Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-09-12 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja patikslintu pareiškimu nuosavybės teisių įgijimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 1994 metų faktiškai naudojosi ir iki šiol naudojasi 0,06 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kuris jai suteiktas pagal Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijos 1995-03-16 sprendimą.Nurodė, kad negali ne teismo tvarka atkurti reikiamų dokumentų, kad jai Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijos 1995-03-16 sprendimu buvo suteiktas ir ji faktiškai naudojasi 0,06 ha asmeninio ūkio žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Teigė, kad išlikę dokumentai patvirtina asmeninio ūkio žemės sklypo paskyrimo ir jo nepertraukiamo naudojimo faktus, tačiau neišliko dokumentų, patvirtinančių žemės sklypo vietą, suformavimą ir perdavimą naudotis, todėl prašomas nustatyti juridinis faktas sukurs teisines pasekmes, nes galės įgyvendinti įgytas teises į teisėtai skirtą ir naudojamą žemės sklypą bei sudaryti šio žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį. Nurodė, kad remiantis Aukščiausiojo teismo praktika, valstybės institucijai nepripažinus asmens tam tikro teisinio statuso net ir esant galimybei tokį sprendimą skųsti administracine tvarka, nepaneigiama asmens teisė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. 1994-05-11 Vilniaus rajono Buivydiškių tarybos sprendimu pareiškėjai buvo paskirtas 0,30 ha asmeninio ūkio naudojimo žemės sklypas, tačiau minėtas sprendimas buvo panaikintas, todėl 1995-03-16 Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijos sprendimu asmeniniam ūkiui pareiškėjai buvo suteiktas 0,60 ha dydžio žemės sklypas. 1996-12-12 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 1899-41 remiantis preliminariais sklypų matavimo duomenimis buvo apskaičiuota parduodamo sklypo kaina, pareiškėja gavo pranešimą dėl perkamo 0,06 ha žemės sklypo kainos sumokėjimo investiciniais čekiais, 2001-01-10 buvo parengtas naudojamo asmenino ūkio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, Vilniaus apskrities viršininko 2004-03-20 įsakymu patvirtintas asmeninio ūkio naudotojų sąrašas, kuriame pareiškėja nurodyta kaip 0,06 ha žemės ūkio naudotoja (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) vietovės (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekte 2009 m. pareiškėjos naudojamas asmeninio ūkio žemės sklypas pažymėtas Nr. 1530. 2008-05-08 pareiškėjos asmeninio ūkio žemės sklypo patikrinimo-apžiūrėjimo akte nurodyta, kad iš suteikto 0,30 ha žemės ploto 1994-05-11 Buivydiškių tarybos sprendimu yra naudojama pagal paskirtį 0,06 ha (duomenys neskelbtini). Administraciniam teismui apskundus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimą, kuriame iš administracinio akto priedo buvo išbraukta pareiškėjos pavardė, teismo sprendime buvo konstatuotas būtinumas papildomo administracinio akto dėl sklypų vietos pasikeitimo, tačiau asmenys neišbraukti iš sąrašų ir neatimta jų teisė naudotis sklypais. (duomenys neskelbtini) yra nesiribojantys kaimai ir aiškios natūroje esančios ribos tarp jų nėra, tai patvirtinta ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2011-08-19 raštas, nuo 1994 m. pareiškėjos faktinė naudojamo asmeninio ūkio vieta buvo ir yra (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu naudojama pareiškėjos šeimos asmeninio ūkio poreikiams, žemė dirbama. Teigė, kad iš Vilniaus rajono Buivydiškių tarybos 24 sesijos 1995-03-16 sprendimo negalima nustatyti žemės sklypo suteikimo vietos, tačiau Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2014-04-16 rašte nurodė, kad (duomenys neskelbtini) taryba sprendime nurodė faktinę gyventojo gyvenamąją vietą ir skirtą sklypo plotą, o asmeninio ūkio žemės sklypo naudojimosi vieta sąraše nėra nurodyta.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti arba bylą nutraukti.Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007-12-20 įsakymu buvo patikslintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašas, kurio 28 numeriu įrašyta pareiškėja. