Utenos apylinkės teismo nutartis

2019-09-06 · Civilinė byla Nr. e2-4344-277/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-06
Bylos Nr.
e2-4344-277/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algirdas Baliulis
Advokatai
Eglė Morkūnienė
Civilinė byla Nr. e2-4344-277/2019Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00410-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos, (S) 3.1.2.2.4; 3.1.7.6; 3.2.9.12
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 6 d.Ignalina

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas Algirdas Baliulis rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal L. S. ieškinį A. S. dėl teismo sprendimu patvirtinto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, skolos ir palūkanų priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose priimtas L. S., gyvenančios Jungtinėje Karalystėje, ieškinys atsakovui A. S., gyvenančiam Jungtinėje Karalystėje, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, (duomenys neskelbtini), dydžio pakeitimo, išlaikymo skolos ir palūkanų priteisimo.

Šalies argumentai

Ieškovė mano, kad nors šalių gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, bet jie ir sūnus B. S. yra Lietuvos Respublikos piliečiai, santuokos nutraukimo ir vaiko išlaikymo klausimą išsprendė Ignalinos rajono apylinkės teismas, todėl būtent Lietuvos Respublikos teismas, t. y. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai ir turi spręsti dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-302-277/2016 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. Pažymi, kad jau kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo šalys buvo deklaravę išvykimą iš Lietuvos, bet bendru sutarimu nusprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos teismą. Toks šalių susitarimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 787 straipsnio 2 dalį ir nepažeidžia nei vienos iš šalių interesų. Esant paminėtam šalių susitarimui dėl teismo jurisdikcijos, laikytina, kad visi vėlesni teisiniai ginčai, kylantys iš 2016 m. balandžio 8 d. teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir susiję su šios sutarties sąlygų pakeitimu, spręstini sutartį patvirtinusiame teisme.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį. Prašo ieškinį palikti nenagrinėtą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Nurodo, kad tarptautinį šeimos bylų teismingumą išlaikymo prievolių srityje reglamentuoja 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityse. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 4/2009 3 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse, kai keliamas klausimas tik dėl išlaikymo priteisimo, turi: tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas (3 straipsnio c ir d punktai šiuo atveju netaikytini, nes ieškovė nekelia klausimo dėl asmenų statuso ir kitų tėvo pareigų), todėl byla teisminga Jungtinės Karalystės teismui.

Ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Lietuvos Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (Civilinio proceso kodekso 785 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje šių sąlygų nėra. Nors abi šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, bet nei vienos iš jų nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Lietuvos Respublikoje. Ieškovės minimas Civilinio proceso kodekso 787 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, jog šalys gali raštu susitarti, kad turtiniai ginčai bus sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose, šiuo atveju negali būti taikomas, nes Civilinio proceso kodekso VII dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip.

Motyvuojamoji dalis

Tarybos Reglamento (EB) Nr. 4/2009 3 straipsnis nustato, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe. Reglamento 4 straipsnio, reglamentuojančio šalių galimybę susitarti dėl jurisdikcijos nagrinėti bet kuriuos jų ginčus, kurie kilo ar gali kilti dėl išlaikymo prievolių, 3 dalis nustato, kad šis straipsnis netaikomas ginčams dėl jaunesnių nei 18 metų vaikų išlaikymo prievolių.

Dėl nurodytų aplinkybių byla teisminga ne Lietuvos Respublikos, o Jungtinės Karalystės teismui.

Civilinio proceso kodekso 782 straipsnis nustato, kad jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, todėl ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išlaikymo skolos ir palūkanų priteisimo paliekamas nenagrinėtas.

Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Nustatydamas priteistinų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dydį, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Atsakovo atstovas pateikė įrodymus, kad atsakovas patyrė 300 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti už susipažinimą su civiline byla ir atsiliepimo į ieškinį parengimą. A. S. 2019 m. liepos 18 d. akcinės bendrovės SWEDBANK banko vietiniu mokėjimu sumokėjo advokato padėjėjai Eglei Morkūnienei 301,02 Eur. Atsakovo išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio, todėl iš ieškovės priteisiamos prašomos 300 Eur dydžio išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu ir 782 straipsniu,

nutaria:

L. S. ieškinį A. S. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išlaikymo skolos ir palūkanų priteisimo palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš L. S. A. S. naudai bylinėjimosi išlaidas – 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.

Teisėjas Algirdas Baliulis