ir jų plotų patvirtinimo“, patvirtintu Kretingos rajono valstybinės reikšmės vidaus vandens tvenkinių ir jų plotų sąrašu, vandens telkinys, į kurio atkūrimą turi teisę pareiškėja, priskiriamas valstybės išperkamam nekilnojamajam turtui. Byloje nėra ginčo dėl šios aplinkybės. Įvertinus tai, kad pareiškėja iki Atkūrimo įstatyme nurodyto termino valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo neišreiškė ir negalint atkurti nuosavybės teises nurodytu būdu, spręstina, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai parinko nuosavybės teisių atkūrimo būdą už nekilnojamąjį turtą atlyginant pinigais.

Vertinant pareiškėjos skundo argumentą dėl teisių bei pareigų pasiskirstymo nuosavybės teisių atkūrimo procese nurodytina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas prasidėjo 1991 metais ir jo eiga, teisinės bei faktinės problemos, nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, keitimai ne kartą viešai aptarti, svarstyti, aiškinti. Apie terminus paduoti prašymus tame tarpe ir dėl valios pasirenkant atkūrimo būdą, bei atitinkamus dokumentus buvo skelbiama viešai įstatymų nustatyta tvarka, todėl visi suinteresuoti asmenys juos galėjo ir turėjo žinoti. Žinodama apie vykstantį nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir tinkamai rūpindamasi savo interesais, pareiškėja turėjo galimybę domėtis nuosavybės teisių atkūrimo procesu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1095-261/2018). Pareiškėja iš B. V. nuosavybės teises (teisę) į išlikusį nekilnojamąjį turtą 0,18 ha žemės ir 2,81 ha vandens telkinio įsigijo 2001 m. gruodžio 13 d. Iki 2017 m. sausio 10 d. ji nesidomėjo nuosavybės teisių atkūrimu, neteikė prašymų atkurti nuosavybės teises ir tik 2017 m. sausio 10 d. kreipėsi į NŽT Kretingos skyrių, prašydama informuoti apie galimybes atkurti nuosavybės teises, nurodyti atkūrimo alternatyvas. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėja, elgdamasis rūpestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių atlikti veiksmų susijusių su nuosavybės teisių atkūrimo valios pakeitimu iki įstatymo nustatyto termino pabaigos, todėl nepagrįstai pareiškėja jos patirtas neigiamas pasekmes sieja su atsakovės veiksmais.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti skunde nurodytais motyvais ir įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus pareiškėjos prašomu nuosavybės teisių atkūrimo būdu

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos I. K. skundą dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 14S-50-(14.14.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.