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-11-23 sprendimu nustatė, kad pareiškėjai asmeninio ūkio žemė skirta (duomenys neskelbtini), ne (duomenys neskelbtini) kaime ir nusprendė (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) asmeninio ūkio žemės naudotojų sąraše panaikinti visus duomenis dėl pareiškėjos, tai yra, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) naudoja 0,06 ha asmenino ūkio žemės. Vykdant minėtą sprendimą Nacionalinė žemės tarnyba 2012-05-25 įsakymu iš dalies pakeitė įsakymo 5 priedą, išbraukiant S. Š. Nr. 28 dėl 0,06 ha žemės sklypo suformavimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini), minėtas įsakymas nebuvo apskųstas ir yra galiojantis. Teigė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-11-23 sprendimu panaikino visus duomenis dėl pareiškėjos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) asmeninio ūkio žemės naudotojų sąraše, nes konstatavo, kad S. Š. asmeninio ūkio žemė buvo skirta (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsižvelgiant į teismo sprendime nurodytus argumentus, Nacionalinė žemės tarnyba priėmė administracinius aktus, kurio vienu - Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 1994 buvo patvirtintas piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašas, kurio 6 eilutėje nurodyta pareiškėja, įsakymu Nr. 3348, kuris yra neatskiriama įsakymo Nr. 1994, dalis ištaisytos techninės klaidos. Minėtų teismų sprendimų bei LR Žemės reformos įstatymo 15 str. 1 d., nutarimo 2.7 punkto 2 pastraipos, Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 62.4 punkto pagrindu pareiškėja neteko teisės naudotis minėtu asmeninio ūkio žemės plotu. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-11-23 sprendime administracinėje byloje Nr. I-1752-142/2008 nustatyta, kad S. Š. asmeninio ūkio žemės skirta (duomenys neskelbtini), ne (duomenys neskelbtini), minėtos administracinės bylos dalykas buvo asmeninio ūkio žemės suteikimo vieta, todėl teismui konstatavus, pareiškėjai žemė buvo suteikta (duomenys neskelbtini), ne (duomenys neskelbtini), šios aplinkybės dalyvavusiems asmenims tapo prejudiciniu faktu ir jos negali būti įrodinėjamos šioje byloje. Teigė, kad net ir nustačius pareiškime nurodytus faktus jie pareiškėjai nesukurtų teisinių pasekmių, nes minėtų administracinių teismų sprendimų pagrindu bei jais vadovaujantis priimtų Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymų Nr. 1994 ir Nr. 3348 pagrindu ji neteko teisės naudotis minėtu asmeninio ūkio žemės sklypu.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas sprendimu pareiškimą tenkino: nuosavybės teisių įgijimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Š. nuo 1994 metų faktiškai naudojosi ir iki šiol naudojasi 0,06 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini) teritorijoje, (duomenys neskelbtini), kuris jai buvo suteiktas pagal Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijos 1995-03-16 sprendimą.Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, o būtent Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijos 1995-03-16 sprendimą, kuriuo S. Š. skirtas 0,06 ha žemės sklypas ir kuriame įrašas „(duomenys neskelbtini)“ parašytas virš pareiškėjos pavardės; 2004-03-30 įsakymu patvirtintu asmenino ūkio žemės naudotojų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašą, kurio 28 numeriu nurodyta pareiškėja S. Š., gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), sesijos Nr. XXI (0,6), naudojamas plotas - 0,06; 2008-05-08 asmeninio ūkio žemės sklypų patikrinimo - apžiūrėjimo akta, kuriame pažymėta aplinkybė dėl pareiškėjos naudojamo 0,06 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (nors minėtame akte nurodytas 1994-05-11 21 sesijos sprendimas, kaip matyti iš bylos duomenų 1995-03-16 24 sesijos sprendimas iš esmės buvo jį pakeičiantis); 2009-12-04 bei 2011-08-Vilniaus apskrities viršininko administracijos raštuose nurodytas aplinkybes, kad nėra nustatytų tikslių (duomenys neskelbtini) ribų, ribos tarp seniūnijų ir tos pačios seniūnijos atskirų kaimų yra sąlyginės; Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno 2014-04-16 rašte Nr. 12-56-(5.8) nurodytą aplinkybę, kad buvusi (duomenys neskelbtini) apylinkės Taryba skiriant asmeninio ūkio žemės sklypus seniūnijos gyventojams 24 sesijos 1995-03-16 Tarybos sprendimuose nurodė faktinę gyventojo gyvenamąją vietą ir skirtą sklypo plotą, o asmeninio ūkio žemės sklypo naudojimosi vieta sąrašuose nėra nurodyta; liudytoja apklaustos J. J. parodymus, kad deputatų Tarybos sprendimuose faktinė sklypo vieta nebuvo nurodoma, nes jie tokios informacijos neturėjo, faktiškai žemę paskirdavo agrarinės reformos tarnybos nebūtinai asmens gyvenamojoje vietoje, bei parodymus, kad pareiškėja nuo suteikimo momento (tarybinio ūkio laikų) nuolatos naudojo asmeninio ūkio žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pareiškėjos paaiškinimus, patvirtinančius minėtą aplinkybę ir suinteresuotam asmeniui nepateikus įrodymų, kad pareiškėja minėtu žemės sklypu pradėjo naudotis savavališkai, konstatavo byloje nustatytu, jog pareiškėja nuo 1994 metų naudojasi 0,06 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kuris jai suteiktas Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijos 1995-03-16 sprendimu (CPK 185 str.). Teismas vertino, kad suinteresuoto asmens Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos argumentai, kad vėlesniais įsakymais, kurie yra galiojantys, pareiškėja buvo išbraukta iš žemės naudotojų sąrašų, nepaneigia aukščiau paminėtos išvados šioje byloje, kuri padaryta įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teisėtų lūkesčių principu.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-09-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą arba civilinę bylą nutraukti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neatsižvelgė į atitinkamus administracinius aktus, jų teisines pasekmes pareiškėjai bei teisinį reglamentavimą, o būtent į tai, kad nenuginčijus minėtų administracinių aktų, rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, pareiškėjai nebus galima suprojektuoti žemės sklypo.Administracinės bylos Nr. I-1752-142/2008 nagrinėjimo dalykas buvo asmeninio ūkio žemės suteikimo vieta. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2009-11-23 sprendime konstatavus, kad S. Š. asmeninio ūkio žemės skirta (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), šios aplinkybės byloje dalyvavusiems asmenims tapo prejudiciniais faktais, kurių šioje byloje įrodinėti nereikia. Minėtos aplinkybės apkritai negalėjo būti ginčo objektu šioje civilinėje byloje. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nustatytas faktas, laikytinas sukuriančiu teisines pasekmes, nes sudaro prielaidas pareiškėjai inicijuoti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sudarymo sutarties procedūras. Nustačius prašomą faktą, pareiškėja neturės teisės sudaryti jokių sutarčių dėl nesuformuotos valstybinės žemės, nes ginčo žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas, o pagal kasacinio teismo praktiką nesuformuotas ir neįregistruotas nekilnojamasis daiktas negali būti nekilnojamojo turto perleidimo sandorio objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2012).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tuo atveju, jeigu yra dokumentai, patvirtinantys (arba paneigiantys) tą faktą, kurį pareiškėjas prašo nustatyti, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą, o jeigu jis jau buvo priimtas – civilinę bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013). Teismui buvo pateikti administraciniai aktai paneigiantys pareiškėjos prašomą nustatyti faktą, suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškimą buvo išsamiai paaiškinta šių aktų teisinė reikšmė, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir vadovavosi kasacinio teismo 2016-02-12 nutartimi Nr. 3K-3-40-421/2016, nors tai tėra pavienė nutartis, kuri negali būti laikoma suformuota teismų praktika.

Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-09-12 sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Administracinio teismo motyvai dėl teisėto žemės sklypo skyrimo ir naudojimo leidžia daryti išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007-11-20 įsakymu Nr. 2.3-12801-(41) patvirtinto naudotojų sąrašo dalinis panaikinimas dėl nustatytų prieštaravimų neeliminuoja pareiškėjos, kaip asmeninio ūkio naudotojos. Teismas daug kartų pažymėjo papildomo administracinio akto ginčo sąrašui priėmimo reikalingumą, tačiau nenurodė, kad tokie asmenys turi būti išbraukti iš visų sąrašų, atimant iš jų naudojamą asmeninio ūkio žemę.Pareiškėja, gavusi informaciją, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriuje nėra duomenų ar administracinių aktų, kurie suteiktų teisę priimti administracinį aktą, siekiant pašalinti teismo sprendimais nustatytus prieštaravimus, taip pat nesant išlikusių suvestinių asmeninio ūkio žemės sklypų planų, gindama savo teises kreipėsi į bendros kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs analogiško turinio suinteresuoto asmens argumentus, konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl naudojimosi žemės sklypu fakto ir panaikindamas su tuo susijusią pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, neturėjo pagrindo remtis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-1752-142/2009, kaip turinčiu prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, nes administracinis teismas nurodytoje byloje nenustatė ir nevertino naudojimosi žemės sklypu fakto, t.y. teismo sprendimu nėra konstatuota, kur pareiškėja faktiškai asmeninio ūkio žemės sklypu naudojosi ar iki šiol naudojasi“.Kasacinio teismo 2006-09-13 nutartyje priimtoje c. b. Nr. 3K-3-459/2006 nurodyta, jog įrodymų vertinimas administracine tvarka ir bendros kompetencijos teisme nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, skiriasi. Priešingai nei sprendžiant dėl teisinio statuso buvimo/nebuvimo administracine tvarka, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą teismas nesaistomas administraciniu aktu nustatytų įrodymų leistinumu, kadangi tokių faktų nustatymo tvarką reglamentuoja CPK 177 straipsnis.Teismui nustačius pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą atsiranda teisinis pagrindas įtraukti pareiškėją į rengiamą reformos žemėtvarkos projektą ir suprojektuoti jai suteiktą asmeninio ūkio žemės sklypą naudojamoje vietoje, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ 7.2. punktas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja faktiškai naudojosi ir iki šiol naudojasi atitinkamu žemės sklypu.Byloje pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 1994 metų faktiškai naudojosi ir iki šiol naudojasi 0,06 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini) teritorijoje, (duomenys neskelbtini), kuris jai suteiktas pagal Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijos 1995-03-16 sprendimą. Teigė, kad išlikę dokumentai patvirtina asmeninio ūkio žemės sklypo paskyrimo ir jo nepertraukiamo naudojimo faktus, tačiau neišliko dokumentų, patvirtinančių žemės sklypo vietą, suformavimą ir perdavimą naudotis, todėl prašomas nustatyti juridinis faktas sukurs teisines pasekmes, nes ji galės įgyvendinti įgytas teises į teisėtai skirtą ir naudojamą žemės sklypą bei sudaryti šio žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį.Pirmosios instancijos teismas pareiškimą tenkino ir nustatė, kad S. Š. nuo 1994 metų faktiškai naudojosi ir iki šiol naudojasi 0,06 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini) teritorijoje, (duomenys neskelbtini), kuris jai buvo suteiktas pagal Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijos 1995-03-16 sprendimą. Apeliantas su šiuo sprendimu nesutinka.Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjos atžvilgiu priimtus administracinius aktus, jų teisines pasekmes pareiškėjai bei teisinį reglamentavimą, o būtent į tai, kad nenuginčijus administracinių aktų, rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, pareiškėjai nebus galima suprojektuoti žemės sklypo.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, asmeninio ūkio žemės sklypai neprojektuojami. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog išnykus atitinkamam faktiniam pagrindui atsiranda pagrindas priimti/pakeisti/panaikinti administracinį aktą, todėl apelianto argumentai, kad nenuginčijus administracinių aktų, rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, pareiškėjai nebus galima suprojektuoti žemės sklypo, atmetami kaip nepagrįsti. Pripažinus, jog pareiškėjai suteiktas žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) teritorijoje ir ji juo iki šiol naudojasi, galimai bus pagrindas pareiškėjos atžvilgiu priimti atitinkamą administracinį aktą, ar jį pakeisti, kadangi ji bus įrodžius aplinkybę, kad paskirtą žemės sklypą ji naudojo ir naudojasi iki šiol pagal paskirtį.Viena būtinųjų sąlygų prašomam faktui teismo tvarka nustatyti – kad toks faktas turėtų juridinę reikšmę, t. y. nuo jo priklausytų asmens subjektinės teisės atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Tai, ar faktas turi teisinę reikšmę, lemia materialusis teisinis reglamentavimas. Taigi teismas, nagrinėdamas bylą, privalo išsiaiškinti, koks teisės aktas prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę.Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-02-18 nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (toliau – 2003-02-18 nutarimas Nr. 236) 1.1 punktu pagal Valstybinės žemės sklypų pardavimo žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarką (toliau vadinama – Tvarka) Lietuvos Respublikos piliečiai gali įsigyti nuosavybėn kaimo vietovėje esančius valstybinės žemės sklypus žemės ūkio paskirčiai (veiklai) įstatymų nustatyta tvarka suteiktus ir naudojamus asmeniniam ūkiui. Žemės sklypų pardavimą organizuoja apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento žemėtvarkos skyrius (2003-02-18 nutarimo Nr. 236 9 p.) remdamasis asmens, pageidaujančio pirkti žemės sklypą, prašymu ir kitais dokumentais (9.3 – 9.7 p.). Taigi, remiantis išdėstytomis teisės normomis, prašomas nustatyti faktas, jog pareiškėja S. Š. nuo 1994 metų faktiškai naudojosi ir iki šiol naudojasi 0,06 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini) teritorijoje, (duomenys neskelbtini), kuris jai suteiktas pagal Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijos 1995-03-16 sprendimą, turi juridinę reikšmę, kadangi pareiškėjai S. Š. atsiras galimybė sudaryti valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį. Dėl išvardintų aplinkybių atmetami apelianto argumentai, jog nustatytas faktas, nesukurs pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.Apeliantas taip pat teigia, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2009-11-23 sprendime konstatavus, kad S. Š. asmeninio ūkio žemės skirta (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), šios aplinkybės byloje dalyvavusiems asmenims tapo prejudiciniais faktais, kurių šioje byloje tarp tų pačių šalių įrodinėti nereikia; minėtos aplinkybės apskritai negalėjo būti ginčo objektu šioje civilinėje byloje. Teisėjų kolegija nesutinka, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-11-23 sprendimas priimtas administracinėje byloje Nr. I-1752-142/2009 turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, nes administracinis teismas nurodytoje byloje nenustatė ir nevertino naudojimosi žemės sklypu fakto, t.y. teismo sprendimu nėra konstatuota, kur pareiškėja faktiškai asmeninio ūkio sklypu naudojosi ar iki šiol naudojasi. Iš administracinio teismo sprendimo turinio matyti, kad administracinėje byloje buvo ginčijamas tik vienas iš procedūrinių dokumentų, reikalingų žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti. Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-02-12 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-421/2016, kurioje analogiškomis aplinkybėmis buvo sprendžiamas klausimas dėl įrodymų vertinimo, nustatant sąlygas, reikalingas juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

Pareiškėja S. Š. pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo 350 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ieškovei S. Š. iš apelianto priteisiama 350 EUR bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis, 443 straipsnis 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai S. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (į. k. 188704927) 350 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.